TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prie požeminės dujų saugyklos nepriartėjome

2011 03 18 0:00
Dujų saugykla itin reikalinga Lietuvai, nes užtikrintų dujų tiekimo patikimumą, kartu padėtų subalansuoti ir sezoninę dujų paklausą.
LŽ archyvo nuotrauka

Požeminės gamtinių dujų saugyklos Syderiuose įrengimo galimybes valdžia žadėjo išanalizuoti dar pernai, o šių metų pradžioje turėjo prasidėti saugyklos projektavimo darbai. Tačiau tyrimų išvados iki šiol neišvydo dienos šviesos.

Kas mėnesį brangstant rusiškoms gamtinėms dujoms, Lietuvai tiekiamoms iš vienintelio šaltinio - Rusijos koncerno "Gazprom", valstybė jau dvidešimt metų aklai klaidžioja požeminėse ertmėse - būtinos krašto reikmėms tenkinti požeminės dujų saugyklos vis nematyti, nors dabartiniai valdantieji ne kartą žadėjo problemą išspręsti greit ir lengvai.

Informaciją, kokie yra pernai Syderiuose (vietovė Telšių rajone) vykdytų geologinių tyrimų rezultatai, juos užsakiusi Energetikos ministerija (EM) dar tik žada pateikti. Tad dujų saugyklos, kuri laikoma prioritetiniu šalies energetinę nepriklausomybę stiprinančiu objektu, projektavimo darbų ir statybos pradžia tik sparčiai stumiama tolyn į neapibrėžtą ateitį. Nors 2009 metų vasarį patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane juodu ant balto buvo įrašytas kitokių veiksmų spartinimo punktas: "Dujų tiekimo patikimumui padidinti paspartinsime labai suvėlintus dujų saugyklos Syderiuose tyrimus ir, jei tyrimų išvados bus palankios, pradėsime įgyvendinti saugyklos projektą." Šis punktas turėjo būti įgyvendintas 2009 metų antrąjį ketvirtį.

Deja, beveik po dvejų metų - baigiantis pirmajam 2011 metų ketvirčiui - Syderių tinkamumo tyrimo rezultatai vis dar nežinomi, bent jau viešai. "Syderių vietovėje atliktų geologinių ir geofizinių tyrimų, siekiant nustatyti geologinės struktūros tinkamumą požeminei gamtinių dujų saugyklai įrengti, rezultatai paaiškės šį mėnesį (kovą - aut.).

Vadovaujantis šiais rezultatais, bus formuluojamos konkrečios išvados ir pasiūlymai dėl požeminės gamtinių dujų saugyklos projekto įgyvendinimo", - LŽ nurodė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Šių metų pradžioje buvo teigiama, kad tyrimų rezultatai turi paaiškėti sausį, vėliau sakyta - vasarį.

Iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuoti tyrimai, turintys išaiškinti, ar Syderių geologinė struktūra tinkama dujoms saugoti, Telšių rajone vyko pernai vasarą ir rudenį. Jų rezultatai turi parodyti, ar verta imtis tolesnių darbų - rengti detalų saugyklos projektą, apimantį ir ekonominę finansinę analizę, ir verslo modelį, t. y. apibrėžiantį, kas ir kokiomis sąlygomis finansuotų projektą.

Svarba neabejoja

Neoficialiai kalbama, kad tyrimų išvados dėl Syderių tinkamumo dujų saugyklai įrengti yra teigiamos. Tokiu atveju dar įdomesnis klausimas - kodėl neskubama žengti naujų sparčių žingsnių, rengiantis statyti objektą. Būtent jis padėtų patikimiau apsirūpinti kol kas pagrindiniu šalyje vartojamu kuru - gamtinėmis dujomis - ir leistų balansuoti jų kainą, įsigyjant jas vasaros sezono metu arba rinkos kainoms sumažėjus sukaupti pigesnių dujų.

Šiuo metu Lietuvai parduodamos gamtinės dujos, kurias šalis perka iš Rusijos dujų koncerno "Gazprom" ir gauna vieninteliu dujotakiu tranzitu per Baltarusiją, kainuoja 379 JAV dolerius už 1000 kubinių metrų - 4,5 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Dujų kaina sparčiai didėja nuo metų pradžios ir kitą mėnesį, remiantis prognozėmis, ji pasieks 400 JAV dolerių.

