TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pribaigs termofikacines elektrines

2015 08 07 6:00
Nuomos sutartis leidžia „Vilniaus energijai" prieš terminą grąžinti savivaldybės išnuomotą, bet nebenaudojamą turtą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pagal Energetikos ministerijos rengiamą planą Vyriausybė nuo kitų metų numato nebeskirti paramos lėšų didžiosioms termofikacinėms elektrinėms, kurių gaminama elektra yra superkama pagal joms nustatytas kvotas. Dotacijų netekusios didžiosios jėgainės taps tokios nuostolingos, kad greičiausiai atsisakys gaminti ir elektrą, ir miestų gyventojams tiekiamą šilumą. Jų savininkės savivaldybės būtų priverstos kelti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą.

Iki šiol viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšomis, surenkamomis iš visų elektros vartotojų, būdavo dotuojama termofikacinių elektrinių gaminama lietuviška elektros energija, kuri yra brangesnė negu rinkoje. Gaudamos milijonus eurų VIAP dotacijų šios jėgainės galėjo pigiau gaminti centralizuotai tiekiamą šilumos energiją.

Rengdamiesi, regis, neišvengiamiems pokyčiams, šilumos ir elektros gamintojai nagrinėja drastiškiausius planus. Kai kurie iš šių scenarijų, pasak „Lietuvos žinių“ šaltinių, ne juokais išgąsdino skolose skendinčios Vilniaus savivaldybės naująją valdžią.

Dienraščio duomenimis, Vilniaus miesto trečiąją termofikacinę elektrinę (TE-3) iki 2017 metų pavasario nuomojanti „Vilniaus energija“ svarsto galimybę ją grąžinti savivaldybei nepasibaigus sutarties terminui.

Taip atsitiktų, jeigu VIAP dotacijos termofikacinėms elektrinėms nuo kitų metų, kaip žada Energetikos ministerija (EM), būtų panaikintos. Pirminiais skaičiavimais, Vilniaus miesto savivaldybei reikėtų skubiai surasti papildomus 10–12 mln. eurų TE-3 veiklos nuostoliams dengti.

Energetikos ministerija „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad nuo 2016 metų nebebus teikiamos remtinos elektros gamybos kvotos termofikacinėms jėgainėms ir Lietuvos elektrinei.

Valstybės valdomų energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ naujai statomą Vilniaus kogeneracinę elektrinę ketina pradėti eksploatuoti tik 2018 metais.

Netesybos nenumatytos

Vilniaus miesto tarybos narys Arvydas Sekmokas LŽ neišdrįso nei patvirtinti, nei paneigti, kad „Vilniaus energija“ ketina nutraukti nuomos sutartį su Vilniaus savivaldybe.

„Vilniaus energijos“ kokių nors ketinimų nei patvirtinti, nei paneigti negaliu. Tokio pasiūlymo nei oficialiai, nei neoficialiai nesu matęs“, – teigė jis. A. Sekmokas neatsakė, ką savivaldybė darytų – keltų šilumos kainas gyventojams ar pati dengtų LŽ šaltinių nurodomą maždaug 12 mln. eurų galimą nuostolį per metus, – jeigu VIAP paramos nebegaunanti TE-3 atitektų miestui. „Kadangi jokių sprendimų dėl TE-3 šiuo metu nėra, kalbėti apie konkrečias nuostolių sumas būtų per ankstyva“, – sakė jis.

A. Sekmokas priminė, kad šilumos kainą Vilniaus gyventojams nustato „Vilniaus energija“, ją kontroliuoja Kainų komisija, o sprendimai dėl elektros gamybos kvotų termofikacinėms elektrinėms priklauso Vyriausybei. „Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė padarys viską, kad šilumos kaina Vilniaus gyventojams nekiltų“, – žadėjo jis.

Vis dėlto Nuomos sutarties komisijos pirmininkas A. Sekmokas pripažino, kad esama nuomos sutartis leidžia „Vilniaus energijai“ grąžinti savivaldybės jai išnuomotą, bet nebenaudojamą turtą. „Jokios netesybos sutartyje nenumatytos“, – teigė A.Sekmokas.

Arvydas Sekmokas: „Jokios netesybos Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartyje nenumatytos.“ / LŽ archyvo nuotrauka

Centralizuotai tiekiama šilumos kaina, pasak buvusio energetikos ministro, priklauso nuo Vyriausybės sprendimų skirti ar neskirti elektros gamybos kvotų termofikacinėms elektrinėms, kompensacijos už „Gazprom“ nesąžiningą dujų kainą, numatomo dujas naudojančių įrenginių galios mokesčio, taip pat kuro kainų.

Nevieši „pirminės stadijos“ svarstymai

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog sostinės savivaldybei žinomi Energetikos ministerijos planai naikinti VIAP paramą termofikacinėms elektrinėms. „Kalbamės su ministerija, kaip šiame kontekste atrodytų Vilnius. TE-3 nuomos sutartis galioja iki 2017 metų, o sutartyje yra išlyga, kad turtas, kuris nebenaudojamas šilumos gamybai, gali būti grąžinamas savivaldybei anksčiau termino. Pirmiausia, aišku, sprendimai dėl VIAP bus priimami Vyriausybėje. Bet, jeigu TE-3 taps nebekonkurencinga ir nebenaudojama šilumai ir elektrai gaminti, su „Vilniaus energija“ sėsime prie derybų stalo“, – sakė vicemeras.

