TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prie naujos jėgainės lenkai nesiveržia

2006 07 08 0:00

Prieštaringi Lietuvos politikų ir ekspertų pareiškimai Lenkiją verčia nusigręžti nuo bendrų energetinių projektų

Lenkija kol kas nėra numačiusi importuoti elektros energiją. Štai čia ir iškyla elektros linijos, jungiančios Lenkiją ir Lietuvą, problema. Lenkai jau atvirai teigia bijantys, kad per tą liniją neužplūstų pigesnė elektros energija ir nepažeistų elektros energijos gamybos Lenkijoje balanso, neatimtų iš angliakasių darbo bei nesukeltų socialinių padarinių. Tokią nuomonę išreiškė ir Baltijos jūros energetinio bendradarbiavimo konferencijoje Rygoje dalyvavęs Lenkijos ekonomikos ministras.

Tokį kaimynų požiūrį stiprina pas mus dažnai skelbiamas linijos statybos tikslas - elektros energijos eksportas. O mums ji pirmiausia turėtų rūpėti kaip elektros energijos patikimo tiekimo ir prieinamumo garantas, rezervinių galių užsitikrinimo priemonė, būdas sujungti Baltijos energetinę sistemą su Vidurio Europos energetine sistema ir taip panaikinti energetinę izoliaciją bei priklausomybę.

Šio tikslo siekiama ir trijų Baltijos valstybių premjerams parėmus atominės elektrinės statymo idėją bei kviečiant dalyvauti ir lenkus. Tai pavesta atlikti "Lietuvos energijai" bei analogiškoms Latvijos ir Estijos kompanijoms.

Šios bendrovės valdybos pirmininkas Jurgis Vilemas per Rygos konferenciją pripažino, kad visą laiką dirbama Rusijos elektros energijos sistemoje, tačiau vyriausybėms nutarus susijungti su ES sistemomis - tai jau yra daroma. Jo kolega iš "Lietuvos energijos" viešai supeikė trijų Baltijos valstybių premjerų pritarimą statyti naują branduolinę jėgainę, teigdamas, kad jie naudojosi pasenusia informacija. Susidariusį įspūdį taisė Estijos atstovas. Estai buvo pirmieji atstatant politinę nepriklausomybę, jie dabar pirmieji siekiant įtvirtinti energetinę nepriklausomybę.

Šioje konferencijoje buvo kalbama, kad dalies Baltijos atstovų teiginiai visiškai sutampa su Rusijos tikslais ir netgi prieštarauja ES politikų nuomonei. Tokie ginčai rodo tam tikrą mūsų politikų ir energetikų požiūrių nesutapimą. Būti Rusijos ir jos energetikos ekspertu neturėtų reikšti paramos jos tikslams įgyvendinti. Tai sukėlė minčių, kad Lietuvos energetikai gali tapti Rusijos įrankiu žlugdant Lenkijos energetinį ūkį. Todėl lenkai svarsto galimybę, kaip to išvengti ir kaip dalyvauti reguliuojant elektros energijos kainas. Vienas iš svarstomų būdų - tapti naujos atominės elektrinės Lietuvoje akcininkais. Tačiau mūsų akimis žiūrint, padidėjus Lenkijos elektros energijos poreikiui ši elektrinė galėtų padėti aprūpinti elektra ir Šiaurės Lenkiją, ne pakenkti jos energetikos sistemai, o ją papildyti. Nauja atominė elektrinė Lietuvoje būtų palyginti arti šiaurės rytų Lenkijos.

Nauja Baltijos atomine jėgaine domisi ir švedų kompanijos. Nagrinėjamos elektros linijos, jungsiančios Švediją ir Lietuvą, tiesimo Baltijos jūros dugnu galimybės. Švedams ima trūkti bazinės elektros energijos, kuri būtų tiekiama nuolat. Tokią energiją tiekia atominės elektrinės, nes joms nėra paprasta kaitalioti galią per parą ar savaitę. Švedai planuotų panaudoti iki 500 MW galią savo reikmėms iš naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje. Tai reiškia, kad Baltijos šalims reikėtų mažiau sukti galvą, kur dėti trečdalį generuojamos energijos, jei būtų pastatytas 1600 MW galios EPR reaktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"