Požeminės dujų saugyklos strateginę svarbą Lietuvai ne kartą deklaravo šalies prezidentė, Vyriausybės vadovai ir pati Energetikos ministerija. "Strategiškai svarbu užsitikrinti alternatyvius apsirūpinimo dujomis būdus. Tam 2010 metais bus atlikti Syderių vietovės tinkamumo gamtinių dujų saugyklos statybai geologiniai, geofiziniai tyrimai (..)", - teigiama pernai kovą patvirtintame EM strateginiame veiklos plane.

"Lietuvai dujų saugykla yra būtina", - lankydamasi Telšių rajone pernai vasarą saugyklos svarbą pabrėžė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dujų saugyklos reikšmę pripažino ir Europos Komisija. Strateginiai Lietuvos projektai - suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis, požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose ir Klaipėdos-Jurbarko dujotiekis - neseniai pripažinti turintys Europinę reikšmę ir pirmą kartą įtraukti į ENTSO G (Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo) plėtros iki 2020 metų planą.

Beje, įrengti gamtinių dujų saugyklą Syderiuose, kurie pripažinti tinkamiausia tokiam objektui vietove, žadėta dar 2007 metais priimtoje Atnaujintoje nacionalinėje energetikos strategijoje. Tuometinis Ūkio ministerijos, kuravusios ir energetikos ūkį, sekretorius Anicetas Ignotas net įvardijo galimą Syderių saugyklos talpą - esą čia galėtų būti saugoma apie 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų - ir galimą įrengimo kainą - apie 203 mln. eurų.

Skubėjo lėtai

Nors politikai ir valdininkai vienu balsu kalba apie didžiulę strateginę požeminės dujų saugyklos svarbą, tarptautinis konkursas Syderių geologinės struktūros tyrimams atlikti buvo paskelbtas tik 2009 metų spalio pabaigoje.

Konkursas nevyko sklandžiai - po kelių mėnesių buvo nutrauktas, vieninteliam jo dalyviui nesutikus sumažinti kainos, paskui vėl tęsėsi derybos. Pagaliau pernai birželį buvo pasirašyta 15,665 mln. litų vertės sutartis su Lietuvos ir Danijos bendrove "Minijos nafta", jungtinės sutarties pagrindu veikiančia su Danijos kompanija "Odin Energi" bei Vengrijos bendrove "Acoustic Geofizika Szolgalto". Įmonės įsipareigojo ne tik atlikti tyrimus Syderiuose, bet ir įvertinti potencialios Visagino atominės elektrinės aikštelės ypatumus.

Šiuo metu preliminariai skaičiuojama, kad Syderių saugykloje bus galima sukaupti iki 1 mlrd. kubinių metrų dujų - apie trečdalį Lietuvos metų poreikio, o įrengti tokią saugyklą kainuotų 350 mln. eurų, taigi, kone dvigubai brangiau, nei 2007 metais skaičiavo Ūkio ministerija.

Kaip informuodama apie sutartį su tyrėjais skelbė EM, Syderiuose seisminės žvalgybos metodu žemės gelmės tyrinėjamos 85 kv. km plote ir apie 1,5 km gylyje, o jei bus patvirtinta, kad žemės geologinė struktūra tinkama saugoti dujas, saugyklos projektavimo darbai turėtų prasidėti 2011 metų pradžioje.

Drauge su terminalu

"Šiuo metu požeminę dujų saugyklą reikėtų matyti kaip vieną suskystintų dujų terminalo (SDT) sudedamųjų dalių, ji leistų racionaliau panaudoti terminalą. Tokia pora labiausiai ekonomiškai pasitvirtintų", - LŽ teigė Vaclovas Miškinis, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas.

Saugykla ir terminalas leistų ne tik diversifikuoti dujų tiekimą ir patikimai saugoti jų atsargas, bet ir siekti mažesnių dujų kainų. "Kai JAV buvo pradėta komercinė skalūnų dujų gavyba, rinkose susidarė suskystintų dujų perteklius, dėl kurio pernai gerokai nukrito dujų kaina", - neseną aktualiją, kuria pasinaudojo tokius objektus turinčios Europos šalys, priminė ekspertas.

