TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prie kasos reikės skaičiuotuvo

2014 09 19 6:00
Dalis kasos aparatų gali spausdinti informaciją tik viena valiuta: litais, eurais, doleriais ar bet kokia kita. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje įvedus eurą daugelis smulkiųjų ir vidutinių prekybininkų siūlys klientams kasos kvitus, kuriuose sumos bus nurodytos tik eurais, nors žmonės dvi savaites dar galės mokėti litais. Kaip pirkėjas žinos, kiek jam priklauso grąžos, kurią gaus tik eurais? Smulkieji verslininkai klientams tegali pasiūlyti... nešiotis skaičiuotuvus.

Pereinamuoju laikotarpiu nuo sausio 1 iki 15 dienos už prekes bei paslaugas vis dar bus galima atsiskaityti litais, o grąžą gausime eurais. Dalis verslininkų tiesiog numos ranka į klientus: jeigu vartotojas atsiskaitys grynaisiais litais, kasos kvite ir mokėjimo sumą, ir grąžą matys nurodytą tik viena valiuta.

Pavyzdžiui, mokama už prekes suma - 7,3 euro. Pirkėjas pardavėjui prie kasos paduos 100 litų banknotą. Grąžos gaus 21,66 euro. Ar pirkėjui bus aišku, kad jis grąžos gavo tiek, kiek jam priklauso?

Skaičiuokime: už prekes reikėjo mokėti 7,3 euro, tai - 25,21 lito (valiutų kursas, kaip žinoma, - 3,4528 lito už 1 eurą), tad grąža litais būtų 74,79 lito, dar kartą perskaičiuojame pagal valiutų kursą eurais - iš tiesų 21,66 euro. Ar paprasta stovint eilėje prie kasos atlikti visus šiuos skaičiavimus?

Būtų paprasta, jeigu šios operacijos bei mokama suma ir grąža kasos kvite būtų nurodoma dviem valiutomis.

Visos apklausos rodo, kad sunkiausiai prie mokėjimo eurais prisitaikys vyresnio amžiaus kaimo gyventojai, kurių dauguma nesinaudoja mokėjimo kortelėmis, kad ir kaip jiems tai siūlytų bankai, ir jie greičiausiai mokės litais, kol galės. Šie žmonės pereinamuoju laikotarpiu bus palikti nežinioje.

Dėl pirkėjų galvos nesuks

Kasos aparatus parduodančios ir prižiūrinčios įmonės neslepia: jų smulkiausi klientai rūpinasi, kaip galėtų daugiau sutaupyti, ir neskiria pinigų kasos aparatams perprogramuoti dirbti su dviem valiutomis, o kiti tiesiog numoja į tai ranka – kaip nors išgyvens tas 15 dienų pereinamojo laikotarpio, kai Lietuvoje cirkuliuos dvi valiutos, greičiausiai dalis jų tuo metu visai nedirbs.

Iki euro įvedimo liko mažiau nei trys mėnesiai, tačiau iki šiol smulkiųjų verslininkų, jau pasirūpinusių perprogramuoti kasos aparatus pereinamajam laikotarpiui, mažuma. „Swedbank“ duomenimis, kasos aparatų atnaujinimo kol kas realiai ėmėsi mažiau nei penktadalis įmonių. Ne paslaptis, kad šių dauguma - didžiosios įmonės.

Kaip LŽ pasakojo bendrovės „Sanpola Baltija“ vadovas Evaldas Jodkonis, dėl kasos aparatų perprogramavimo kreipiasi vos vienas kitas prekybininkas. „Tikrai jokio ažiotažo nėra ir, manau, nebus. Tik keli procentai verslininkų prašo tokios kasos aparato funkcijos – galimybės dirbti ir su eurais, ir su litais. Kiti sako, kad jiems tai nebūtina, mat įstatymas to nereikalauja, o tik rekomenduoja. Taigi didžioji dalis prekybininkų tiesiog ignoruoja tą klausimą“, – dėstė E. Jodkonis.

