TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prie ministerijos – prašymas apsaugoti nuo atliekų deginimo

2013 12 09 13:08
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Nenorime, kad mūsų vaikai gimtų su trimis rankomis bei uodegomis“, – sakė pirmadienio rytą prie Sveikatos apsaugos ministerijos susirinkę piketuotojai. Kogeneracinę jėgainę planuojančios statyti bendrovės atstovai mano, kad tokias baimes gyventojams bando įdiegti gandus skleidžiantys konkurentai.

Bijo, kad atliekos bus importuojamos

Vilniuje organizuotas, anot pranešimo, jungtinis Elektrėnų, Klaipėdos ir Trakų Vokės bendruomenių piketas „Prieš užsienio komunalinių atliekų importą į Lietuvą ir neatsakingą įmonės „Fortum“ atliekų deginimo jėgainių verslą, kuris kelia grėsmę gyventojų sveikatai“. Jie netiki, kad prie Vilniaus planuojama statyti jėgainė, kuri kaip kurą naudotų po rūšiavimo likusias komunalines atliekas ir biokurą, bus saugi gyventojų sveikatai.

Piketo dalyviai reikalavo uždrausti komunalinių atliekų importą iš užsienio šalių, nutraukti „antiįstatymišką Vilniaus atliekų gabenimą į Kazokiškių sąvartyną ir grąžinti Elektrėnų gyventojams teisę kvėpuoti švariu oru“, užkardyti bendrovės „Fortum“ planus „per dideliame atliekų fabrike Klaipėdoje deginti kitų Lietuvos regionų šiukšles ir importuoti atliekas laivais“, neleisti „Fortum“ statyti atliekų deginimo gamyklos Vokės hidrografiniame draustinyje Trakų Vokėje.

„Kiekvienas naujas taršos šaltinis suminę taršą didina, tad, be abejo, taršos nesumažės. Aiškinimai, kad tai nieko tokio, teršime nedaug – nieko nereiškia, tokie objektai be teršimo neveikia. Deginimas apskritai yra ne pats geriausias atliekų naikinimo būdas. Kitas klausimas, ar tai tikrai bus pigiau šildymo atžvilgiu. Klaipėdoje jau dabar didinami atliekų surinkimo mokesčiai, taigi tai yra paprastas verslo planas – padaryti kuo galingesnę gamyklą, o po to atliekas atsivežti. Manau, kad bus sakoma, jog yra padarytos didelės investicijos, tad reikia vežti šiukšles ne tik iš Lietuvos“, – kalbėjo pikete dalyvavęs Arūnas.

Jo įsitikinimu, pristatant ataskaitas yra manipuliuojama skaičiais, taip pat į klausimus atsakoma vis skirtingai. „Kai klausiame, kiek dėl važiuojančių į gamyklą mašinų padidės triukšmas, sakoma, kad nepadidės – jos važiuos dieną. Kai klausiame, kaip tuomet pablogės eismo saugumas, kelio apkrovimas, sakoma, jog nepablogės – jos juk važinės naktį“, – tikino vyras.

„Rūpi vaikų saugumas, yra kelias į mokyklą. Rūpi ir sveikata – nenorime, kad mūsų vaikai gimtų su trimis rankomis bei uodegomis“, – antrino ir piketuotojas Kęstutis.

Pakeliui į darbą piketuotojus aplankęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, jog pirmiausiai turi susipažinti su nepatenkintų gyventojų skundais, išnagrinėti padėtį. Jis sakė kelsiąs klausimą, ar nėra pernelyg liberalizuota leidimų tvarkyti atliekas sistema, ar pakankamai griežtai vertinamas poveikis visuomenės sveikatai, ne tik poveikis aplinkai.

Ar verta investuoti, paaiškės gerokai vėliau

„Fortum“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius portalui lzinios.lt sakė, jog bendrovė tokias nerimastingas idėjas nuolat paneigia, bet jos vėl kyla, nes jas esą kažkas skleidžia sąmoningai. „Nenoriu įvardyti, kas, manau, visiems ir taip aišku. Pažiūrėkite konkurentų veiksmus ir pamatysite, iš kur visa ateina“, – sakė įmonės atstovas.

