TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prestižinės vietos - tik turtuoliams

2012 08 06 8:42
LŽ archyvo nuotrauka/Palangoje žemės sklypų vertė per penkerius metus padidėjo 3,5 karto, o nekilnojamojo turto objektų - beveik du sykius.

Dėl kylančių nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių vidutines pajamas gaunantiems gyventojams gali tekti palikti savo gimtuosius namus pajūryje ir kitose "prabangiose" vietose.

Prestižinėse Rygos vietose ir kurortuose prie jūros gyvenančius latvius sovietmečiu iš gimtųjų namų varė sovietų kareiviai. Dabar tai daro valdžia, mat mažas pajamas gaunantys gyventojai nebeišgali susimokėti jų metinėms pajamoms prilygstančių nekilnojamojo turto (NT) mokesčių.

Regis, ir lietuvių laukia panašus likimas. Dabartinė Lietuvos valdžia ne tik įvedė vadinamąjį prabangos mokestį už šeimai priklausantį NT, viršijantį milijoną litų, bet ir gerokai padidino žemės mokestį. Nuo kitų metų jis bus skaičiuojamas pagal šio turto rinkos vertę. Vadinasi, žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, kaina gali pakilti iki 10 ir daugiau kartų.

Palikimas taps nelaime?

Šiemet Lietuvoje įsigaliojo prievolė mokėti vadinamąjį prabangos mokestį už šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą (NT), kurio bendra vertė viršija 1 mln. litų. Dėl to ne viena šeima jau šiais metais turės labiau patuštinti kišenes, o valstybė planuoja per metus papildomai surinkti apie 17 mln. litų. Už turimą ar turėtą NT 2012 metais pagal 2011-ųjų sausio 1 dienos vertę mokestį reikia sumokėti iki gruodžio 15 dienos.

"Žmogus ar šeima, turinti nekilnojamojo turto, kurio mokestinė vertė yra 1,1 mln. litų, NT mokestį mokės nuo 100 tūkst. litų NT vertės dalies. Tokiu atveju per metus reikės sumokėti 1000 litų NT mokestį. Sutikite, kad žmogus, kuris į rankas gauna, tarkime, 1500 litų per mėnesį, vargu ar galėtų sau leisti statytis namą už 1,5 mln. litų. O tam, kas gali išlaikyti, pavyzdžiui, 7 mln. litų vertės būstą, neturėtų būti sudėtinga už jį sumokėti 1 proc. dydžio NT mokestį", - mano Vilma Vildžiūnaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja.

Tačiau NT mokestį tektų mokėti ne tik turtuoliams, bet ir mažai pajamų gaunančiam žmogui, jeigu jis paveldėtų NT, vertą daugiau kaip milijono litų, nes išimčių įstatymas nenumato. "Tada pats paveldėtojas turėtų apsispręsti - parduoti, nuomoti šį turtą ar gyventi jame. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatytos lengvatos siejamos su turto naudojimo ypatybėmis (nuo mokesčio atleidžiamas žemės ūkio, švietimo, kūrybinei veiklai naudojamas turtas), o ne su jo savininko gaunamomis pajamomis ar statusu", - aiškino V.Vildžiūnaitė. Pasak jos, laiku nesumokėjus NT mokesčio, kaip ir kitų mokesčių, pradedami skaičiuoti delspinigiai.

Drastiškai didės žemės mokestis

Dar didesnį galvos skausmą gyventojams turėtų kelti nuo kitų metų kelis kartus didinamas žemės mokestis, kuris šiuo metu dažnais atvejais tesiekia 50 litų. Tiksliau - keliamas ne pats mokestis, o keičiasi vertė, nuo kurios jis skaičiuojamas. Šio mokesčio dydis 0,01-4 proc. žemės vertės ribose priklausys nuo savivaldybių sprendimų, nes visos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus.

Deja, nei sostinės, nei Lietuvos kurortų savivaldybės vis dar negali pasakyti, kiek kartų nuo kitų metų didės žemės mokestis gyventojams, turintiems individualius gyvenamosios paskirties sklypus miestų ribose, ir ką vietos valdžia ketina daryti, kad šis mokestis žmonėms kitąmet netaptų nepakeliama našta - kaip atsitiko daugeliui kurortinėse vietovėse gyvenančių latvių.