V. Benkunskas tvirtino, kad oficialaus pareiškimo nutraukti nuomos sutartį iš „Vilniaus energijos“ miesto savivaldybė dar nėra gavusi, tačiau neoficialių pokalbių šia tema jau būta. „Vyko bendro pobūdžio susitikimai, kuriuose toks nuogąstavimas buvo iškeltas“, – prisipažino mero pavaduotojas.

Vis dėlto V. Benkunskas negalėjo atsakyti, ar negaudama VIAP paramos TE-3 galės dirbti nenuostolingai, ir kas tokiu atveju nuostolį dengs. „Yra paketas klausimų. Vienas variantas, kad VIAP dotacijos išlieka ir jėgainė dirba kaip dirbusi. Jeigu VIAP rėmimo nebelieka, reikia spręsti, ką su ja daryti. Galų gale yra „Lietuvos energijos“ projektas toje pačioje vietoje (šalia TE-3, – aut.) statyti naują kogeneracinę jėgainę. Reikia kompleksiškai žiūrėti. Matome, jaučiame situaciją, bet daugelis dalykų turbūt dar yra pirminės stadijos ir nelabai vieši. Bet kuriuo atveju visą riziką matome ir įvertiname“, – tikino vicemeras.

Valstybės valdomų energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ naujai statomą Vilniaus kogeneracinę elektrinę ketina pradėti eksploatuoti tik 2018 metais.

Į klausimą, ar gali atsitikti taip, kad VIAP dotacijų nebegaunanti TE-3 sugrįš miestui jau 2016 metų pradžioje, o savivaldybė bus tam dar nepasirengusi. V. Benkunskas atsakė: „Pagrindinis tikslas, kad vilniečiai būtų aprūpinti šiluma. Antrosios termofikacinės elektrinės pajėgumai yra visiškai pakankami. Dar yra privačių biokuro katilinių, kurios pardavinėja šilumą. Tad vilniečiams tikrai šilumos netrūks. O kas būtų, jeigu TE-3 nustotų vykdyti savo funkciją ir „Vilniaus energija“, naudodamasi sutarties nuostatomis, prašytų perduoti jėgainę anksčiau termino, sunku prognozuoti. Reikia įvertinti turtą, atlikti inventorizaciją, per mėnesį ar per du to padaryti gali nepavykti.“

Pasak vicemero, savivaldybės pozicija „gryninsis“, kai aiškės Vyriausybės ir Energetikos ministerijos sprendimai dėl VIAP termofikacinėms elektrinėms.

Vilniui gresia milijoniniai nuostoliai

UAB „Vilniaus energija“ atsakyme „Lietuvos žinioms“ neneigė, kad įmonė svarsto galimybę Vilniaus miesto savivaldybei grąžinti TE-3, jeigu VIAP paramos kvotos termofikacinėms elektrinėms būtų naikinamos. „Sunku atsakyti į šiuos klausimus, kol Energetikos ministerija nėra pateikusi pozicijos dėl elektrinių, iš kurių nebus superkama elektros energija, įrenginių išlaikymo sąnaudų padengimo“, – svarstė įmonės atstovas Nerijus Mikalajūnas.

Pasak jo, kai ministerijos pozicija bus aiški, „Vilniaus energija“ dėl tolesnių sprendimų tarsis su šio turto savininke Vilniaus miesto savivaldybe. Įmonės skaičiavimu, jeigu VIAP lėšomis remiamos elektros gamybos kvotos nuo 2016 metų būtų panaikintos, bendrovė nepadengtų apie 10 mln. eurų būtinųjų sąnaudų, kurios įprastai buvo dengiamos pajamomis iš elektros energijos pardavimo. (VIAP lėšomis dotuojamos kvotos skiriamos ne tik „Vilniaus energijos“ TE-3, bet ir antrajai termofikacinei elektrinei bei Salininkų katilinei.)

Ši įmonė jau kelerius metus patiria nuostolių dėl visuomeninio tiekėjo „Lesto“ nesuperkamo viso Vyriausybės skirto elektros energijos kiekio. Antai 2014 metais iš „Vilniaus energijai“ Vyriausybės nutarimu nustatyto 402,57 mln. kilovatvalandžių (kWh) VIAP lėšomis remtino elektros energijos kiekio „Lesto“ nesupirko 43 proc. – 174,1 mln. kWh – elektros energijos.

„Bendrovė dėl patirtų nuostolių kreipėsi į teismą su beveik 9,3 mln. eurų (tiesioginiai nuostoliai, negautas pelnas ir palūkanos) ieškiniu“, – teigė N. Mikalajūnas.