Jo teigimu, retam prekybininkui rūpi dėl dviejų savaičių pereinamojo laikotarpio kasos aparate turėti konvertavimo iš litų į eurus (ir atvirkščiai) funkciją. „Tuo domisi nebent tie, kurie aptarnauja užsieniečius, bet jų labai nedaug. O kiti gal tik metams baigiantis sugalvos pas mus užsukti“, – svarstė kasos aparatais prekiaujančios bendrovės atstovas.

E. Jodkonio žiniomis, daugelis prekybininkų su pirkėjais, kurie nuo sausio 1-osios atsiskaitys grynaisiais litais, aiškinsis naudodamiesi paprasčiausiu skaičiuotuvu: esą parodys pirkėjui skaičiuotuvo ekrane sumos litais konvertavimą į eurus ir suskaičiuotą grąžą. „Jau su viena valiuta kiek pridaro klaidų, tai ką jau kalbėti, kai bus dvi. Taigi naudodami skaičiuotuvą tikisi apsidrausti nuo klaidų“, – nurodė E. Jodkonis.

Bendrovės „Sanpola Baltija“ vadovas pridūrė, kad didžioji dalis kasos aparatų, naudojamų Lietuvoje, gaminti ne mūsų rinkai – taigi jų spausdinamuose kvituose valiuotos simbolis nerodomas.

Gaili pusšimčio litų

Andrej Avilkin, bendrovės „Vilkta“, kasos aparatais prekiaujančios ir juos prižiūrinčios, atstovas vardijo panašias tendencijas. Jis pabrėžė, kad daugelis šios bendrovės klientų atsisako kasos aparatus programuoti taip, kad jų kvite suma būtų rodoma ir litais, ir eurais.

„Jų argumentai tokie, kad geriau aparatą perprogramuoti vieną kartą nei kelis kartus, nes tektų tai daryti ir po pereinamojo laikotarpio. Jie netgi aiškina, kad aparatas kuo daugiau informacijos spausdina, tuo daugiau juostos sunaudoja. Taip jie taupo. Dalis atsisako konvertavimo funkcijos dėl to, kad tai neprivaloma“, – kalbėjo A. Avilkin.

Specialisto teigimu, dalis kasos aparatų gali spausdinti informaciją tik viena valiuta: litais, eurais, doleriais ar bet kokia kita. Esą šiuos įrenginius nesunkiai galima perprogramuoti. Nemažai yra ir tokių, kurie gali sumą nurodyti ir eurais, ir litais. Kasos aparato perprogramavimas, pasak įmonės atstovo, kainuoja apie 60 litų.

Nedirbs, kad neturėtų problemų

Verslininkas Arturas Mackevičius, šešių kaimo parduotuvių Kauno rajone savininkas, sutinka, kad nuo sausio 1-osios pirkėjams, kurie atsiskaitys grynaisiais litais, gali būti sunku susigaudyti. „Kiekvienas žmogus turėtų pratintis nešiotis skaičiuotuvą. Tas savaites jiems gali tekti pakentėti“, – mokė A. Mackevičius.

Smulkusis verslininkas neabejojo, kad tokios problemos, kai kvite nurodoma tik suma eurais, didžiuosiuose prekybos tinkluose tikrai nebus. Tuo tarpu smulkieji verslininkai, kaip jis tikino, naudoja prastesnius kasos aparatus, taigi spausdinti sumą dviem valiutomis jie neva tiesiog neturi galimybių.

„Dėl dviejų savaičių pereinamojo laikotarpio keisti kasos aparatus, aišku, per brangu. Kainas nurodysime ir litais, ir eurais, bet kvite sumos bus spausdinamos tik eurais“, – aiškino A. Mackevičius. Jis dėl tikėtinos pirmųjų dviejų sausio savaičių sumaišties net svarsto išleisti parduotuvių darbuotojus atostogų ir kurį laiką nedirbti. Taip esą elgsis daug smulkiųjų verslininkų.

