TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prekių draudimas: populiaru, bet ribota

2014 08 01 6:00
Mobilioji technika – draudikų itin nemėgstamas draudimo objektas. LŽ archyvo nuotrauka

Mobiliosios buitinės skaitmeninės įrangos pardavėjai skelbia apie sparčiai populiarėjantį šių prekių draudimą nuo visokios įmanomos rizikos, tačiau draudikų tokia tendencija nežavi.

Bendrovės „Mokilizingas“ generalinis direktorius Jurgis Rubaževičius neslėpė, kad praėjusių metų pabaigoje pasiūlytas išperkamąja nuoma įsigyjamų daiktų draudimas klientus sudomino. „Paprastai išsimokėtinai perkami brangesni daiktai, todėl gyventojai jaučiasi saugesni žinodami, jog apsidraudę nebemokės įmokų už sugadintą ar pavogtą daiktą. Draudimo paskirtis yra užtikrinti, kad sugadintas daiktas būtų suremontuotas, o prarastas – atpirktas“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Bendrovė sudarė netikėčiausios žalos, klientų patirtos per metus, sąrašą. Į jį patenka ir augintinių sugadinti daiktai, ir troleibuso durų sutraiškytas telefonas. „Mokilizingo“ duomenimis, pirkinių draudimo sutartis sudarę žmonės dažniausiai kreipiasi dėl vaikų ir gyvūnų sugadintų daiktų. Pavyzdžiui, katinui netyčia išliejus stiprų cheminį skystį buvo apgadintas televizorius. Apskaičiuota žala siekė 550 litų. Klientei lipant iš troleibuso rankinę, kurioje buvo išmanusis telefonas, prispaudė durys. Telefono remontas kainavo 1500 litų. Fotoaparato vagystė iš automobilio nukentėjusiajam buvo atlyginta 3,7 tūkst. litų išmoka. Statistiškai pagal pirkinių draudimo sutartis išmokama vidutiniškai po 900 litų.

Pirkinių draudimo paslaugą teikianti UAB „Avitela“, prekiaujanti smulkia buitine ir elektronikos technika, taip pat atliko tyrimą ir nustatė, kad pirkinių draudimas Lietuvoje tampa viena sparčiausiai populiarėjančių draudimo rūšių – šiemet apdraudžiama apie 70 proc. smulkios brangios technikos, kurią žmonės dažnai nešiojasi. „Paprastai draudžiamos nešiojamos dužios prekės: planšetiniai kompiuteriai, mobilieji telefonai, fotoaparatai, nešiojamieji kompiuteriai. Šią nemažai kainuojančią techniką žmonės mėgsta nešiotis, tad ir pavojų kyla dažniau”, – sakė “Avitelos” prekybos vadovas Ramūnas Gudauskas.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” Naujų pardavimo kanalų skyriaus vadovas Rimtas Vaitkunskas teigė pastebėjęs, kad pirkinių draudimas vasarą sparčiai auga. Prasidėjus kelionių sezonui daugiau įsigyjama vaizdo technikos, mobiliųjų telefonų, bet jie intensyviai atostogaujant neretai ir nukenčia – sudūžta, nuskęsta vandens telkinyje, pavagiami. Draudikai neslepia, kad vasarą sulaukia daugiau draudėjų, kurie savo techniką praranda būtent per atostogas.

Mobiliojo ryšio operatorės UAB "Bitė Lietuva", kuri tarpininkauja sudarant klientų įsigyjamos įrangos draudimo sutartis, duomenimis, 7–10 proc. kreipimųsi dėl draudimo kompensacijos priežasčių sudaro vagystės.

Tomas Nenartavičius: "Draudikų ypač netenkina reikalavimas kompensuoti ir žalą, patirtą brangią mobiliąją įrangą pagrobus arba jai nuskendus."/Romo Jurgaičio nuotrauka

Mezga partnerystę

Nei nešiojamosios brangios technikos pardavėjai, nei išperkamosios nuomos bendrovės, nei draudimo paslaugą siūlantys mobiliojo ryšio operatoriai draudimo licencijos neturi, todėl pasirašo partnerystės sutartis su draudimo įmonėmis. Antai UAB „Bitė Lietuva“ tokią sutartį yra sudariusi su „Vodafone“ įrangos gamintojo partnere draudimo kompanija „Multi Risk Indemnity Company Limited“, turinčia Lietuvoje atstovybę. O štai „Mokilizingas“ bendradarbiauja su Lietuvoje veikiančia draudimo bendrove „If“.