A.Kasparavičiaus teigimu, nelogiška susieti to, kad statoma dideli įrenginiai, su galimu atliekų importu iš užsienio. „Verslas, kai investuoja, skaičiuoja tokius įrenginius, kokius mato prasmę eksploatuoti. Blogai suskaičiavus verslas nepasiseka. O skaičiuojama paprastai: po visų rezultatų, kuriuos galėtume turėti Lietuvoje rūšiuodami atliekas, per metus Lietuvoje susidaro apie 1 mln. 400 tūkst. tonų atliekų. Įgyvendinus visus perdirbimo ir rūšiavimo projektus, kai turėsime – kurios dar, beje, nė vienos neturime – 10 rūšiavimo gamyklų, labiausiai optimistiniais skaičiavimais, turėsime apie 600-700 tūkst. tonų atliekų, kurios bus niekam kitam netinkamos, kaip tik vežti į sąvartynus arba deginti. Jeigu imame šį skaičių, ir mūsų Klaipėdos jėgainės pajėgumą, kuris yra 230 tūkst. tonų, tai, padauginus iš trijų, gausime 690 tūkst. tonų. Tiek galėtume įsisavinti, jeigu visos trys jėgainės (esanti Klaipėdoje, būsima Kaune ir galima Vilniuje – red. past.) degintų vien atliekas. Bet jos padarytos taip, kad jose niekada neplanuojama deginti vien tik atliekas. Energetine prasme daug logiškiau maišyti atliekas su biokuru, optimaliausias santykio procentas yra apie 80 proc. su 20 proc. atitinkamai“, – įtarimus dėl galimai planuojamo šiukšlių importo neigė A.Kasparavičius. Bendrovės atstovas pridūrė, kad daug Europos Sąjungos šalių degina savas atliekas, jų net trūksta, tad nėra pagrindo manyti, jog kitos Europos šalys nori vežti į Lietuvą atliekas. „Tai nelogiška, nes jiems patiems atliekų trūksta, yra daug jėgainių, supirktų net ir Lietuvos atliekas“, – sakė A.Kasparavičius.

Jo teigimu, dabar Lietuvoje daromas „blogiausias gamtai dalykas“ – visos atliekos vežamos į sąvartynus.

Dėl į jėgaines važiuojančių automobilių, „Fortum“ atstovas sakė, kad jos visada važiuoja pagal nustatytą grafiką ir tik dienos metu. „Tai ir dabar labai judri vieta. Pas gyventojus nebūtų užsukama. Baimintis tikrai nereikėtų“, – sakė A.Kasparavičius.

„Fortum“ atstovo spaudai manymu, per ateinančius kelerius metus, kol bus derinamas jėgainės projektas, gali įvykti dar daug lemiamų pokyčių: „Dabar įvykęs pirmas etapas – parengtas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, pristatėme, kurioje vietoje matome tas galimybes. Po to turi būti parengtas Poveikio aplinkai vertinimas. Leidimai, kiti derinimai, užtrunka trejus – ketverius metus. Kažkada prieisime tą tašką, kai, galbūt, gausime leidimą statybai. Tačiau tuomet reikės priimti investicinį sprendimą. Jeigu po kelerių metų konkurentai jau turės tokią jėgainę, ir, įvertinę rinką pamatysime, kad mums jau neverta investuoti – to ir nebus. Jeigu niekas nieko nebus padarę – priimsime sprendimą investuoti. Kol Klaipėdos jėgainė buvo pastatyta, įstatymai pasikeitė septynis kartus. Turint omenyje tokią investicinę aplinką ir visus kitus dalykus, sunku kalbėti apie terminus“.

***

„Fortum“ prieš mėnesį skelbtame pranešime teigiama, jog pagal strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą padaryta išvada, kad aplinkosauginiu požiūriu Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto įgyvendinimui tinkamas sklypas yra Sandėlių g. Kadriškėse, netoli Grigiškių. „Atsižvelgiant į Vilniaus mieste besiformuojančią šilumos gamybos rinką, perspektyvinius šilumos ir elektros energijos poreikius, o taip pat apsirūpinimo kuru galimybes, tinkamiausias ir naudingiausias vartotojams sprendimas būtų statyti 100-160 MW galingumo kogeneracinę jėgainę, kaip kurą naudojančią po rūšiavimo likusias komunalines atliekas ir biokurą. Atliekų panaudojimas energijos gamyboje atitiktų nacionalinės energetikos strategijos tikslus bei valstybės atliekų tvarkymo politiką, o taip pat sudarytų prielaidas mažinti šilumos kainą vartotojams“, – teigiama „Fortum“ pranešime vertinimą atlikus kartu su inžinerijos ir konsultacijų bendrove „Sweco Lietuva“.

„Fortum“ teigimu, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje termofikacinėje „Fortum Klaipėda“ jėgainėje atlikti dioksinų ir furanų matavimai rodo, kad šių medžiagų išmetimai į aplinką ne tik neviršija leistinos normos, bet yra daugiau nei šimtą kartų mažesni už ją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"