TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prie kelionių vadovo - ir draudimas

2007 07 23 0:00
L.Karkliauskaitė sako, kad kiekvienais metais pasitaiko keli atvejai, kai keliautojai užsienyje patiria sunkių sužalojimų.
LŽ archyvo nuotrauka

110 tūkstančių litų. 200 tūkstančių litų. Tai ne prabanga tviskančių automobilių kainos. Tiek kartais kainuoja Lietuvos turistų gydymas svečiose šalyse, kai jiems ten prireikia medikų pagalbos.

Kaip LŽ sakė Lina Karkliauskaitė, draudimo kompanijos "Ergo Lietuva" atstovė, kiekvienais metais pasitaiko keli atvejai, kai keliautojai užsienyje patiria sunkių sužalojimų.

Po neseniai įvykusios nelaimės Peru keliuose, kur nukentėjo keturi lietuviai, "Ergo Lietuva" jau suskaičiavo, kad galima išmokos suma sieks 60 tūkst. eurų (207 tūkst. litų). Kaip jau skelbta, keliautojams prireikė sudėtingos medikų pagalbos, vienam jų net buvo atlikta stuburo slankstelio operacija - slankstelis pakeistas dirbtiniu.

Iki šios lietuviams keliautojams Peru atsitikusios avarijos "Ergo Lietuvos" didžiausia draudimo išmoka siekė kone 40 tūkst. litų.

Anksčiau į eismo avariją Kroatijoje patekusiam draudimo bendrovės klientui taip pat teko daryti stuburo operaciją, jį parvežti į Lietuvą.

"Lietuvos draudimo" rekordinė kelionių draudimo žala siekia 110 tūkst. litų. Tiek kainavo vienos klientės gydymas Pietų Afrikos Respublikoje, kur ją ištiko sunki liga, bei vėliau parskraidinimas namo. Tam reikėjo pasirūpinti 9 papildomomis vietomis lėktuve ligonės lovai įrengti, lydinčiu medicinos personalu bei reanimobiliu, nes kelionėje ištikta itin sunkaus insulto moteris galėjo būti parvežama tik taip.

Serga retai

Laimė, paprastai poilsiautojai iš Lietuvos itin rimtais negalavimais užsienio šalyse nesiskundžia. Kaip pastebėjo draudimo bendrovės "Ergo Lietuva" darbuotojai, dažnai kelionių užsienyje metu specialistų pagalbos prašoma dėl paūmėjusių širdies ligų, peršalimo ir infekcijų. Peršalimą dažnai lemia neatsargus lepinimasis kondicionieriumi, sustiprėjusiems širdies negalavimams įtakos turi karštas pietų valstybių oras.

Būtent Turkija, Kreta ir Tunisas yra tos valstybės, kuriose lietuviams dažniausiai tenka kreiptis į medikus.

"Lietuvos draudimo" atstovas spaudai Valdas Lopeta priduria, kad vasarą keliautojai dažnai skundžiasi dėl peršalimo bei smulkių traumų. Žiemą patiriami sužalojimai rimtesni, mat padidėja lūžių rizika.

V.Lopeta teigia, kad jo atstovaujamos įmonės klientai per metus patiria apie 10-15 įvykių, kai nuostolis viršija keliasdešimt tūkstančių litų.

Draustis nevengia

Draudikai pastebi, kad apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų keliaujant po svečias šalis nevengia dažnas lietuvaitis.

L.Karkliauskaitė mano, kad kelionių draudimo paslaugomis pasinaudoja apie 70-80 proc. visų vykstančiųjų į užsienį. "Ergo Lietuva" skaičiuoja, kad apsidraudusiųjų kelionių draudimu 2006 metų antrą pusmetį buvo 48 tūkstančiai. Tuo pačiu laikotarpiu šiemet - daugiau nei 60 tūkstančių. Atitinkamai įmokos siekė kiek per 2 mln. litų bei 2,5 mln. litų.

