TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prie televizijos „pririša“ terminuotomis sutartimis

2015 03 31 6:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Interneto ir televizijos paslaugas teikiančios telekomunikacijų bendrovės nuolaidomis ir akcijomis vilioja žmones pasirašyti teminuotas dvejų metų sutartis. Atsisakantiesiems lįsti į ilgalaikius spąstus pateikiama bauginanti kainodara – esą per dvejus metus jie permokės kelis šimtus eurų, privalės pirkti įrangą, kuri „lojaliems“ vartotojams suteikiama nemokamai.

Rinkos analitikai svarsto, kad tradicinis būdas terminuotomis sutartimis "pririšti" klientus yra neperspektyvus. Taip bendrovės rizikuoja sukelti jų pyktį, o ne lojalumą. Be to, sparčiai tobulėjančios technologijos artimiausiu metu gali lemti tokius pokyčius Lietuvos interneto ir televizijos rinkoje, kad tradicinių rinkodaros priemonių vartotojams išlaikyti nebepakaks.

Erzinanti telerinkodara

Baigiantis 24 mėnesių terminuotai sutarčiai, pagal kurią telekomunikacijų bendrovės teikia kabelinės televizijos ir interneto paslaugas, klientas paprastai sulaukia erzinančio skambučių, elektroninių laiškų ir trumpųjų žinučių srauto. Telerinkodaros darbuotojai primena ir perša paslaugų atnaujinimą. Keliama vienintelė sąlyga – pasirašyti naują terminuotą sutartį. Taip žmogus vėl "pririšamas" prie įmonės dvejiems metams. Per tą laiką nei pakeisti paslaugų kainų, nei pasinaudoti patrauklesniu konkurentų pasiūlymu paprastai be nuostolių nepavyksta.

Didžiausios Lietuvoje interneto ir televizijos paslaugų tiekėjos „Teo“ klientai iš esmės turi galimybę pasirašyti sutartį nustatytam terminui arba naudotis paslaugomis be įsipareigojimo. Tačiau bendrovės kainodara sudaryta taip, kad pirkti paslaugas dvejiems metams apsimoka labiau. Ji reklamuoja tai kaip „akciją“.

Populiariausias „Teo“ televizijos ir šviesolaidinio interneto rinkinys „Namai 2“ pasirašius 24 mėnesių sutartį kainuotų 23,9 euro (82,52 lito), be sutarties – 28,93 euro (99,9 lito) per mėnesį. Be to, perkant paslaugas be terminuotos sutarties tektų sumokėti 17,35 euro (59,9 lito) vienkartinį aktyvinimo mokestį, o norintieji belaidžio interneto turėtų įsigyti jį už 86,6 euro (299 litus) arba kas mėnesį mokėti 1,45 euro (5 litų) nuomos mokestį. Pasirašantiesiems terminuotą sutartį abi šios paslaugos teikiamos nemokamai.

Telekomunikacijų įmonė „Cgates“ šiuo metu siūlo išmaniosios televizijos ir interneto planą „Duetas M+“. Belaidžio ryšio ir įrangos nuomos rinkinys, pasirašius 24 mėnesių sutartį, kainuotų 19,5 euro (67,3 lito), o terminui pasibaigus klientas esą mokėtų „įprastą“ tokio paketo 24 eurų (82,8 lito) per mėnesį kainą. Vienkartinis paslaugos „aktyvavimo ir įrengimo“ mokestis pasiryžusiesiems laikytis sąlygų dvejus metus kainuotų 3 eurus, siekiantiesiems išsaugoti pasirinkimo laisvę – 75 eurus (258,96 lito).

INIT LT interneto svetainėje skelbia, kad „Vinitos“ skaitmeninės TV ir interneto rinkinys „Gurmanams“ su „nuolaida visą 24 mėnesių sutarties laikotarpį“ atsieitų 16,8 euro (58 litus) per mėnesį, be sutarties – 25,2 euro (87,02 lito). Tačiau susisiekus su konsultantu paaiškėja, kad be terminuotos sutarties „Gurmanų“ rinkinio už nurodomą neva „įprastą“ kainą išvis nepavyktų įsigyti. Tai tik viliotinis. „Šios kompleksinės paslaugos su papildomais sporto ir filmų kanalais jau negalėsime pasiūlyti. Bus atskiros televizijos ir interneto paslaugų kainos“, - teigė konsultantas.