Vis dėlto nelengva prikalbinti draudikus pasirašyti partnerystės sutartis, nes nešiojamoji technika – itin rizikingas draudimo objektas. „Vengiame drausti daiktus, kuriuos žmonės nešiojasi. Jei pirkiniai laikomi namie, viskas gerai, bet mums užtenka patirties ir iš namų turto draudimo. Kiek žinome, šiuo požiūriu nelabai sekasi ir kitoms draudimo bendrovėms, nors pirkinių draudimo paslauga Lietuvoje yra plačiai reklamuojama“, – LŽ dėstė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

Pasak pašnekovo, draudikų ypač netenkina reikalavimas kompensuoti ir žalą, patirtą brangią mobiliąją įrangą pagrobus arba jai nuskendus. Kai tokia rizika laikoma draudžiamąja, draudėjas gali susigundyti simuliuoti įvykį: pranešti apie pavogtą arba paskendusį pirkinį ir toliau juo naudotis, o už gautą išmoką įsigyti kitą brangų daiktą. „Draudikui kilus įtarimų dėl galimos apgaulės ne visada pasiseka tai įrodyti, o atsisakius mokėti kompensaciją, kenčia draudimo bendrovės prestižas“, – aiškino T. Nenartavičius. Todėl „ERGO Lietuva“ tokius pirkinius apdraudžia tik išskirtiniais atvejais, kai lojalūs patikimi klientai apdraudžia ir kitą brangų namų turtą.

Kai kurios kitos draudimo bendrovės elgiasi drąsiau. Antai UAB „PZU Lietuva“, kaip teigia jos naujų pardavimo kanalų plėtros vadovė Indrė Baltušienė, paprašo asmens, kuris kreipiasi kompensacijos pagal prekių draudimo sutartį, smulkiai aprašyti įvykio detales. „Žalos ekspertai, turintys ilgametę patirtį, moka pastebėti, kai sukčiaujama. Suabejojus įvykio atpasakojimo tikrumu, gali būti atsisakoma mokėti išmoką“, – tvirtino bendrovės atstovė.

Panašiai „Mokilizingas“, anot įmonės partnerės UAB „IC Baltic“ atstovo Vytauto Stundžios, bendradarbiauja su bendrove „If“, kurios ekspertai „turi griežtas ir puikiai veikiančias procedūras sukčiavimo atvejams nustatyti, tačiau jų pasitaiko vienetai“.

Tai, kad kompensacijos mokamos ne visiems klientams, praradusiems mobiliojo ryšio priemonę, LŽ pripažino ir UAB „Bitė Lietuva“ atstovė Rūta Latinytė. Bet ji nenurodė, kokie įvykiai laikomi nedraudžiamaisiais.

Pagal riziką ir kaina

V. Stundžia LŽ aiškino, kad apdrausta prekė pirkėjui nepabrangsta, nes šis už daiktą moka tiek, kiek jis kainuoja, o draudimas yra atskira paslauga. Apdrausdamas prekę žmogus perka jos apsaugą ir savo ramybę.

Konkrečiau apie draudimo kainas LŽ papasakojo R. Latinytė. Ji teigė, jog draudimo kaina pirmiausia priklauso nuo įsigytos įrangos vertės. Nustatyta mėnesio įmoka gali svyruoti nuo 6 iki 50 litų. Taigi per porą sutarties metų už prekės draudimą UAB „Bilė Lietuva“ klientas sumoka 144–1200 litų. Tiesa, įrangą pavogus bendrovė apsidraudusiam klientui gali kompensuoti ir iki 1500 litų žalą, patirtą dėl neteisėtų pokalbių pagrobtu mobiliojo ryšio aparatu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"