Šiauliuose mažmeniniu maisto ir pramonės prekių pardavimu besiverčiantis smulkusis verslininkas Henrikas Rackevičius samprotavo labai panašiai. „Kasos aparatas gali skaičiuoti arba litais, arba eurais. Aparato keisti tikrai nereikės. Bet problema, kad pirkėjai galės atsiskaityti litais, o grąžą teks atiduoti eurais, - ir mūsų pardavėjai gali nesusigaudyti. Tokia tvarka mums labai nepatinka“, – neslėpė H. Rackevičius.

Vartotojų gynėjai sutrikę

„Jei kuris nors prekeivis neatidavė grąžos, jeigu būtų įrodymai, tai bus nagrinėjama. Kol kas neaišku, kas tuo galėtų užsiimti: ar Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Lietuvos bankas, man kol kas sunku pasakyti“, – LŽ paklaustas, kaip Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba siūlys spręsti pereinamojo laikotarpio atsiskaitymo problemas ir kaip gins vartotojus, atsakymo ieškojo jos atstovas Vitas Ūsas.

Kiti vartotojų teisių gynėjai neslepia, kad pirmosiomis euro įvedimo dienomis, ypač provincijoje, bus nesusipratimų. Tačiau pabrėžia, kad svertų ką nors pakeisti – beveik nėra. Vienintelis ginklas – viešumas ir švietimas.

Eglė Kybartienė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė, pripažįsta, kad sausį dvi savaites truksiantis pereinamasis laikotarpis bus sudėtingas. „Regis, valstybė nepasiūlė, kaip smulkiesiems palengvinti tą situaciją. Jų sumanymas neaptarnauti žmonių – tiesiog neleistinas. Bet teisės aktuose pasiūlymai dėl atsiskaitymo - rekomendacinio pobūdžio, niekas negali nieko priversti. Įrankių tam nėra. Taigi belieka tikėtis, kad pardavėjas ir pirkėjas klausimus spręs geranoriškai“, – svarstė E. Kybartienė.

Tai, kad nemažai smulkiųjų verslininkų pirmąsias dvi sausio savaites greičiausiai nedirbs, pasak vartotojų teisių gynėjos, niekam nenaudinga. E. Kybartienė siūlo apie visus euro įvedimo pažeidimus pranešti tinklalapyje pranesu.lt.

Mykolas Okulič-Kazarinas, Nacionalinės vartotojų federacijos tarybos narys, sutinka, kad erzelio pereinamuoju laikotarpiu bus, tačiau, jo nuomone, jis greit praeis. „Pirkėjai galės prašyti pardavėjų pagalbos - neabejoju, kad tie siūlys skaičiuotuvus ir panašiai“, – sakė M. Okulič-Kazarinas.

Kita vertus, iš smulkiųjų įsakmiai reikalauti naujų kasos aparatų, kurie galėtų sumas nurodyti ir eurais, ir litais, jo požiūriu, būtų neteisinga – tokie verslininkai dažniausiai skaičiuoja gana kuklią apyvartą. „Jei valdžia vis dėlto nuspręstų priversti juos įsigyti naują techniką, už tai vis tiek sumokėtų vartotojas – pakiltų kainos“, – sakė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovas.

Jis rekomenduoja jau dabar pratintis skaičiuoti eurais. Esą kur kas praktiškiau jau dabar sieti kainas su gaunamu atlyginimu eurais. „Apsipras visi, tik ne taip greitai. Reikia eurą vertinti ne pagal tai, koks buvo lito kursas, o pagal tai, kiek uždirbi ir kiek gali sau leisti. Tarkime, padėtų informacija, jei žmogus apskaičiuotų, kiek jis uždirba per valandą, – tai galėtų būti atskaitos taškas“, – siūlė vartotojų teisių gynėjas.

Liepos mėnesį Europos Komisija (EK), tvirtinusi, kad Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą vyksta sklandžiai, atkreipė dėmesį, kad daugiau pažangos reikia mažmeninėje prekyboje, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti. Netrukus po šios EK pastabos buvo pasirašytas Geros verslo praktikos memorandumas, kuriuo įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu nepagrįstai kelti kainas. Tačiau nei teisingas kainų nurodymas dviem valiutomis, nei kainų nustatymo stebėjimas neapsaugos vartotojų nuo būsimo didžiulio streso prie parduotuvės kasos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"