Be to, SDT dujos greičiausiai būtų tiekiamos su pertrūkiais, todėl jų atsargos turėtų būtų kaupiamos. "Atsiradus SDT ir saugyklai, būtų užtikrinta galimybė iš terminalo gautą dujų kiekį saugoti ir patiekti vartotojams efektyviausiu būdu. Dujos vartojamos netolygiai sezoniškai: vasarą - mažiau, o žiemą - daugiau, ir esant maksimaliam poreikiui jų gali pritrūkti. Be to, vasarą dujų galima nusipirkti pigiau ir jas kaupti saugykloje, o vartoti žiemą", - planuojamų dujų infrastruktūros objektų naudą aiškino V.Miškinis.

Jo nuomone, tokios didelės saugyklos, kokia yra kaimyninės Latvijos Inčiukalnio požeminė saugykla, Lietuvai greičiausiai nereikėtų, nes ateityje didėjant atsinaujinančios energetikos naudojimui elektrai ir šilumai gaminti dujų reikės vis mažiau. "Anksčiau manyta, kad Lietuvos dujų poreikis gali išaugti iki 5 mlrd. kubinių metrų per metus. Dabar modeliuojame, kad poreikis taip ženkliai nedidės, išliks panašus kaip dabar - apie 3 mlrd. kubinių metrų", - nurodė mokslininkas.

Teoriškai Lietuva galėtų daugiau dujų saugoti latvių Inčiukalnio saugykloje. Tačiau tai taip pat nemažai kainuoja, kita vertus, įsipina ir politiniai niuansai - vienas šios saugyklos savininkų yra "Gazprom", kuris ir taip dominuoja Lietuvos dujų rinkoje.

Syderius atrado "Dujotekana"

Syderiai, kaip galima požeminės dujų saugyklos vieta, pastebėta dar 2003 metais, o 2005-aisiais dujų tiekimo tarpininkės UAB "Dujotekana" ir tų pačių savininkų valdomos bendrovės "Geonafta" užsakymu Vokietijos įmonė ESK baigė rengti dujų saugyklos Vakarų Lietuvoje galimybių studiją, su kuria buvo supažindinta ir Ūkio ministerija. Tuometinis Lietuvos dujų asociacijos prezidentas Raimundas Paliukas, iki 2004 metų vadovavęs "Dujotekanai", tvirtino, kad vokiečiai, geologiniu, techniniu ir ekonominiu požiūriu išnagrinėję galimybę saugyklą įrengti Genčiuose, Salantuose ir Syderiuose, pasiūlė pastarąją vietovę. R.Paliukas tuomet akcentavo, kad saugykla itin reikalinga Lietuvai, nes užtikrintų dujų tiekimo patikimumą, kartu padėtų subalansuoti ir sezoninę dujų paklausą. "Jei sutriktų dujų tiekimas per Baltarusiją, vamzdynuose esančių dujų atsargų vartotojams užtektų tik dviem savaitėms. Kuro atsargų reikia turėti dviem mėnesiams", - aiškino jis.

Tada skaičiuota, kad įrengti požeminę saugyklą kainuotų apie 150 mln. eurų, o projektas atsipirktų maždaug per 16 metų. Anot R.Paliuko, būtų galima panaudoti uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką gautas lėšas.

"Dujotekana" ir tuomet siūlė kurti projekto įgyvendinimo bendrovę, tačiau toliau projektas nepasistūmėjo greičiausiai dėl to, kad Ūkio ministerija nesutiko su įmonės siūlomomis sąlygomis.

Kaip ir šiandien, tada valdininkai tvirtino, kad požeminės gamtinių dujų saugyklos Lietuvoje įrengimas yra viena pagrindinių priemonių užtikrinat gamtinių dujų tiekimo patikimumą. Ši priemonė buvo įtraukta į Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą.

Bendrovė "Lietuvos dujos" taip pat turėjo planų pasistatyti požeminę dujų saugyklą - ji tyrė Pasvalio rajone esančią Vaškų vietovę. Tačiau atlikus preliminarius geodezinius jos tyrimus paaiškėjo, kad saugykla nebūtų pakankamai sandari, todėl šių planų atsisakyta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"