TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prie būtinų permainų slenksčio

2011 01 20 0:00

Atėjo laikas savęs paklausti, kas atsitiko Lietuvos visuomenei, o ypač jos liberalesnių ir patriotiškų pažiūrų daliai, kuri vis dažniau nepraleidžia progos patylėti. Ekonominė pažanga tiesiogiai susijusi su demokratijos nuostatų įgyvendinimu. Tarp šalių, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra didžiausias, vyrauja veikiančios demokratijos valstybės. Jei ne Estijos sėkmė, kaltę už Lietuvos problemas būtų galima suversti krizei, o dabar, matyt, reikia pripažinti, kad esama kitų priežasčių, trukdančių žengti į priekį.

Įstrigome tarpduryje

Mokslininkai šalių plėtrą pagal ekonomikos brandą skirsto į tam tikrus etapus. Remiantis tokiu skirstymu 2000-2007 metai buvo investicijų bumo metai, susiję su teigiamais Europos Sąjungos (ES) narystės lūkesčiais, o Lietuvos ūkis - investicijų varoma ekonomika. Po investicinio bumo laikotarpio ekonomika turėtų įžengti į efektyvios plėtros etapą, kai pagrindiniu varikliu tampa naujos idėjos ir inovacijos. Estija šį perėjimą iš vienos pakopos į kitą sugebėjo atlikti sklandžiai.

Tuo metu Lietuva, atrodo, įstrigo tarpduryje - nei daug investicijų, nei daug naujų idėjų. Paprastai tokia padėtis yra aiškus įrodymas, jog reikia keisti ekonominę politiką.

Seniai žinoma, kad naujos idėjos ir inovacijos atsiranda ten, kur demokratija klesti ne formaliai, o realiai, nes tik tada atrankos sistema į lyderius iškelia gabiausiuosius ir išradingiausiuosius.

Neatsiejama demokratinės visuomenė sąlyga - laisva spauda. Atrodytų, šioje srityje didesnių problemų nėra, tačiau realiame gyvenime spaudos laisvė suvaržyta ekonominėmis priemonėmis, sukurta priklausomybė nuo valstybės įstaigų viešųjų ryšių užsakymų, garantuojančių stabilias pajamas.

Demokratija negali būti taikoma su išlygomis. Reikia aiškiai pasakyti žmonėms ir visai Europai, ar remiame demokratines jėgas bei pilietinę visuomenę ir einame Vakarų demokratijos keliu, ar ketiname "pragmatiškai tylėti" ir žengiame rytietiškos - valdomos - demokratijos link. Per savo tūkstantmečio istoriją Lietuvai ne kartą teko įsitikinti, kad vakarietiškas kelias veda į pažangą, o Rytų įtakos didėjimas visada baigiasi valstybės nykimu.

Problemas lemia mokestinė disproporcija

Dar viena sąlyga norint tapti idėjų generavimo šalimi - sklandi efektyvių viešųjų paslaugų, ypač švietimo ir kultūros, veikla. Deja, pagal kokybinius rodiklius, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, Lietuvos švietimo sistema dar turi gerokai pasitempti, kad patektų tarp pirmaujančiųjų. Aukštos kokybės švietimo, kultūros, teisėsaugos ir sveikatos apsaugos sistema, išplėtotas komunalinis ūkis ir infrastruktūra atlieka svarbų vaidmenį remiant privataus verslo plėtrą. Konkurencingiausios pasaulio ekonomikos turi labai efektyvią socialinę infrastruktūrą.

Pastaruoju metu vis dažniau tenka girdėti, kad spręsti socialines problemas trukdo Lietuvos ekonomikos modelis. Dvidešimties metų Lietuvos ekonomikos patirtis rodo, jog ekonomikos augimas susijęs su mažų įmonių pasiekta pažanga. Mokesčių už darbą mažinimas būtent ir skatina smulkias bei vidutines įmones didinti užimtumą, padeda išvengti šešėlinės ekonomikos. Mažesnė darbo jėgos kaina leidžia konkuruoti pasaulinėje rinkoje su pigesnės gamybos šalimis. Reguliavimo mažinimas, kartu įgyvendinant antikorupcines ir antimonopolines priemones, gerina smulkaus ir vidutinio verslo įmonių veiklos aplinką.

