TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prekybos laivyną smaugia kritusios kainos

2015 07 31 6:00
Gintautas Kutka: "Lietuva po 10 metų numato perimti SGD laivą „Independence“ - jis galėtų būti inkorporuotas į Lietuvos jūrų laivininkystę.“ Vidos Bortelienės nuotrauka

Vyriausybei ieškant išeities, ką daryti su Lietuvos jūrų laivininkyste, svarstomi du variantai, taikomi visame pasaulyje, - skelbti bankrotą arba pakišti finansinę atramą. Baltijos valstybių nacionalinės laivybos įmonės turi panašią istorinę praeitį.

Visų trijų Baltijos šalių nacionalinės laivybos įmonės buvo pradėtos privatizuoti maždaug vienu metu. Tai, kaip ūkinė raida vyko paskui ir kokias ekonomines pozicijas jos užima dabar, lėmė ne tik gabenimo kainos (jūriniai frachtai), bet ir akcininkų sprendimai.

Sunkumai panašūs

Lietuvos jūrų laivininkystę (LJL), anksčiau vadintą LISCO, nuo latvių laivybos įmonės LASCO ir estų ESCO skiria akcininkų sudėtis ir jūrinės prekybos pakraipa.

2001 metais Lietuva suskaidė laivyną ir jo įvažiuojamųjų laivų (ro-ro) dalį pardavė danų kompanijai DFDS. Dėl antrojo privatizavimo etapo visuomenės nuomonės išsiskyrė, politinės valios pristigo. Šiuo metu valstybei priklauso 56,6 proc. LJL akcijų. Yra likę 5 Lietuvoje registruoti laivai, kurių 4 – įstrigę pasaulio uostuose, o juose plazdanti šalies Trispalvė įmonės reputacijos nedidina.

Latviai, kurių laivyno pagrindą sudarė dvi dešimtys tanklaivių, sudėtinė naftos komplekso dalis, pasistengė, kad verslo grandinė nesuirtų. Per 49 proc. LASCO akcijų įsigijo didžiausia latvių naftos bendrovė „Ventspils nafta“, kurioje tuo metu didelę įtaką turėjo vienas turtingiausių Latvijos žmonių Aivaras Lembergas, Ventspilio miesto meras. Dabar jos valdymą tvarko naftos prekybos kompanija „Vitol Group“, padidinusi akcijų dalį iki pusės paketo.

Vidos Bortelienės nuotrauka

Kita dalis LASCO akcijų priklauso smulkiesiems akcininkams. Įmonės akcijomis nuo 1998 metų prekiaujama Rygos vertybinių popierių biržoje. Šių bendraturčių įtaka panaši į LJL 43 proc. akcijų savininkų reikšmę Lietuvoje – smulkieji įmonės valdyme nedalyvauja.

Visi 12 LASCO turimų tanklaivių, pastatytų prieš 4-7 metus, šiuo metu registruoti Maršalų salose. Jie pavadinti gražiais latviškų miestelių vardais, laivuose dirba latvių įgulos.

Verslo reikalai ne itin geri, tačiau pagrindinis akcininkas ieško būdų, kaip mažinti nuostolius, nes pingant naftos kainoms tanklaivių paklausa mažėja. Pagal viešai paskelbtus rezultatus 2014-aisiais LASCO gavo 1,6 mln. eurų pelno, o 2013 metais – tik 0,6 mln. eurų. Tačiau pernai įmonei teko parduoti tanklaivį „Riga“ ir atidėti suplanuotą kelių laivų modernizaciją. 2014 metais LASCO patyrė 31 mln. JAV dolerių veiklos nuostolių, bet juos amortizavo ir teigiamus rezultatus davė parduotas nekilnojamasis turtas Rygos centre bei investicija į medicinos centrą „Via Una“.

Estų ESCO turi kelis mažus laivus, kurie plukdo krovinius Baltijos jūra. 1997 metais įmonė iš dalies buvo privatizuota, o nuo 2003-iųjų visą 100 proc. jos akcijų valdo norvegų kompanija „Tschudi Shipping Comapny“, turinti pusšimtį Norvegijoje registruotų laivų. Tačiau estams keli nacionalinės vėliavos netekę maži konteinervežiai - menka netektis, nes valstybės jūrinį prestižą kelia keleivinės laivybos flagmanas „Tallink“, kurį valdo estų ir skandinavų investiciniai fondai.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Du keliai

Lietuvos laivų savininkų atstovo Gintauto Kutkos manymu, LJL galėtų išgelbėti transporto įmonių holdingas, jeigu jai būtų skirta pinigų pereiti į SGD segmentą.

