TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prekybą gelbėjo natūriniais mainais

2013 02 05 6:00
LŽ archyvo nuotraukos/G.Romeika perspėjo, kad mainai signalizuoja apie įmonių sunkumus.

Apyvartinių lėšų stokojantis verslas sunkmečiu sumanė mainytis prekėmis bei paslaugomis ir taip išvengti grynųjų pinigų. Tačiau šalies ekonomikai lipant iš duobės mainų poreikis palengva išblėso.

Sunkmečiu verslas prisiminė natūrinius mainus ir savo paslaugas pasiūlė mainais į kitas paslaugas. Ir šiandieną internete galima aptikti skelbimų, siūlančių išsinuomoti automobilį ir už tai atsiskaityti remonto ar reklamos paslaugomis, gauti maitinimą mainais į neapibrėžto pobūdžio paslaugas.

Tačiau Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika perspėjo, kad tokie mainai signalizuoja apie įmonių sunkumus.

Matoma tendencija, kad visame pasaulyje natūrinių mainų poreikis išryškėja suprastėjus ekonominei situacijai. Todėl ir Lietuvoje sunkmečiu būta jo apraiškų. "Labiausiai į tokias sistemas mėgino įsitraukti statybos įmonės, sėkmingai gyvenusios burbulo metu. Kai per krizę šis burbulas susprogo, jos pradėjo siūlyti savo paslaugas už bet ką", - teigė Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Vis dėlto krizė šalyje, anot jo, nebuvo tokia didelė, kad natūrinių mainų sistema įsibėgėtų ir taptų efektyvi.

Iniciatyvos užgeso

Bankams per sunkmetį nustojus kredituoti verslą Lietuvoje kilo ne viena iniciatyva kurti "mainų banką" ir skatinti įmones mainytis prekėmis bei paslaugomis. Tačiau ekonominė situacija stabilizavosi ir tokios idėjos beveik sunyko. "Įtariu, kad jos bus visiškai užmirštos, jei neįpulsime į naują ekonomikos duobę", - prognozavo S.Besagirskas.

Sunkmečiu verslui sukurtas portalas mainytis prekėmis ir paslaugomis nuosekliai prarado savo populiarumą. Portalo įkūrėjo Karolio Baleišos manymu, įmonės paprasčiausiai suinteresuotos internete ieškoti dalykų, leidžiančių uždirbti pinigus, o ne ką nors gauti nemokamai. Be to, jos mainus mieliau vykdo su partneriais, kuriuos gerai pažįsta ir jais pasitiki. Todėl internetu mainai sėkmingiau vyksta tarp paprastų žmonių, kurie nori keistis apčiuopiamais buitiniais daiktais.

Nors sukurti mainų sistemą nėra lengva, pasaulyje esama šalių, kuriose natūriniai mainai sugebėjo tapti rimta prekybos niša. Pavyzdžiui, JAV ar Šveicarijoje, kaip pasakojo S.Besagirskas, esama tam tikrų regionų ir kooperatyvų, kuriuose nesinaudojama pinigais - prekėmis ir paslaugomis apsirūpinama pasitelkus mainus.

"Pavyzdžiui, keliuose Šveicarijos regionuose veikiančio "mainų banko" veikla paremta tuo, kad šveicarai propaguoja vietos prekes. Jie supranta: jei mainaisi prekėmis, paremi savo šalį, savo regioną. Duodamas uždirbti kaimynui, uždirbsi ir pats", - sakė jis ir pridūrė, kad lietuviai dėl suprantamų priežasčių prioritetą teikia prekės kainai.

Natūrinių mainų idėja tarp verslo įmonių Lietuvoje ilgai negyvavo, nes jos labiau linkusios užsidirbti pinigų nei reikiamų prekių ir paslaugų gauti nemokamai.

