TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Premjeras: centrinis bankas turi suvaldyti bankų įkainių augimą

2015 06 01 15:30
Algirdas Butkevičius Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos bankas turi suvaldyti komercinių bankų įkainių už pinigų išgryninimą augimą, teigia premjeras. Algirdas Butkevičius sako neigiamai vertinantis bankų sprendimą apmokestinti didesnių sumų išgryninimą bankomatuose.

„Vertinu labai neigiamai ir atsimenu, kada Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, tvirtinamas Seime ir kada jis susitikinėjo su Seimo nariais frakcijose, komitetuose, - aš tuo metu buvau biudžeto ir finansų komiteto narys, - jo pirmas tikslas iškeltas buvo suvaldyti bankų įkainių augimą. Ir po to mes turėjome ne vieną kartą pokalbių ir kol kas Lietuvos bankas kažkodėl nesuranda jokių instrumentų, kaip visa tai suvaldyti ir sutvarkyti“, - pirmadienį Vilniuje žurnalistams sakė A.Butkevičius.

„Jam yra aiškiai duota užduotis, kad šitas klausimas, kuris jau senai Lietuvos bankui yra suformuotas, jis turi jį įgyvendinti iki galo, nes šiuo metu mes nematome jokių teigiamų susitarimų su komerciniais bankais“, - pridūrė premjeras.

Kaip jau rašė LŽ, prieš pora metų didžiausių bankų klientai per mėnesį iš savo sąskaitų galėjo bankomatuose nemokamai išsigryninti apie 1 450 eurų. Pirmasis „Swedbank“ tą sumą nurėžė iki 580 eurų.

Dabar ir kiti didieji komerciniai bankai sutartinai mažina grynųjų limitus iki vienodos sumos.

Mažieji bankai seka didžiųjų pavyzdžiu

Didiesiems komerciniams bankams paskelbus apie beveik tris kartus mažinamą nemokamai bankomate išduodamų grynųjų sumą, panašiu keliu suka ir mažesnieji rinkos žaidėjai. Lig šiol grynuosius nemokamai išduodavęs bankas „Citadelė“ kiekvieną operaciją netrukus apmokestins.

Lyginant su „Swedbank“, SEB ar DNB nemokamo grynųjų paėmimo iš bankomatų limitais, banko „Citadelė“ klientų nemokamai išgryninamų pinigų suma - 1500 eurų – buvo didžiausia. Kaip LŽ informavo šio banko atstovai, netrukus operacijos bankomatuose bus apmokestintos.

„Citadele“ atstovai tikslino, kad „Senjorų“ programos dalyviai ir „Maestro“ kortelių turėtojai, kurie dirba įmonėje, turinčioje susitarimą su „Citadele“ banku dėl darbo užmokesčio pervedimo, galės nemokamai išgryninti iki 1 500 eurų per mėnesį „Citadelės“ prekės ženklu pažymėtuose bankomatuose. Tačiau kitiems debeto kortelių turėtojams nuo liepos 15 d. už grynųjų pinigų išdavimą bus taikomas 0,25 eurų (0,86 lito) dydžio įkainis už kiekvieną operaciją.

Kaip ir kitų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atstovai, „Citadelės“ vadovai didesnį grynųjų apmokestinimą grindžia augančiu atsiskaitymu ne grynaisiais pinigais. „Mūsų duomenimis, klientai vis dažniau už pirkinius atsiskaito kortelėmis ir atlieka pervedimus internetu, todėl mažėja poreikis gryninti dideles pinigų sumas ir naudotis bankomatais. Kortelės sparčiai tampa populiaria mokėjimo priemone ir klientai atsiskaito kortele net ir už mažesnės vertės pirkinius. Įvertinę atsiskaitymų negrynaisiais pinigais privalumus, kortelių turėtojai ima mažesnes grynųjų pinigų sumas iš bankomatų. Nauja kainodara skatinsime dar dažniau naudotis kortelėmis ir atlikti mokėjimus negrynaisiais pinigais“, – banko atsakyme LŽ cituojamas banko „Citadelė“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Andrius Bernotas.

Paskelbė įkainius

Nuo šių metų liepos nemokamo grynųjų pinigų paėmimo bankomatuose limitą iki 500 eurų mažina ir SEB bankas. Nelygu kortelė ir sutartis su banku, nemokamas grynųjų limitas bus 500-800 eurų. SEB klientui 500 eurų nemokamo išgryninimo limitas taikomas tada, kai su debeto kortelės sąskaita susietas jos savininko darbo užmokesčio mokėjimas. Pasiėmus grynųjų daugiau, teks už tai mokėti 0,4 proc. paimtos sumos.

Apie savo sprendimą mažinti grynųjų pinigų limitą paskelbė ir DNB bankas. Nuo rugpjūčio DNB klientų debeto kortelėms taikys vienodą lėšų išgryninimo iš bankomato mokestį - 0,30 euro už vieną išgryninimo operaciją, o viršijus 500 eurų per mėnesį limitą, teks mokėti 0,3 proc. (bet ne mažiau 0,3 eurų) nuo išgryninamos sumos.