"Nauji tarifai 2013 metams, vadovaujantis galiojančiais teises aktais, bus nustatyti iki gruodžio 1 dienos, tad kol kas šiuo klausimu dar tik atliekamos analizės ir skaičiavimai", - LŽ teigė Druskininkų savivaldybės mero patarėja Irma Kieliūtė.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus LŽ sakė, kad miesto tarybai bus siūloma taikyti maksimalų mokesčio tarifą tiems savininkams, kurie savo turto netvarko. Tačiau, kaip informavo Palangos savivaldybės administracijos Biudžeto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eugenija Petravičienė, šiuo metu jie dar nėra gavę iš Registrų centro duomenų apie žemės vertę, tad būsimo mokesčio dydžio skaičiuoti negali. Savivaldybės tarybai planuojama teikti tai svarstyti rugsėjo pabaigoje. "Prieš teikdami tarybai atsižvelgsime į gyventojų mokėto mokesčio dydį ir stengsimės, kad jis nedidėtų", - tikino E.Petravičienė.

Neringoje situacija šiek tiek kitokia. Mat Neringos savivaldybės, vienintelės Lietuvoje, visa žemė - valstybinė, todėl žmonės, išsinuomoję sklypus, moka valstybinės žemės nuomos mokestį. "Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus, kurie taikomi skaičiuojant minėtą mokestį, nustato Neringos savivaldybės taryba. Šis tarifas nekinta jau keleri metai ir jo didinti kol kas nesvarstoma", - LŽ teigė Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė apskaičiavo, kad sostinėje nuo kitų metų žemės savininkams teks mokėti nuo 3 iki 10 kartų daugiau, negu jie moka dabar. Antai Žirmūnuose vidutinė 1 aro vertė pakils nuo 1420 iki 14 200 litų. "Mokesčiai didėja drastiškai, todėl turime atsakingai mąstyti apie jų įtaką tiek žemės savininkams, tiek apskritai Vilniaus miesto ekonomikai. Pirmiausia, kaip planuojama, maksimalus 4 proc. žemės mokesčio tarifas bus taikomas savininkams tų sklypų ir nekilnojamųjų objektų, kurie yra neprižiūrimi, netvarkomi ir naudojami ne pagal paskirtį", - aiškino Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Kiek konkrečiai per metus reikės mokėti mokesčio už vidutinį žemės sklypą, kuriame stovi individualus gyvenamasis namas, pavyzdžiui, Palangoje, ir kiek šis mokestis padidės, informacijos kol kas neturi ir VMI. "Žemės mokestis mokamas rudenį. Tokios informacijos neturime, duomenys apie sklypus suvedami tik dabar", - LŽ sakė VMI atstovas Darius Būta.

Tačiau kad mokestis didės mažiausiai kelis kartus, galima spėti iš Registrų centro atlikto masinio vidutinės žemės rinkos vertės vertinimo. Jis atliekamas kas penkerius metus.

Kaip LŽ informavo Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius, 2011 metų sausio 1 dieną Palangos miesto savivaldybėje esančio 6121  žemės sklypo vertė sudarė 3,829 mlrd. litų. 2006 metais 4116 sklypų vertė siekė 964 mln. litų - per penkerius metus ji pakilo maždaug 3,5 karto.

Per penkerius metus pajūryje padidėjo ir NT kaina. 2006-aisiais visų Palangos NT objektų vertė buvo 4,331 mlrd. litų, 2011 metais - 7,729 mlrd. litų. Beje, Registrų centro svetainėje galima rasti duomenų apie bet kurį NT objektą. LŽ, atlikusios nedidelį žurnalistinį tyrimą, nustatė, kad netoli jūros esančios Smilčių gatvės individualių namų kvartalo vidutinio 6 arų žemės sklypo vertė dabar siekia apie 400 tūkst. litų.

Latviai varomi iš gimtųjų namų

Latvių spauda rašo, kad dideli NT mokesčiai varo į neviltį šimtus Jūrmalos ir Rygos gyventojų. Ne vienas jų baiminasi, jog turės išsikelti iš gimtųjų namų. Mokestis už daugelį objektų toks didelis, kad sumokėti jį tampa neįmanoma net ir labai stengiantis.

Vien šiais metais Rygos dūma teismo antstoliams perdavė 616 bylų dėl NT mokesčių išieškojimo. Baudos už pradelstus mokėjimus per metus siekia 18,25 procento.

