TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prie dujotiekio pakviestos ir Baltijos šalys

Rusiją ir Vakarų Europą sujungsiantis Šiaurės Europos dujotiekis jau sukėlė Baltijos šalių ir Lenkijos pyktį.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimu nepatenkintoms Baltijos šalims projekto rengėjai užsiminė apie galimybę tiesti atšaką į savo valstybes. Lietuvos ūkio ministras tikino negirdėjęs apie tokį siūlymą, o ekspertai atšakos į Baltijos šalis galimybę vertina nevienareikšmiškai.

Iš diplomatinių šaltinių LŽ pavyko sužinoti, kad Latvijos premjerui Aivarui Kalvyčiui bei Estijos premjerui Andriusui Ansipui buvo pranešta, jog Berlynas nesiruošia atsisakyti strateginių partnerystės santykių su Maskva, o šių šalių premjerai paraginti prisidėti prie Šiaurės Europos dujotiekio statybos projekto "jauniausio partnerio" statusu. Toks statusas reikštų, kad šalis savo lėšomis nutiestų atšaką nuo pagrindinio dujotiekio.

Remiantis šaltiniais, prisidėti prie Vokietijos ir Rusijos projekto tuo pačiu "jauniausio partnerio" statusu gali būti pasiūlyta ir Lietuvai. Tiesa, ūkio ministras Kęstutis Daukšys vakar LŽ sakė nežinąs, ar Lietuvai buvo pasiūlyta prisidėti prie projekto. "Bent jau man nežinoma, kad Lietuva būtų pakviesta. Ar gali būti pakviesta, ar ne, nespėliosiu", - tikino ministras.

Sudomino latvius

Kad į Šiaurės Europos dujotiekio statybos projektą būtų įtrauktos visos šalys, kurių interesai kaip nors ateityje gali būti susiję su šiuo projektu, per vizitą Suomijoje neseniai paprašė Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.

Kalbėdama daugiau kaip 200 Latvijos ir Suomijos verslininkų auditorijai Vykė-Freiberga pareiškė, jog dujotiekio projektas, kuris eis Baltijos jūros dugnu ir į kurio statybą tiesiogiai įtrauktos Vokietija bei Rusija, tampa "jautrus klausimas Latvijoje ir visoje Europoje, į jo sprendimą būtina įtraukti visų šalia esančių valstybių interesus, susijusius su dujotiekio statyba".

Praėjusį rugsėjį Rusija ir Vokietija pasirašė susitarimą Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį. Teigiama, kad taip bus garantuotas nepertraukiamas dujų tiekimas į Vakarų Europą. Baltijos šalys ir Lenkija, norėdamos būti ramios dėl galimos Maskvos energetinės blokados ir manipuliacijos kainomis, siekė, kad dujotiekis būtų tiesiamas jų teritorija. "Gazprom" valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris yra sakęs, kad Baltijos šalys, į kurias dujas bus galima tiekti nauju dujotiekiu, prie jo galės jungtis, jei tik to norės.

Ateities projektas

Ekspertai galimybę nutiesti dujotiekio atšaką į vieną iš Baltijos šalių vertina atsargiai. Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, sako, kad šalies prisijungimas prie Šiaurės Europos dujotiekio - ateities projektas. Jo manymu, vienareikšmiškai teigti, kad įsitraukimas į projektą Lietuvai būtų naudingas, negalima. Mat lieka tas pats dujų tiekėjas, tad tiekimo patikimumo grėsmė tebėra, o pasakyti, ar sumažėtų dujų kaina, kol kas sunku.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys sakė, kad jungtis turėtų būti nutiesta, tik kol kas neaišku, kurioje Baltijos valstybėje ji turėtų būti. Anksčiau kalbėta, kad ji turėtų eiti į Kaliningrado sritį, bet Baltijos šalių toks sprendimas netenkina - jos nori atskiros jungties, mat Latvija turi savo dujų saugyklas, įmanoma, kad ilgainiui jos atsiras ir Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"