TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prekybą stabdo pirkėjų skolos

2010 02 15 0:00
Suprastėjus gyventojų finansinei padėčiai buitinės technikos pardavimas išsimokėtinai yra akivaizdžiai sumažėjęs.
LŽ archyvo nuotrauka

Pernai buitinės technikos ir elektronikos rinka Lietuvoje smuko beveik perpus. Pardavėjai pažymi, kad tam turėjo įtakos ir sugriežtintos pirkimo išsimokėtinai sąlygos. Kadangi krašto gyventojų finansinė padėtis negerėja, tikėtina, jog ir šiemet žmonės buitinę techniką pirks tik iš kuklių savo santaupų.

Buitinės technikos pardavėjai sako, kad praėjusiais metais Lietuvos gyventojai stengėsi neišlaidauti - pirko tik tai, ko jiems reikia. Neturėdami savo lėšų žmonės ir pernai bandė įsigyti daiktų išsimokėtinai, tačiau finansavimą gavo tik tie, kurie neturėjo skolų. Šiuo metu gyventojai lizingo kompanijoms jau yra uždelsę sumokėti per 116 mln. litų, o tai dar labiau blogina pirkėjų mokumo padėtį.

Sumažėjo finansavimas.

Bendrovės "Topo centras" generalinis direktorius Erlandas Jakubonis LŽ teigė, jog išsimokėtinai perkančių žmonių sumažėjo daugiau nei 6 kartus - nuo 75 proc. užpernai iki 12 proc. pernai. "Lizingo bendrovės smarkiai sumažino finansavimą, sugriežtino sąlygas. Nors žmonių, norinčių pirkti išsimokėtinai, netrūksta, jie tiesiog negauna pinigų. Pirkėjų finansavimas sumažėjęs 50-60 procentų", - aiškino E.Jakubonis.

Bendrovės "Ogmina" generalinio direktoriaus padėjėja Irena Marija Sartova LŽ sakė pastebinti, kad išsimokėtinai gyventojai įsigyja tik tuos daiktus, kurie jiems labai reikalingi, o ir pirkdami tokiu būdu taip pat pradėjo taupyti. "Išperkamosios nuomos sutartys sutrumpėjo. Žmonės nenori turėti ilgesnių finansinių įsipareigojimų, todėl pasirašo trumpesnio termino atsiskaitymo už prekes sutartis. Neretai ir pačios lizingo bendrovės sušvelnina savo reikalavimus, kai žmogus gali pinigus už daiktą grąžinti greičiau ir sumokėti didesnį pradinį įnašą", - kalbėjo I.M.Sartova. Jos nuomone, bankų ir lizingo kompanijų sugriežtintos kreditavimo sąlygos turėjo įtakos, nors ir ne itin didelės, pernai kritusiam buitinės technikos pardavimui.

Pardavė perpus mažiau

Lietuvoje buitinės technikos apyvarta 2009-aisiais, palyginti su 2008 metais, smuko 43 proc. - iki 850 mln. litų, o buitinės technikos ir elektronikos parduota 50 proc. mažiau, t. y. 10 mln. vienetų. "Lietuvos gyventojai iš buitinės technikos labiausiai atidėliojo šaldytuvų ir skalbyklių pirkimą. Jų pardavimas krito apie 40 procentų. Pernai net 41 proc. mažiau nupirkta ir fotoaparatų. Jų funkciją pakeitė mobilieji telefonai. Tokių aparatų pardavimas krito mažiausiai - maždaug 24 procentais. Džiugina tai, kad pernai net trečdaliu daugiau įsigyta navigacijos įrenginių. Mobiliųjų telefonų rinkoje labai pakilo išmaniųjų telefonų pardavimas - net 106 procentais. Taigi yra ir malonių tendencijų", - buitinės technikos rinkos padėtį pristatė bendrovės "Topo grupė" valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika.

"Topo centras" prognozuoja, kad šiemet rinkos vertė susitrauks 10-15 proc., o buitinės technikos pardavimas sumažės 20-25 procentais. Pasak A.Rusteikos, buitinės technikos rinka atsigaus, kai vėl prasidės statybos ir daugiabučių renovacija.

Daugėja nemokių pirkėjų

Bendrovės "SNORO lizingas" generalinis direktorius Aurelijus Šveikauskas LŽ pasakojo, kad pernai lyderė pagal finansavimą buvo buitinė technika. Antrojoje vietoje atsidūrę baldai nustūmė 2008 metais toje pozicijoje buvusius mobiliuosius telefonus. Trečia išliko kompiuterinė technika. "Dauguma žmonių, kurie kreipiasi dėl finansavimo, sulaukia teigiamų atsakymų. O pagrindinės neigiamo atsakymo priežastys: klientas negauna pajamų ir jau turi pradelstų skolų įvairioms įmonėms", - dėstė jis.

Finansų įstaigos "Generale Financing" duomenimis, pernai į ją kreipėsi 61 proc. daugiau norinčiųjų įsigyti prekių išsimokėtinai nei užpernai. Bendrovė atmetė beveik 20 tūkst. paraiškų vartojimo kreditams gauti, o patenkino apie 48 proc. prašymų. "Paraiškos buvo atmestos dėl asmenų neigiamų kredito istorijų, sumažėjusių pajamų ir kitų faktorių. Taikome itin griežtas vartojimo kreditų suteikimo gyventojams sąlygas", - pabrėžė bendrovės generalinis direktorius Konstantinas Balakinas. Kad įsigytų prekių išsimokėtinai, pasak jo, pernai žmonės skolinosi vidutiniškai 1150 litų.

Kreditų biuro "Creditinfo" žiniomis, šiuo metu gyventojų pradelstos skolos lizingo įmonėms siekia daugiau kaip 116 mln. litų. Per pastarąjį pusmetį tokios žmonių skolos lizingo bendrovėms kas mėnesį didėjo vidutiniškai po 5,5 mln. litų, o atitinkamu laikotarpiu padengtų skolų suma siekdavo po 4 mln. litų. Pasak "Creditinfo" generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus, pastebima tendencija, kad pastaraisiais mėnesiais gyventojų pradelstų skolų lizingo bendrovėms augimo tempai lėtėja, o grąžinamos sumos didėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"