TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prekybos centrų atsakas internetinei prekybai – erdvės laisvalaikiui

2016 01 21 16:35
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vakarų valstybėse tarp įvairaus amžiaus žmonių sparčiai plinta tendencija su draugais bokalui alaus ar puodeliui kavos susitikti ne miesto, o prekybos centre. Paradoksalu, bet šį jau gana tvirtai prigijusį įprotį didele dalimi nulėmė internetinės prekybos atsiradimas.

Internetas neatpažįstamai pakeitė prekybos sferą – tapo įmanoma beveik bet kokią prekę, nuo maisto iki drabužių ir kosmetikos, užsakyti elektroniniu būdu. Tačiau internetinei prekybai augant, įprastinių prekybos centrų apyvarta taip pat išlieka stabili. Kokiu būdu taip reikšmingai augant internetinei prekybai tradiciniai prekybos centrai atsilaiko? Jie randa naujų būdų pritraukti lankytojų.

Viena pagrindinių tendencijų Vakarų Europos prekybos centruose – didžiulis pramogų pasiūlos augimas, atsiradęs kaip būtinybės konkuruoti su internetine prekyba pasekmė. Žmonės nebeina į prekybos centrus apsipirkti. Jie ten keliauja pabendrauti su draugais, pavalgyti, nueiti į kiną ar tiesiog pasivaikščioti.

Prekybos centras tampa tarsi mažu miestu. Čia kuriasi žiemos sodai, žaidimų erdvės ir sporto salės. Restoranai juose siūlo tiek prabangias vakarienes, tiek gatvės maistą, tiek pietus visai šeimai. Netgi kai užsidaro parduotuvės, kino teatrai ir kavinės veikia iki pirmos ar antros valandos nakties.

Šis procesas yra atkirtis interneto išpopuliarėjimui – elektroninė erdvė negali pasiūlyti realaus, gyvo bendravimo. Galima užsisakyti maistą išsinešimui ir valgyti namie, o ne restorane. Galima žiūrėti filmą per internetą, o ne kino teatre. Galima su draugais bendrauti internetinėje erdvėje, o ne realybėje. Tačiau tai nepakeičia žmogiško kontakto, ir prekybos centrų vystytojai tai supranta.

Vakaruose egzistuoja ir dar viena nauja tendencija: parduotuvių skaičius prekybos centruose mažėja, bet vidutinis vienos parduotuvės prekybos plotas auga. Jei anksčiau prekybos centruose Vakarų Europoje kurdavosi daug nedidelių parduotuvių, kurios siūlydavo palyginti siaurą pasirinkimą, tai dabar yra priešingai. Pavyzdžiui, anksčiau buvo įprasta, kad vyriškus, moteriškus ir vaikiškus drabužius bei aksesuarus tame pačiame prekybos centre parduoda skirtingos parduotuvės, dabar dauguma pardavėjų šias prekes turi vienoje.

Apskritai naujose rinkose besikuriantys prekybos centrai iš esmės seka brandžių ir įsitvirtinusių prekybos rinkų vystymosi pavyzdžiais. Rinkos vystosi tais pačiais etapais, skiriasi tik jų trukmė. Todėl labiau išsivysčiusių šalių patirties analizė gali padėti planuoti prekybos centrus Rytų Europoje. O Lietuvos prekybos centrų vystymąsi taip pat iš dalies galima prognozuoti pagal Lenkijos pavyzdį.

Lenkija šiek tiek lenkia Lietuvą pagal išsivystymą, bet tik šiek tiek, nes laisvos rinkos ekonomika Lenkijoje atsirado nedaug anksčiau. Apskritai prekybos centrai šioje šalyje panašūs į Lietuvos, pagrindinis skirtumas – didesni mažmenininkai, didesnės, pavyzdžiui, elektronikos parduotuvės negu Lietuvoje.

Lietuva irgi iš pradžių veikiausiai paseks Lenkijos, o po to ir Vakarų Europos pėdomis. Nors kol kas dideli tarptautiniai prekės ženklai į Lietuvos rinką žengia atsargiai, prognozuoju, kad stambūs mažmenininkai ilgainiui vis labiau įsitvirtins, o mažesni pamažu trauksis iš prekybos centrų.

Be to, dabar daug stambių bendrovių Lietuvoje valdo kelis prekės ženklus, kurių kiekvienam egzistuoja po atskirą parduotuvę. Ilgainiui, manau, tokie prekės ženklai vienysis po tuo pačiu stogu.

Didžioji dalis darbo, kurį dabar darome įvairiose šalyse, yra būtent prekybos centrų atnaujinimai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje realiai nebėra poreikio naujiems prekybos centrams. Tačiau kadangi šioje šalyje prekybos centrai ėmė kilti seniai, dabar daugelis jų nebetenkina modernių nuomininkų poreikių.

Tačiau Lietuvoje, kurioje pirmasis prekybos centras iškilo tik 2002 m. ir rinka dar gyvena ankstesniame vystymosi etape, dar yra erdvės naujam centrui. Verta pažymėti, kad nuo 2010 iki 2014 m. prekybos centrų prekybinės erdvės ploto skaičius vienam gyventojui Vilniuje neaugo, nors ekonomika kilo. Tokioje situacijoje nieko nuostabaus, kad 2015 m. laisvų prekybinių plotų prekybos centruose beveik nebuvo. Tad naujas stambus prekybos centras Lietuvoje išties gali tapti ne tik prekybos, bet ir pramogų bei laisvalaikio erdve, pasiūlydamas tai, ko esami centrai neturi.

Komentaro autorius Chrisas Wieszczyckis yra Londone įsikūrusios tarptautinės architektūros bendrovės „TP Bennett“ mažmeninės prekybos ir laisvalaikio erdvių dizaino padalinio vadovas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"