Per 2006 metų pirmą pusmetį kelionių draudimą "Lietuvos draudime" rinkosi apie 50 tūkst. klientų, pasirašytos įmokos siekė 2 mln. litų. V.Lopeta teigia, kad per šių metų pirmą pusmetį situacija išlieka beveik tokia pati.

L.Karkliauskaitė aiškina, kad kelionių draudimo įmoka priklauso nuo to, kaip toli nuo Lietuvos keliausite, kuriam laikui išvyksite, ką ketinate svečioje šalyje veikti.

"Ergo Lietuvos" darbuotojai išsiaiškino, kad dažniausiai į kelionę išsiruošia du žmonės, kuriems daugiau nei 25 metai. Toks statistinis keliautojas renkasi devynių dienų poilsį Turkijoje, Tunise, Egipte ar Graikijoje. Tuomet draudimo įmoka, atsižvelgiant į pasirinktas kelionės draudimo rūšis, svyruoja nuo 34 litų iki kelių šimtų litų.

"Lietuvos draudimo" darbuotojai pastebi, kad dažniausiai kelionių draudimas pasirenkamas vykstant į Europos valstybes. Gana populiaru draustis vykstant ir į egzotiškesnes šalis - Egiptą, Turkiją, Indiją, Tailandą. O apsidraudusiųjų vykstant į kaimynines šalis nėra daug.

V.Lopeta svarsto, kad to priežastis gali būti tai, jog į artimesnes valstybes paprastai vykstama trumpesniam laikui. L.Karkliauskaitė svarsto, kad šią tendenciją lemia Europos sveikatos draudimo kortelės. Jas išduoda teritorinės ligonių kasos visiems, kas vyksta į Europos Sąjungą, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją ir yra apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu. Tokiu atveju minėtose šalyse apdraustajam garantuojama teisė į būtinąją medicinos pagalbą.

Pas ekstrasensą - už savus

Standartinis kelionių draudimas atsitikus draudžiamajam įvykiui suteiks apsaugą tiek peršalimo, tiek sunkaus sužalojimo atveju.

Tačiau L.Karkliauskaitė aiškina, jog draudimo išmoka gali būti suteikiama tik dėl netikėtai atsitikusių įvykių.

Tačiau į kelionę išsiruošus žmogui, kuris jau Lietuvoje pajunta paūmėjusią ligą, o užsienyje jam tenka kreiptis į medikus, už šias paslaugas pacientui tenka susimokėti pačiam. Draudikas apmoka tik gydytojo pagalbą slopinant stiprius skausmus ar gelbstint žmogaus gyvybę.

Draudimo išmokos negali tikėtis besigydantieji oficialios medicinos nepripažįstamais ir netradiciniais gydymo būdais ar užsienyje nusprendę ieškoti pagalbos nuo priklausomybės ir lytiškai plintančių ligų.

Papildoma paslauga

Apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų ir medicininiu draudimu galima ne tik kreipiantis į draudimo kompaniją. Tokias paslaugas teikia ir kai kurie bankai.

Kaip pasakoja Loreta Lapinskaitė, "Hansabanko" Vartojamojo finansavimo departamento direktorė, minėtas draudimo rūšis gauna kredito korteles turintys banko klientai. Be to, vykstant į užsienį nuo nelaimingų atsitikimų ir medicininiu draudimu apdraudžiami ir keliaujantieji kartu su kredito kortelės turėtoju. Atsitikus draudžiamajam įvykiui klientai kreipiasi į tarptautinę draudimo kompaniją, nurodo kortelės turėtojo duomenis. Jei nelaimę patyrusiam žmogui reikia lydinčio asmens pagalbos, draudimo įmonė apmoka jo 10 dienų pragyvenimo išlaidas.

Pasak L.Lapinskaitės, šios gegužės duomenimis 54 proc. visų draudžiamųjų įvykių nutiko Turkijoje, 19 proc. - Graikijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"