TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prie Norvegijos ambasados – pasipiktinimas banko veiksmais

2013 09 16 16:42
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Pirmadienį 15 valandą surengtas piketas netoli Norvegijos ambasados Vilniuje. Piketą organizavo asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“, norėdama išreikšti protestą prieš norvegiško kapitalo banko DNB veiksmus, kuriuos asociacija vadina grobuoniškais.

DNB atstovai piketą pavadino siekiu daryti įtaka teismams, o su asociacijos vardijamais kaltinimais nesutinka.

Investicijoms skolino bankas

„Vienintelis AB DNB akcijų savininkas yra Norvegijos grupė DNB ASA. Savo ruožtu, DNB ASA grupėje didžiausias ir vienintelis vyraujantį akcijų paketą turintis akcininkas yra Norvegijos Karalystės Vyriausybė. Ji per Norvegijos Prekybos ir pramonės ministeriją valdo 34 proc. grupės akcijų. Kadangi Norvegijos Karalystei Lietuvoje atstovauja ambasada, buriamės prie jos, kad mūsų žinia pasiektų didžiausią akcininką, kurio nuostata turi lemiamą įtaką banko priimamiems sprendimams“, - piketo vietos pasirinkimą argumentavo asociacijos nariai. Beje, ambasada ir įsikūrusi tik per gatvę nuo centrinės banko būstinės.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Lukšys piketo metu pasakojo, kad 2006-2008 metais Lietuvoje buvo plačiai platinamas banko sukurtas specialus produktas. „Bankas siūlė pirkti obligacijas už skolintas lėšas. Jis parduoda žmogui obligaciją, iš jo tarsi pasiskolina, tačiau, jeigu žmogus neturi lėšų joms įsigyti, bankas paskolins tą sumą. Suma per investicijos laikotarpį, 3-5 metus, turėjo duoti tam tikrą pelną. Pelno nebuvo, tačiau bankas reikalauja sumokėti palūkanas už paskolintą sumą. Klientai savo ruožtu teigia, kad bankas jiems nepakankamai išaiškino, kokia yra šio produkto rizika, nemaža dalis jų nuėjo į teismą“, - sakė K.Lukšys.

Asociacijos žiniomis, klientai patyrė apie 100 mln. litų nuostolių. Iš 640 klientų dabar bylinėjasi maždaug 50. „Kai kurių žalos sumos buvo nedidelės, nesinori tiek vargti teisiantis, kiti susitarė su banku tą sumą paskirstyti ir sumokėti, tarkime, per dešimt metų. Vėlgi, žinoma, mokant palūkanas. Kai kurie tiesiog prarado savo turtą, kuris buvo užstatytas – sklypus, namus, butus“, - pasakojo K.Lukšys. Jo teigimu, tarp nukentėjusiųjų yra labai įvairių žmonių: nuo pensininkų iki studentų, nuo bedarbių iki verslininkų, politikų ir valstybės tarnautojų.

Užfiksuoti nusižengimai

Anot K.Lukšio, banko reklama stengėsi įteigti, kad produktas yra nerizikingas, o minėtu laikotarpiu lietuviai dar buvo linkę pasitikėti bankais. Be to, patys produkto pardavėjai esą dažnai neturėdavo supratimo, ką parduoda, neturėjo finansų maklerio, konsultanto licencijos.

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ nurodo, jog, bankui pradėjus reikalauti iš klientų jų turto, Vertybinių popierių komisija 2011 metais atliko išplėstinį šio finansinio produkto tyrimą ir nustatė, kad DNB padarė nusižengimų, formuodama ir platindama SASO emisijas. Vyriausiasis administracinis teismas irgi nagrinėjo šį klausimą ir galutine bei neskundžiama nutartimi patvirtino banką pažeidus įstatymo reikalavimus. Arvydas Paškevičius atliko platintų SASO išsamią analizę ir priėjo išvados, kad „toks sudėtingas produktas savo prigimtimi buvo „toksiškas“ ir nepritaikytas neprofesionaliems investuotojams“.

Šiuo metu dauguma bylų yra pirmos ar antros instancijos teismuose, viena byla laimėta.

Banko atstovas: už paskolą palūkanos visada mokamos

Paklaustas, kokie yra banko argumentai šioje istorijoje, DNB atstovas spaudai Andrius Vilkancas sakė pirmiausia norintis pabrėžti, kad piketas – bandymas daryti poveikį teismams artėjant sprendimams.

„Kategoriškai nesutinkame su nepagrįstais kai kurių solidžią finansinę ir investicijų gyvenimišką patirtį turinčių žmonių reikalavimais panaikinti sutartis vien dėl nepasitenkinimo, kad investicija neatnešė pageidautos grąžos“, - sakė A.Vilkancas.

Banko atstovo teigimu, bankas yra pasiruošęs atskirai išanalizuoti kiekvieno kliento atvejo aplinkybes. „Tačiau esame įsitikinę, kad net ir neprofesionalus investuotojas turi suprasti, kad už paskolą reikės mokėti palūkanas, juolab, kad suteikėme visą informaciją tiek raštu, tiek žodžiu“, – kalbėjo A.Vilkancas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"