„Juokaujame, kad dabar laivynus valdo bankai. Estai anksčiau mums pavydėjo, kad išsaugojome laivininkystę, o latviai niekada ir neturėjo prekybinių laivų su nacionaline vėliava – visi registruoti užsienyje, - „Lietuvos žinioms“ sakė G. Kutka. - Iki 2008 mūsų laivininkystės reikalai buvo geri, žemyn ją nutempė naujausias pirkinys – paskolos laivui „Venta“ įsigyti palūkanos. Visi tikėjo, jog saulė švies, o ji nešviečia. Bet negalima kaltinti įmonės, kad trūko raumenų tariantis su banku. Arba aukščiausiu lygiu išvis nebuvo kalbama su banku, arba bankas pats nesuvokė, į ką tokia paskola gali pavirsti.“

Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariams priklauso beveik keturios dešimtys prekybinių ir transportinių laivų. Pagrindą sudaro 10 „DFDS Seaways“, 6 „Limarko“, 5 LJL, 5 „Baltnautic Shipping“, 4 „Baltlantos“, 2 „Afalitos“ laivai ir Klaipėdos universiteto pernai pastatytas mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Kompanija „Hoegh“, iš kurios Lietuva nuomoja SGD laivą, yra tik asocijuota narė, nes Klaipėdos uoste stovintis „Independence“ registruotas Singapūre.

Pasak G. Kutkos, laivybos sektoriaus atsigavimas pasaulyje skirtinguose sektoriuose nėra vienodas. Pakilimas matyti konteinerių ir ro-ro krovinių gabenimo segmentuose, kur didėja frachtai, bet ne tiek, kiek prognozuota laukiant pagerėjimo po 2009 metų krizės.

„Vienų padėtis gerėja, kitų lieka tokia pati. Sausųjų krovinių indeksas „Baltic Dry“ į žemiausią lygį nuo 1986 metų nukrito šį balandį – iki 580 punktų, dabar siekia 1200, o turėtų būti maždaug 2000 punktų. Kai "Baltic Dry" pakyla, didėja ir frachto kainos. Iš tikrųjų tas indeksas mažai kuo susijęs su Baltijos rinka, labiau su Kinija, kuri importuoja anglis ir rūdą. Ši prekyba atspindi laivybos sveikatą. Ir Rusijos prekybos įtaka yra didžiulė“, - kalbėjo G. Kutka.

Dabar, jo nuomone, LJL turi dvi išeitis: arba bankrutuoti, tačiau neskausmingai, mažinant žmonių ir laivų skaičių, o paskui - išnykti, arba, gavus finansinę pagalbą, pereiti į kitą segmentą – SGD tiekimą. „Vyriausybė nutarė gelbėti LJL. Bet tai trumpalaikis sprendimas, ir reikalingi ne tokie pinigai, kokie yra minimi. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, kad Lietuva po 10 metų numato perimti „Independence“, šis SGD laivas galėtų būti inkorporuotas į Lietuvos jūrų laivininkystę“, - svarstė laivų savininkų atstovas.

Iki tol, pasak G. Kutkos, pamažu reikėtų atsisakyti sausųjų krovinių gabenimo veiklos ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje pradėti rengti SGD laivų valdymo specialistus.

Bankrotai – kasdienis reiškinys

Lietuvos laivybos sektorius nėra išskirtinis ar labiausiai kenčiantis. Recesija kirto net britams – seniausia anglų laivybos kompanija "Stephenson Clarke Shipping", įsteigta dar 1730 metais, 2012-aisiais buvo priversta bankrutuoti. Krizės neįveikė ir pernai likviduota prancūzų įmonė „Sea France“, kurios keltai plaukiojo tarp Prancūzijos Kalė ir Anglijos Doverio uostų. Atsivėrusią nišą užėmė stipriausia regione tapusi danų DFDS.

Bet ne visiems sekasi ir Danijoje. Šių metų vasarį pranešta, kad bankrutavo privati laivybos bendrovė „Copenship“, turėjusi pusšimtį nedidelių sausakrūvių laivų, kurie plukdė žvyrą, medieną ir metalą. Kompanijos atstovas Michaelis Fengeris naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, jog įmonei išgelbėti buvo daroma viskas, kas įmanoma, bet prieita prie to, kai jau nieko nebebuvo galima pagelbėti, nes frachto indeksai krito toliau ir pasiekė istorinį žemiausią lygį. Finansiniai sunkumai Danijoje numarino ir holdingą „Atlas Shipping A/S“, ir stambiausią pasaulyje laivų degalų tiekėją “ OW Bunker“, kurio padalinio „Dynamic Oil Trading“ bankrotas pernai sukėlė didžiulį skandalą Singapūre.

Panaši padėtis ir už Atlanto. Praėjusiais metais Niujorke bankrotas paskelbtas kompanijai „Genco“, turėjusiai 53 laivus. Ji papildė įmonių sąrašą, kuriame jau buvo jūrų pramonės kompanijos „Excel Maritime“, „Overseas Shipholding Group“, „TMT Group“, iš viso, kaip nurodo leidinys „Financier Worldwide“, 11 laivybos dalyvių.

Azijoje - tos pačios bėdos. Depresuojančios sausųjų krovinių vežimų rinkos auka šiemet paskelbta kinų įmonė „Shagang Shipping“. Prieš tai į Amerikos teismą dėl bankroto kreipėsi nuo 11 iki 3 laivų savo laivyną sumažinusi kita kinų kompanija „Winland Ocean Shipping Corp“. Pietų Korėjoje iš laivybos bendrovių sąrašo ištrintas „Daebo Shipping“ vardas.

Portalas „World Maritime News“, pastaraisiais metais informavęs apie dešimtis laivybos kompanijų žlugimo faktų, praėjusią savaitę pranešė naujieną iš Lietuvos - kad prie bankroto priartėjo Lietuvos jūrų laivininkystė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"