TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prekybai – obuolio grožis, o turgui – kaina

2016 08 22 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Turguje kilogramas alyvinių obuolių – euras be jokių PVM, tačiau prekybos centre pigiau nenusipirksi, nors obuolių derlius nemenkas. Prekybos tinkluose išdėlioti pigūs pernykščiai lenkiški obuoliai.

„Žmonės turguje visai išprotėję, patys sau duobę kasasi. Pernai litras juodųjų serbentų turguje kainavo 1,8 euro, o dabar jau 2,5 euro. Ne euras dėl to kaltas. Patys žmonės sau duobę kasasi“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo sulčių spaudimo paslaugą teikiančio Anykščių rajono žemės ūkio kooperatyvo vadovas Regimantas Butvydas. Kooperatyvas Ukmergės rajone turi įveisęs ir 24 ha plotą užimantį jauną sodą, kuriame pirmąjį derlių planuoja pradėti doroti rugsėjo viduryje.

Savo pirmojo spaudimo sultimis kooperatyvas prekiauja daugiausia savo prekybos taškuose, bet dalį ir „Akropolyje“ – po 5,7 euro už 5 litrus.

„Imtų ir prekybos tinklai, jeigu dykai atiduočiau“, – ironizuoja kooperatyvo vadovas.

Trečdaliu pigiau

Obuolių kainos turguje šiurpina ir didžiausio Lietuvoje sodininkystės ūkio savininkės UAB „Naradava“ (Pasvalio r.) vadovą Aloyzą Grygalį. „Mes ankstyvuosius obuolius prekybos centrams parduodame po 38–45 centus – supakuotus po vieną dėžutėse. Gyventojams neparduodame, nes jie ir patys užsiaugina“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo jis.

Pasak bendrovės vadovo, šiemet obuolių mažiau, negu prieš metus, bet jie didesni. Senuose ir mažuose soduose obelys mėgsta pramečiuoti, bet dideliuose pramoniniuose to pavyksta išvengti, nes vaismedžiai genėjami, tręšiami ir nuolat stebimi, todėl ir derliaus sulaukiama kasmet.

Naradavos ūkyje yra įveistos daugiausia rudeninių ir žieminių veislių obelys, nes, anot A. Grygalio, mažoje Lietuvos rinkoje nepatvarių ankstyvųjų veislių obuoliai greitai sugenda.

Pasak bendrovės vadovo, didžioji Naradavoje užaugintų obuolių dalis parduodama didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose ir išvežama į kaimynines Latviją bei Estiją. Obuoliai, skirti perdirbti, vežami į Lenkiją. Pats ūkis gamina tik tyres ir džemus.

Derliumi nesiskundžia ir Dzūkijos sodininkai, nors irgi pripažįsta, kad jis ne toks gausus kaip pernai, tačiau kokybiškesnis. „Grūdininkai skundžiasi, kad dabar daug lyja, o mums toks oras labai tinka“, – sako žemės ūkio kooperatyvo „Luksnėnų sodai“ (Alytaus r.) direktorė Elena Žilinskienė.

Ji irgi stebisi obuolių kainomis turguje, juolab kad turgaus prekeiviai nemoka mokesčių valstybei. „Mums prekybos tinklai už kilogramą ankstyvųjų veislių obuolių moka 50 centų, o jei per metus gauname vidutiniškai po 40 centų, džiaugiamės“, – pripažįsta A. Žilinskienė.

Nelygios galimybės

Lietuvos sodininkai jaučiasi skriaudžiami valstybės, kad negali būti lygiomis sąlygomis konkuruoti su importiniais obuoliais. „Daugiausia obuolių į Lietuvą atvežama iš Lenkijos, kur maisto produktams yra nustatytas 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), kai Lietuvoje – 21 procentas. Be to, Lenkijos ūkininkai moka 8 proc., o ne 21 proc. PVM už investuojamą turtą – trąšas, pesticidus, techniką ir pan.“, – apgailestauja „Naradavos“ vadovas.

Be to, anot jo, Lietuvos sodininkai privalo tenkinti itin griežtus kokybės reikalavimus kai atvežtinė produkcija atvežama kokia papuola. „Lenkai, ispanai gali purkšti kuo nori, o Lietuvoje nė menkiausių galimybių nėra, visos priemonės draudžiamos, tik reikalaujama, kad vaisių kokybė būtų dar aukštesnė, negu atvežtinių“, – piktinasi A. Grygalis. Todėl, anot jo kaimynai atvažiuoja į Lietuvą pusvelčiui nusipirkti krituolių ir Lietuvoje kokybiškais nelaikomų obuolių, skirtų perdirbti.

„Vokiečiams, lenkams visiškai tinka ir lietuviški kirmėlėti vaisiai. Jie, atlikdami tyrimus, tik bijo, kad augimą skatinančių ir konservuojančių medžiagų, nors patys tokius chemikalus noriai naudoja“, – antrina E. Žilinskienė.

Lentynos renkasi grožį

„Luksnėnų sodų“ vadovės nestebina ankstyvųjų obuolių kainos turguje, nes dabar esą džiaugtis reikėtų, kad bent galima nusipirkti vietinių veislių vaisių, užuot krimtus parduotuvių lentynas okupavusius gražesnius pernykščius.

„Alyviniai obuoliai labai nepatvarūs, bet mūsų žmonių mėgstami. Be to, šiemet kaip reta juos puola strazdai, graužia širšės“, – aiškina ji ir priduria, kad alyvinių obuolių sodininkai daug neaugina, nes neturėtų kur vaisių dėti. Be to, jie greitai krinta, du trečdaliai lieka ant žemės. Šių vaisių nenoki įsileisti ir prekybos tinklai.

E. Žilinskienės teigimu, alyvinių obuolių ir daugumos kitų Lietuvoje tradicinių veislių prekybos tinklai nenori įsileisti pirmiausia dėl prastesnės prekinės išvaizdos, atstumiančios pirkėjus, todėl linkstama prie to, kad ilgainiui tradicinių veislių visiškai neliks.

Tokia jau tampa ir antaninių obuolių realybė. „Tai pati vertingiausia Lietuvoje augančių obuolių veislė. Šie obuoliai rūgštoki, bet yra turtingi pektinų, kitų žmogaus organizmui naudingų medžiagų, kaip jokie kiti tinka ir virti, kepti, konservuoti, bet greitai ruduoja ir praranda prekinę išvaizdą, todėl prekybininkai jų ir nemėgsta“, – apgailestauja „Naradavos“ direktorius.

Kol kas skinami tik ankstyvieji obuoliai, o kitų eilė ateis jau rugpjūčio pabaigoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"