„Nuolaida“ esą dar galiotų, jeigu klientas sutiktų pasirašyti 12 mėn. terminuotą sutartį, tačiau tokiu atveju reikėtų papildomai sumokėti 20 eurų prijungimo mokestį. Pasirašant neterminuotą sutartį prijungimas kainuotų 40 eurų ir tektų pirkti įrangą. Konsultantas suskaičiavo, kad žmogus, įsigijęs paketą be ilgalaikės sutarties, per dvejus metus permokėtų, įskaitant įrangos pirkimo ar nuomos kainą, apie 188 eurus (650 litų).

Ilgalaikės sutartys mažina sąnaudas

„Teo“ privačių klientų padalinio vadovas Nerijus Ivanauskas sako, kad terminuotos ar neterminuotos sutarties tipas pirmiausia atspindi vartotojų poreikius. "Pavyzdžiui, asmenys, kurie nėra tikri, jog paslaugų jiems reikės ilgesnį laikotarpį, nes tuo metu gyvena nuomojamame būste, dažniausiai renkasi neterminuotą arba trumpesnių įsipareigojimų sutartį. Klientai, kurie žino, kad paslaugos jiems bus reikalingos ilgiau, tarkime, dvejus metus, sudaro ilgalaikę sutartį ir taip sutaupo“, - aiškino jis.

Anot N. Ivanausko, teikdamas paslaugas operatorius patiria fiksuotas sąnaudas, kurias sudaro darbuotojų atlyginimai, įranga, medžiagos. „Todėl kuo retesni paslaugų keitimo ir įrengimo darbai, o sutarties trukmė prognozuojama, tuo mažiau patiriama išlaidų. Tada ir klientams galima suteikti palankesnes sąlygas“, - dėstė N. Ivanauskas.

„Teo“ privačių klientų padalinio vadovas prognozavo, kad tiek terminuotos, tiek neterminuotos sutartys išliks ir ateityje. „Kaip rodo mūsų patirtis, paslaugomis paprastai naudojamasi ilgai, todėl daugeliui vartotojų bus naudingiau rinktis terminuotą sutartį“, - teigė jis.

„Lojalumas“ gali virsti pykčiu

Konsultacijų bendrovės „Talentų namai“ vadovaujantis partneris Justas Gavėnas stebisi, kodėl telekomunikacijų įmonės neišsivaduoja iš tradicinės rinkodaros varžtų, ir dėl tokio elgesio prognozuoja joms liūdną ateitį. „Išmintingiausias būdas pritraukti klientus – patenkinti jų poreikius. Tada nekils "pririšimo" klausimo. Kai rinkos žaidėjas jaučiasi ne itin konkurencingas, jis bando „prisirišti“ vartotojus ilgalaikėmis sutartimis“, - mano pašnekovas.

Justas Gavėnas /lima.lt nuotrauka

J. Gavėnas nesutinka su prielaida, kad bendrovės, išsireikalavusios iš klientų dvejų metų sutartis, gali tikėtis jų lojalumo. „Žmogus gali supykti praėjus valandai po tokios sutarties pasirašymo - juk kitais pasiūlymais jis jau nebegalės pasinaudoti. Tai ne lojalumas, o pririšimas. Įmonės, kurios mano, kad turėdamos 10 tūkst. ilgalaikių sutarčių turi ir tiek pat lojalių klientų, labai klysta, nes rytoj ar poryt atsiradus naujiems technologiniams sprendimams visus juos gali prarasti“, - spėjo vadybos konsultantas.

J. Gavėno nuomone, Lietuvos telekomunikacijų rinkoje konkurentų teoriškai nestinga, tačiau realiai ši rinka yra oligopolija. Mat joje iš esmės tėra vienas ar du stiprūs žaidėjai, valdantys infrastruktūrą – kabelių ir šviesolaidžio tinklą, išvedžiotą į įmones ir gyvenamuosius namus. Kiti operatoriai šią infrastruktūrą nuomoja.