Reikia stambių žaidėjų

S.Besagirsko teigimu, efektyvios natūrinių mainų sistemos susikūrimą lemia keletas veiksnių. "Pirmiausia tai - ilgalaikė krizė, kai lūkesčiai sumažėję, gyventojai ir įmonės nepasitiki savo ateitimi, tačiau vis vien gamina produkciją. Įsivaizduokite, viena įmonė gamina stalus, kita - batus, abiejų gamybos pajėgumai sunkmečiu neišnaudojami. Taigi jos nusprendžia apsikeisti prekėmis, nes taip jas gauna minimaliomis išlaidomis", - sakė jis.

Pašnekovas taip pat pridūrė, kad patikimumo sistemai suteiktų rimtų rinkos žaidėjų - žinomų įmonių - įsitraukimas. Tačiau iki šiol Lietuvoje prekėmis mainėsi tik smulkusis ir vidutinis verslas.

Natūrinių mainų modelis padėjo šiam verslui įsigyti prekių gerokai pigiau ir išvengti kainą didinančių tarpininkų: pardavėjų, didmenininkų ir pan.

Vis dėlto S.Besagirskas neabejojo, kad naudos iš mainų galėtų gauti ir didelės, masinės gamybos produktą tiekiančios įmonės. "Jeigu įmonė gamina išskirtiniam vartotojui skirtas prekes, o mainų sistema labiau orientuota į mažas pajamas gaunantį klientą, tokia įmonė, žinoma, šiuose mainuose nedalyvaus. Tačiau jei sistemoje mainomasi panašaus lygmens prekėmis ar paslaugomis, ji tampa papildomu prekybos kanalu", - svarstė S.Besagirskas.

Kol kas verslui aktyviau įsitraukti į natūrinius mainus trukdo tai, kad ši sistema taip ir nepasiekė didelių apimčių, garantuojančių nemenką naudą. "Jeigu įmonė gamina konservus ir žino, kad per mainų sistemą jų galės parduoti už tūkstantį litų, tai apsiskaičiuos, ar šią prekybą prižiūrinčio pardavėjo paslaugos nekainuos daugiau", - sakė jis.

Skatina mainytis užsakymais

Tačiau G.Romeika buvo skeptiškas ir teigė, kad natūriniai mainai versle yra žingsnis atgal - juk siekiant jų išvengti ir buvo išrasti pinigai. Todėl jis neabejojo, kad smulkusis ir vidutinis verslas į tokius mainus atsigręžė ne dėl patogumo, o noro bent šiek tiek pagerinti esamą verslo padėtį.

"Sudariusi sandorį įmonė turi laukti, kol jai už prekes ar paslaugas bus sumokėti pinigai. Jei partneris vėluoja mokėti ar atsiskaitymo terminas pratęsiamas, įmonė neturi laisvai disponuojamų pinigų, tačiau mėnesio pabaigoje privalo sumokėti valstybei mokesčius. Vadinasi, juos moka iš savo sąskaitos ir dar labiau apsunkina verslo galimybes. Būtent dėl šios ydingos praktikos, pradelstų skolų ir galiausiai bankrotų smulkusis verslas chroniškai kenčia nuo apyvartinių lėšų ar grynųjų pinigų stygiaus. Noras išlaikyti verslą automatiškai diktuoja naujų prekybos būdų paiešką", - samprotavo jis.

Kita vertus, pašnekovas pabrėžė kitą, verslui gerokai naudingesnę mainų atmainą. G.Romeikos teigimu, šalies smulkusis verslas turėtų prislopinti beatodairišką norą konkuruoti ir tarpusavyje keistis užsakymais.

"Lietuviams būdingas noras dominuoti - jie turi sunaikinti visus rinkoje esančius konkurentus. Tačiau dviese galima aprėpti didesnę rinkos dalį, sukurti pažangesnį produktą, kuriuo galima sudominti užsienio pirkėją. Jei lietuvis verslininkas užsienyje gauna didelį užsakymą, kurio atlikti nėra pajėgus, nenorėdamas nuvilti būsimo verslo partnerio jis šio užsakymo atsisako. Antai skandinavai labai drąsiai imasi didelių užsakymų, nes yra tikri, kad dalį jo atiduos konkurentui, ir abu iš to gaus naudos", - aiškino G.Romeika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"