TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Premjeras: Rusijos paskelbto mėsos produktų embargo priežastys yra techninės

2014 04 04 10:50
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Rusijos paskelbto lietuviškų mėsos produktų eksporto embargo priežastys yra techninės, teigia premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, kol kas sunku spėlioti, ar Rusija galėtų atšaukti embargą, Europos Komisijai nusprendus kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją.

„Mes manome, kad tai yra techninės problemos ir jos turėtų būti sprendžiamos, nes, manau, kad ir kitos Europos Sąjungos šalys taip pat mąsto. Man teko kalbėtis su kitais premjerais, ir jie galvoja, kad tie techniniai dalykai būtų kuo greičiau išspręsti, ir geriausiai, kad Europos Komisijos lygyje“, - penktadienį Vyriausybėje po pasitarimo su žemės ūkio ministru ir Veterinarijos tarnybos vadovu žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna taip pat teigė, kad problemos yra techninės. Paklaustas, ar tai nėra kaimyninės valstybės politinis spaudimas, ministras tikino, kad problemos prasidėjo, Lietuvoje aptikus afrikinio kiaulių maro užkratą.

„Prasidėjo, kai atsirado tie du židiniai afrikinio kiaulių maro ir, be abejo, tai reikia spręsti techniniu lygiu“, - penktadienį po susitikimo su premjeru žurnalistams sakė V.Jukna.

Paklaustas, ar Europos Komisijai nusprendus kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją, Rusija gali atšaukti embargą, premjeras teigė, kad iš pradžių turi įvykti derybos: „Dėl kreipimosi į Pasaulio prekybos organizaciją, iš pradžių vyksta 60 dienų derybos ir jeigu įvyksta susitarimas, kreipimosi nebebūna“.

V.Jukna tikino, kad EK sprendimas dar nereiškia, jog į PPO tikrai bus kreiptasi - tikimasi, kad iki tol bus pasiektas kompromisas.

„Jeigu prasideda procedūros PPO, tai jos užtrunka apie du ir daugiau metų. Bet tai nereiškia, kad dabar tos procedūros bus pradėtos, dar galimi įvairūs diskusiniai, kompromisiniai variantai“, - sakė V.Jukna.

Anot A.Butkevičiaus, nuspręsta įpareigoti veterinarus spręsti problemas kartu su Rusijos Veterinarijos tarnyba.

„Sutarta, kad Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas turi imtis įvairiausių priemonių techniniame lygyje, kalbantis su Rusijos Veterinarijos tarnyba, taip pat jis turi informuoti Europos Komisiją, ką daro techniniame lygyje, izoliuojant tas zonas, kur nustatytas afrikinis maras“, - teigė premjeras.

Ministras pirmininkas teigė, kad taip pat buvo kalbėta apie naujų eksporto rinkų atvėrimą.

„Antras klausimas akcentuojamas buvo apie naujas rinkas ir greitesnį jų atidarymą. Buvo paminėta ir Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, netgi ir Pietų Korėja. Pasakiau, kad teko bendrauti ir su Afrikos kai kurių šalių prezidentais ir tiesiogiai turėjau pokalbį su Afrikos komisijos prezidente, ir tikrai aš manau, kad Afrika irgi yra, kur reikia ieškoti naujų rinkų“, - sakė A.Butkevičius.

Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius aiškino, kad su Rusijos specialistais santykiai palaikomi nuolat, jo nuomone, kaimyninės valstybės atstovai yra įtikinti, kad Lietuva laikosi tinkamų saugumo priemonių. Tačiau, anot jo, neaišku, kada baigsis specialistų derybos: „Derybos aišku yra ilgos, mes tai matome - nuo sausio 24 dienos dėl to sertifikato (leidimas gabenti kiaulienos produktus į Rusiją - BNS) deramasi ir kol kas nesėkmingai“.

Anot J.Miliaus, kol kas Lietuva neturi informacijos, kodėl Rusijai neįtiko maisto produktų reeksportas per Klaipėdoje esančius šaldytuvus terminalus. Tačiau jis tikino, kad kitą savaitę ragins kolegas iš Rusijos kuo greičiau pateikti savo ataskaitą.

„Aš tikiuosi, kad kuo greičiausiu laiku, aš jau pradėsiu kitą savaitę skambinti, kadangi tai yra aktualu mūsų verslui“, - teigė Veterinarijos tarnybos vadovas.

J.Milius teigė, kad svarbiausios naujos rinkos maisto produktų eksportui yra Kinija, Japonija ir JAV: „Šiandien mes apie 150 valstybių turime eksportą, bet šiuo metu mums labai aktualu trys valstybės: Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija, na, ir Korėja, nes Europos šalys ten daug veža, deramės ir su Afrikos šalimis - Nigerija, kadangi ten gyventojų, kiek Rusijoje“.

Tačiau J.Milius pripažino, kad apie Kinijos rinkos atsivėrimą kalbama jau vienerius metus, tačiau galutinių patvirtinimų Lietuva nesulaukia.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius teigė, kad alternatyvios rinkos - Pietų Korėja, Kinija, Japonija - galėtų atsverti Rusijos rinką.

„Iš tikrųjų gali atsverti. Kai dabar mes turėjome tik Rusiją, ji atsvėrė praktiškai visas kitas šalis. (...) Dabartinė situacija rodo, kad tos alternatyvos būtinos ir tas trikampis, kaip Pietų Korėja, Kinija, Japonija yra tas trikampis, kur mes galėtume vežti tikrai daug“, - Vyriausybėje teigė E.Mackevičius. Anot jo, šiose valstybėse pelno marža yra panaši, kaip ir Rusijoje.

Perdirbėjų atstovas pripažino, kad šiuo metu mėsos perdirbimas yra smukęs.

Lietuva į Rusiją per metus išveža kiaulienos gaminių už maždaug 170 mln. litų: „Į Rusiją mes eksportuojame praktiškai tiek, kiek į visą Europos Sąjungą. (...) Rinka apie 170 mln. litų, tai čia kalbu apie kiaulieną, dar jautiena yra papildomas 100 mln. litų“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"