„Šiuolaikiniame technologijų amžiuje telekomunikacijų bendrovių laukia rimti iššūkiai. Juk dar pusmetis, ir galėsime namie televizorių žiūrėti per mobilųjį ryšį. Iškils klausimas, ar mums išvis reikės kabelinės televizijos. Dabar galime mobiliuoju telefonu per galingą 3G ir 4G ryšį naršyti po internetą, žiūrėti televizijų laidas per „YouTube“. Įsivaizduokite, kad mobiliojo ryšio operatoriai duotų mums specialią dėžutę, kurią prijungę visa tai galėtume daryti televizoriaus ekrane. Nereikės nei laidų, nei kabelių, nei kitų dalykų“, - netolimos ateities perspektyvą piešė pašnekovas.

Pasak J. Gavėno, telekomunikacijų bendrovės turi suprasti, kad jos parduoda ne tik internetą ar televiziją, bet ir pridėtinę vertę. „Kai trijų įmonių pasiūlymai skiriasi 30 euro centų, vartotojui nėra didelio skirtumo, kurią pasirinkti – kaip ir bulves turguje. Jeigu bendrovės nori konkuruoti ne kaina, joms reikėtų kurti produktą, kuris iš esmės būtų kitoks negu konkurentų. Juk televizija ir internetas greitai bus tik priemonė ar sudėtinė dalis visai kitokios kokybės produkto, ir jis teiks gerokai didesnę naudą vartotojui“, - įsitikinęs J. Gavėnas.

KOMENTARAS

Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės taikymo skyriaus vedėja Aridana Jurčiukonienė:

„Daugeliu atvejų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai siūlo sudaryti ir sudaro neterminuotas elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis, tačiau nustato minimalų naudojimosi paslaugomis laikotarpį. Tai reiškia, kad pasibaigus minimaliam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui sutartis nesibaigia, tik tampa neterminuota ir paslaugos pagal ją toliau teikiamos tomis sąlygomis, dėl kurių šalys susitarė.

Teisės aktai numato, jog elektroninių ryšių paslaugų teikėjas turi garantuoti, kad terminuotos sutarties, sudaromos su vartotoju, pradinis terminas būtų ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas taip pat privalo užtikrinti visiems paslaugų gavėjams galimybę pasirašyti elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui.

Paslaugų teikėjai, atsilygindami už lojalumą, dažniausiai siūlo tam tikras nuolaidas už įsipareigojimą naudotis paslaugomis sutartą laikotarpį, tačiau jų taikymas ar netaikymas yra sutarties šalių susitarimo dalykas.

Pasibaigus minimaliam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui, jei nė viena šalis sutarties nenutraukia, taikomos sutartyje numatytos paslaugų teikimo sąlygos. Sutartyje paprastai būna numatyta, kad minimaliu naudojimosi paslaugomis laikotarpiu taikytos nuolaidos jau nebetaikomos.

Pasitaiko atvejų, kai vartotojai nepastebi, kada baigiasi minimalus naudojimosi paslauga ir suteiktų nuolaidų galiojimo laikotarpis, ir nustemba gavę sąskaitas pagal sutartyje numatytas kainas be nuolaidų. Todėl raginame žmones prieš pasirašant sutartį atkreipti dėmesį į joje nurodytas sąlygas, kurios bus taikomos pasibaigus minimaliam naudojimosi paslauga laikotarpiui. Jei paslaugos teikimo, pasibaigus minimaliam jos naudojimosi laikotarpiui, sąlygos vartotojo netenkina, jis turi teisę, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas apie tai pranešęs teikėjui, nutraukti neterminuotą sutartį.“

SKAIČIAI

Lietuvos mokamos televizijos rinkoje pagal pajamas pirmauja „Teo LT“, „Viasat“ ir „Cgates“. Pagal gautas pajamas 2014 metų ketvirtąjį ketvirtį „Teo LT“ užėmė 30,6 proc., „Viasat“ - 22,9 proc., „Cgates“ - 14,9 proc. rinkos. Bendrovė „Init“ valdė 11,2 proc. rinkos, „Balticum TV“ - 8,9 proc., „Splius“ - 3,9 proc. rinkos.

Praėjusių metų pabaigoje mokamos televizijos paslaugomis naudojosi beveik 723 tūkst. klientų. Pagal turimą klientų skaičių „Teo LT“ užėmė 25,9 proc. rinkos, „Cgates“ - 17,2 proc., „Init“ - 13,2 proc., „Viasat“ - 12,8 proc., „Balticum TV“ - 11,6 proc., „Splius“ - 5,9 proc. rinkos.

Šaltinis: RRT

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"