Tačiau Lietuva yra viena iš daugiausia darbą apmokestinančių ES valstybių. Visų pirma todėl, kad šalyje menkai ir su išlygomis apmokestinamas turtas bei kapitalas. Tokia mokestinė disproporcija nulemia ir "Sodros" problemas - pagal bendrą biudžeto (kartu su "Sodra") pajamų ir išlaidų rodiklį, 72 proc. BVP, Lietuva atsiduria ES valstybių sąrašo pabaigoje, o bendros jos biudžeto pajamos sudaro tik 35 proc. BVP, Estijos - net 43 proc. BVP.

Kalbant apie labai skaudų sprendimą 2011-aisiais mokėti sumažintas pensijas, reikia pažymėti, kad pasirinktas lengviausias kelias - užuot pareikalavus deramo mokestinio indėlio iš monopolinių grupių, ekonominiu ir socialiniu požiūriu nepagrįstai nuskriausti daug kraštui nusipelnę garbaus amžiaus žmonės, tremtiniai.

Bandymai spręsti menko mokestinio indėlio problemas didinant pridėtinės vertės mokestį nėra labai perspektyvūs dėl vadinamojo veiksnių mobilumo. Internetas, pigių oro linijų skrydžiai, didesnės rinkos, galinčios svetur dėl masto ekonomikos efekto pasiūlyti pigesnių prekių, sudaro prielaidas didėti vartojimo mobilumui. Ar verta pirkti brangių kokybiškų drabužių ir kitų plataus vartojimo prekių Lietuvoje, jei visko galima pigiau įsigyti internetu arba apsilankius pas gimines Anglijoje ar Vokietijoje?

Šaltinis - žemė ir nekilnojamasis turtas

Darbo jėgos ir vartojimo mobilumas skatina pradėti mąstyti, kad ateityje pagrindinis mokesčių šaltinis Lietuvoje bus toks pat kaip Šveicarijoje - žemė ir nekilnojamasis turtas.

ES šalių sutarimu šiemet prasidėjęs Europos semestras leidžia tikėtis artimiausiu metu sulaukti nešališkų Europos ekspertų išvadų apie Lietuvos ūkio konkurencingumą ir sudaro galimybes palyginti lietuvišką ekonomikos modelį su kitų valstybių modeliais. Jau liepos mėnesį būtų galima, remiantis europietiška patirtimi, atnaujinti krašto ekonomikos modelį. Šiam darbui atlikti būtų pravartu sutelkti įvairių ministerijų jėgas į vieną reformos įgyvendinimo padalinį, nes koordinavimo stoka yra viena didžiausių vykdomos ekonominės politikos problemų.

Tačiau Lietuvoje ne taip paprasta įgyvendinti pokyčius. Beje, tai irgi atspindi valstybės brandos lygį. Keli visiems žinomi vietiniai ekspertai jau senokai siūlo, ką reikėtų daryti siekiant pakeisti padėtį, bet akivaizdžių pokyčių nematyti.

Atėjo laikas rimtai susirūpinti, ar norime gyventi atsilikusioje ir sunkiai prognozuojamoje ES provincijoje, į kurios padėtį Lietuva yra stumiama, ar pirmaujančioje naujoje demokratijoje kaip kaimynė Estija. Dinamiškas kultūrinis gyvenimas, šalies meno ir mokslo atstovų laimėjimai Europoje nuteikia optimistiškai ir liudija apie didelį Lietuvos kūrybinį potencialą, kurio padedami galime greitai peržengti problemų slenkstį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"