Visų pirma skolininkas gauna įspėjimą. Jeigu ir tada nesumoka, mokesčių administratorius pradeda išieškojimą. Tokiu atveju, kaip portalui Kasjauns.lv aiškino Rygos dūmos pajamų valdybos atstovas, pirmiausia ištuštinamos skolininko piniginės sąskaitos, paskui areštuojamas kilnojamasis turtas ir galiausiai, jeigu skolininko sąskaitos nežinomos arba tuščios, - jam priklausantis nekilnojamasis turtas. Tiesa, tiems, kurie turi tik vieną būstą ir nesugeba susimokėti mokesčių už jį, iškeldinimas kol kas negresia.

Vis dėlto daugeliui pensininkų, gyvenančių individualiuose namuose prestižiniuose Jūrmalos ir Rygos rajonuose, NT mokesčio dydis prilygsta jų metinėms pajamoms. "Tie žmonės nekalti, kad jų protėviai pastatė namus šiuose rajonuose", - rašo laikraštis "Latvijas avize".

Kaip šiam leidiniui teigė visuomeninės organizacijos "Mežapark Liga Kruze" valdybos narė, šiemet jai už šeimos namą ir 2100 kv. m sklypą teko sumokėti 1300 latų (6370 litų) mokesčių. Jeigu savivaldybė nebūtų 25 proc. sumažinusi palūkanų už nepriemoką, ši suma dabar jau siektų 2000 latų (9800 litų). Viso pastato plotas - 400 kv. metrų, tačiau daugiausia reikia mokėti žemės mokesčio.

Mežaparko gyventojai negali nei perstatyti, nei iškelti savo namų, nes rajonas pripažįstamas kaip istorinio užstatymo paminklas. Vienintelė galimybė - ieškoti būsto kitoje vietoje. Dabartinė valdžia, kaip ir sovietų, varo iš gimtųjų namų senuosius Mežaparko gyventojus.

Robertas Rozis laikraščiui pasakojo, kad už savo 270 kv. m namą ir 1800 kv. m sklypą šiemet turi sumokėti 992 latus (4861 litą), tačiau dėl to, jog augina tris vaikus, mokesčiai jam sumažinti iki 570 latų (2793 litų).

Panašioje padėtyje atsidūrę ir Jūrmalos gyventojai. Pavyzdžiui, NT mokestis už prieškariu statytą vienaaukštį medinį namą ir 1700 kv. m sklypą Lielupėje siekia 1089 latus (5336 litus). 2007-aisiais šis mokestis buvo 430 latų (2107 litai) - per penkerius metus jis padidėjo beveik tris kartus. Daugeliui paprastų žmonių tokie mokesčiai tiesiog nepakeliami.

"Jeigu NT mokesčio skaičiavimo metodika nebus pakeista, labai greitai Jūrmala ir Mežaparkas virs vietinių oligarchų ir rusų milijonierių anklavu, nes niekas, išskyrus juos, čia nesugebės išlaikyti būsto", - prognozuoja "Latvijas avize".

Skaičiai

Populiariausiame NT skelbimų portale Domoplius.lt šiuo metu siūloma įsigyti 10 butų, kurių kaina didesnė kaip milijonas litų. Tuo metu namų vien Palangoje galima rasti 125, Druskininkuose - 6, Šventojoje - 5, Neringoje - 10. Brangiausiai šiandien parduodamas namas stovi Palangoje, jo kaina - beveik 4 mln. litų. Už brangiausią butą prašoma 1,550 mln. litų, jis yra Nidoje.

Butų, kurie kainuoja daugiau kaip milijoną litų, pasiūla, lyginant 2011-ųjų ir 2012-ųjų liepos mėnesius, liko beveik nepakitusi - 10-13 objektų. Namų 2012 metais siūloma daugiau - 184, iš jų 166 - Palangoje (2011 m. - 137 objektai). Milijoninės vertės namų kainos, lyginant 2011-ųjų ir 2012-ųjų liepą, Palangoje bei Neringoje sumažėjusios apie 10 procentų.

Palangoje sklypų kainos nekito, kaip ir praėjusiais metais, siekė apie 25 500 litų už arą. Druskininkų ir Birštono savivaldybėse šią liepą, palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu mėnesiu, jos krito apie 20 procentų.

Šaltinis: Domoplius.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"