Taigi, jeigu gaunate vidutinį atlyginimą (700 eurų per mėnesį) ir visą jį išgryninate jį bankomate, už šią paslaugą teks sumokėti nuo 0,8 iki 2,8 euro, priklausomai nuo banko. Beje, pervesdamas algą į sąskaitą bankas ir už tai pasiima mokestį.

Lietuvos bankas prieš trejus metu suskaičiavo, kad bankų vidutinės bendrosios vienos operacijos bankomate sąnaudos sudaro 0,31 euro (1,07 lito).

Šią temą jau gvildeno „Lietuvos žinios“: Pasiimti iš sąskaitos grynųjų - vis brangiau

M.Jurgilas: bankų įkainių priežiūra yra Vyriausybės rankose

Premjerui pareiškus, kad centrinis bankas nereguliuoja komercinių bankų įkainių, Lietuvos bankas teigia dabar negalintis to daryti. Tačiau Vyriausybei yra pateiktas projektas, kuriuo centrinis bankas galėtų reguliuoti bazinių paslaugų įkainius, sako Lietuvos banko valdybos narys. Pasak Mariaus Jurgilo, pradėti reguliuoti įkainius būtų galima jau rudenį, jeigu tam pritartų valdžia.

„Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato Lietuvos bankui galimybės reguliuoti finansinių paslaugų įkainius, tačiau Lietuvos bankas dar prieš mėnesį pateikė kartu su Finansų ministerija Vyriausybei svarstyti bazinės sąskaitos direktyvos perkėlimą, kuriame numatyta, kad Lietuvos bankui būtų suteikta teisė reguliuoti bazinių paslaugų, mokėjimo paslaugų - kredito pervedimas, tiesioginis debetas, įkaitymas į sąskaitą - kaip vienetą ir kad tai nekainuotų daugiau nei tinkama kaina“, - pirmadienį žurnalistams sakė Marius Jurgilas.

„Tame reglamentavime yra pateiktas įvertinimas, Vyriausybės rankose yra galimybė rinktis, koks jis turėtų būti“, - pridūrė jis.

Anot M.Jurgilo, skaičiuojama, kad bazinės paslaugos vartotojui turėtų kainuoti ne daugiau kaip 2 eurus per mėnesį.

Pasak jo, įkainius pradėti reguliuoti būtų galima jau rudenį, jeigu tam pritartų Vyriausybė ir Seimas: „Greičiausiai tai įvyktų šių metų rudenį, bet viskas yra Vyriausybės ir Seimo rankose. Įstatymo projektas yra parengtas, mano žiniomis, kelių savaičių bėgyje jis bus atiduotas rinkai komentarams“.

Kalbėdamas apie brangstančius grynuosius pinigus, M.Jurgilas teigė, kad reikia vieningo Vyriausybės, Lietuvos banko ir kitų institucijų darbo, nes siekiamybė yra grynųjų cirkuliaciją sumažinti.

„Aš manau, kad dabartinė situacija netenkina ne tik Vyriausybės, ministro pirmininko, Lietuvos banko, bet ir pačių bankų. Yra tokia situacija, kai Lietuvoje dominuoja mokėjimas grynaisiais pinigais. Mes žinome pagrindinę priežastį - šešėlis. Vyriausybė irgi ėmėsi veiksmų, yra pateiktas įstatymo projektas, kuris ribos atsiskaitymą grynaisiais fiziniams asmenims, taigi, yra vyraujanti nuostata, kad mokėjimai grynaisiais turėtų mažėti“, - sakė M.Jurgilas.

Pasak jo, grynųjų pinigų brangimas rodo, kad bankai eina tuo pačiu keliu kaip ir Vyriausybė - siekiama atsisakyti grynųjų.

„Bankai yra užstrigę tokioje pusiausvyroje, kai dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir jie, norėdami žmones paskatinti naudotis elektroniniais pinigais, didina įkainius, išsiimant grynuosius. Taigi, mums visiems reiktų veikti vieningai ir siekti, kad šitų operacijų kiekis mažėtų“, - tikino centrinio banko atstovas.

Anot jo, pernai Lietuvoje grynieji pinigai sudarė 81 proc. visų atsiskaitymų, o Estijoje - 40 proc.: „Mūsų siekiamas tikslas yra kelerių metų bėgyje būti kaip estams“.

Anot jo, tam, kad sumažėtų grynųjų naudojimas, galima ne tik juos branginti, bet ir piginti elektroninius atsiskaitymus.

„Yra kita išeitis - piginti atsiskaitymus elektroninėmis priemonėmis, ir bankai tą daro. Tą daro ir Lietuvos bankas, atnaujindamas savo sistemas. Lietuvos bankas šių metų pabaigoje startuos CEPA standartus atitinkančioje mokėjimo sistemoje, didinsime konkurenciją, pajungsime ne tik bankus į mokėjimo sistemą, kas yra šiuo metu, bet ir kitas mokėjimo įstaigas“, - teigė M.Jurgilas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"