Šiemet Vyriausybės nutarimu „Vilniaus energijos“ VIAP lėšomis remiamos elektros energijos kvota sumažėjo nuo 402,57 mln. kWh iki 327,61 mln. kWh. Jeigu „Lesto“ ir toliau laikysis pozicijos pirkti tik vadinamąjį technologinį minimumą, per 2015 metus, „Vilniaus energijos“ vertinimu, nebus supirkta apie 235,6 mln. kWh kvotinės elektros. Išankstiniais vertinimais, nepadengtų sąnaudų suma dėl to būtų panaši kaip ir 2014 metais, tai yra daugiau kaip 9 mln. eurų.

Milijonus eurų VIAP dotacijų netekusios termofikacinės jėgainės negalės pigiau gaminti centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. / LŽ archyvo nuotrauka

2015 metams sostinės TE-3 skirta 299,83 mln. kWh elektros energijos supirkimo kvota. „Elektrinė turi visas technines galimybes pagaminti ir parduoti visą nustatytą elektros energijos kiekį“, – tikino N. Mikalajūnas.

Nesuperka visos remiamos kvotos

Jau keleri metai mažėja ne tik termofikacinėms elektrinėms Vyriausybės skiriama iš VIAP biudžeto dotuojama elektros gamybos kvota, bet ir elektros supirkimas, mat „Lesto“, taupydamas VIAP lėšas, iš šių jėgainių perka tik vadinamąjį techninį minimumą.

Kaip LŽ informavo AB „Lesto“ Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas, 2014 metais iš termofikacinėms elektrinėms Vyriausybės skirtos 700 gigavatvalandžių (GWh) VIAP lėšomis remtinos elektros energijos kvotos „Lesto“ supirko 470 GWh. Dėl to pernai, palyginti su 2013 metais, sutaupyta 97 mln. litų (28 mln. eurų) VIAP lėšų.

Pasak R. Kiaulėno, 2015 metais iš termofikacinėms elektrinėms Vyriausybės skirtos 600 GWh VIAP lėšomis remtinos elektros energijos kvotos „Lesto“ yra įsipareigojusi supirkti 496 GWh, iš jų jau nupirkta 267 GWh.

„Lesto“ sutartyse su termofikacinėmis elektrinėmis yra įsipareigojusi šaltuoju sezonu supirkti tik vadinamąjį techninį minimumą, tai yra elektros energijos kiekį, kuris pagaminamas veikiant elektrinei minimaliu gamybos režimu. „Pagal teisės aktus „Lesto“ turi atsižvelgti į tokio supirkimo ekonominį naudingumą, todėl didesnis nei techninis minimumas kiekis iš termofikacinių elektrinių būtų perkamas tik biržoje formuojantis didelėms kainoms“, – teigė R. Kiaulėnas.

Panevėžiečiams brangs šiluma

AB „Panevėžio energija“ LŽ informavo, kad, nuo 2016 metų panaikinus elektros energijos gamybos kvotas termofikacinėms jėgainėms, bendrovė patirtų 2,4 mln. eurų metinį nuostolį. Išankstiniais jos skaičiavimais, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Panevėžio gyventojams dėl to išaugtų 0,4 euro cento už kilovatvalandę (ct/kWh).

„Tokiomis sąlygomis „Panevėžio energija“ negamintų elektros energijos, nes negaunančiai VIAP lėšų bendrovei tai daryti nenaudinga“, – sakė įmonės generalinio direktoriaus pareigas einantis technikos direktorius Robertas Kerežis.

„Panevėžio energija“ 2008 metais baigė daugiau kaip 130 mln. litų vertės pirmąją Lietuvoje modernią termofikacinę elektrinę. Elektrinės statybai panaudota ES ir Danijos vyriausybės parama.

Kvotų atsisakys kitąmet

Energetikos ministerija teigia, kad nuo 2016 metų pradėjus eksploatuoti naująsias jungtis su Švedija ir Lenkija, Lietuva taps sujungta su Skandinavijos ir kontinentinės Europos rinkomis, todėl atsiras naujos elektros energijos importo galimybės. O šios jungtys kartu su esamais elektros energetikos sistemos įrenginiais leis užtikrinti pakankamą, patikimą sistemos veikimą.

„Šios prielaidos leidžia atsisakyti brangių vietinių elektros generatorių paslaugų, todėl nuo 2016 metų remtinos elektros energijos gamybos apimtys (kvotos) termofikacinėms elektrinėms ir Lietuvos elektrinei nebus nustatytos. Jungčių pabaigimas ir kvotų atsisakymas duos realią finansinę naudą elektros energijos vartotojams, nes sutaupytos VIAP lėšos mažins kitų metų elektros kainą“, – teigiama ministerijos atsakyme „Lietuvos žinioms“.

Be to, kitais metais EM planuoja diegti gamtinių dujų pajėgumų modelį dujoms iš SGD terminalo pirkti. „Įgyvendinami biokuro projektai, gerokai kritusios biokuro kainos ir pajėgumų modelio diegimas leidžia pagrįstai tikėtis, kad šilumos kainos (įskaitant ir Vilniaus mieste) dėl kvotų atsisakymo šilumos vartotojams nedidės, o daug kur ir mažės“, – įsitikinusi EM.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"