TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prie uosto pajamų - skolininkų sąrašas

2012 08 27 8:06
Vidos Bortelienės nuotrauka /Iškelti akmenis iš uosto dugno yra lengviau, nei išspręsti  finansinius ginčus.

Teismai rugsėjį vėl imsis uosto įmonių santykių nagrinėjimo. Prieš kelerius metus kilę ir tebesitęsiantys finansiniai ginčai gali reikšti arba apylyges šalių jėgas, arba pernelyg sudėtingą  buhalterinį procesą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) veiklos ataskaitos atskleidžia ne tik įprastą įmonės ekonominę padėtį, bet ir spalvingą uosto gyvavimo istoriją. Daug peno šiuose dokumentuose galėtų rasti ir civilinės teisės tyrinėtojai bei šio mokslo pedagogai, privalantys studentams pateikti ne tik teorinių samprotavimų, bet ir praktinių pavyzdžių.

Įstaigos vadovo Eugenijaus Gentvilo pasirašyta šių metų 6 mėnesių KVJUD veiklos ataskaita - dramatiškos uosto situacijos santrauka.  

Už skaičių - senos bėdos

Plika statistika, kad KVJUD per pirmąjį šių metų pusmetį gavo 34,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, trečdaliu mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, apibendrina jau žinomus rezultatus. Ramina tai, kad prasidėjus antrajam pusmečiui reikalai taisosi.

Per pirmus 6 mėnesius į uostą atplaukė mažiau laivų (-7 laivai), krauta mažiau krovinių (16,85 mln. tonų, arba -8,3 proc.), gauta mažiau rinkliavų (68,3 mln. litų, arba -7 proc.), todėl menkesnės pajamos (79,2 mln. litų, arba -5 proc.). Už žemės nuomą gauta tiek pat pinigų kaip ir pernai - 10,4 mln. litų. Tuo pat metu išlaidos dėl  patirtų nuostolių iš finansinės veiklos, triskart išaugusių sąnaudų uosto akvatorijai valyti, kilusių algų šiemet buvo didesnės 7,8 mln. litų nei pernai ir sudarė 44, 8 mln. litų.

Negrįžo į KVJUD biudžetą ir priskaičiuotos lėšos už žemę, netesybas bei kitas direkcijos partnerių nuodėmes. Todėl nemažai vietos ekonominės būklės apskaitoje skiriama istorijai, iš kur atsirado ir ką reiškia "neapibrėžtas turtas", kurio vertė - 31,7 mln. litų. Tarp jų - "Snoro" banke likę 17,2 mln. litų, kurių nesitikima atgauti.

Kita neapibrėžto turto dalis susijusi su uosto reikalais. Jie nenauji ir ne kartą KVJUD vadovo plačiai komentuoti, kritikos strėles laidant į verslo nesėkmių simboliu uoste virtusią bendrovę "Klaipėdos hidrotechnika".

Nesantaikos akmuo į akvatorijos vandenis buvo mestas dar 2009 metais, kai šis rangovas pritrūko pinigų pradėtiems darbams baigti. Stringantis uosto tvarkymas sukėlė pirmąją KVJUD kadrų atleidimo bangą (antroji - šių metų vasaros skandalas dėl laivų degalų vagysčių), bet šio kivirčo  ratilai teismuose sklinda iki šiol.

Dėl krantinių defektų, netesybų, žalos ir kitokių prievolių KVJUD laimėjo ne vieną bylą, tačiau visas pretenzijas "Klaipėdos hidrotechnika" neigia ir teikia apeliacijas. Kartais netgi sėkmingai. Todėl nurodyti skolos dydį, jau dukart kreditoriams nepavykus "Klaipėdos hidrotechniką" priversti bankrutuoti ir ant verslo kartuvių virvės sukabinti visų reikalavimų, kol kas neįmanoma.

Licencijos ir teritorijos netekusios hidrotechninių darbų įmonės skola direkcijai gali sudaryti 10 mln. litų. Gal daugiau. Bet net perpus mažiau vergu ar pasiseks atgauti.

Verslininkas ginasi

E.Gentvilas sako laukiantis, kol teismai anksčiau ar vėliau pripažins, kad "Klaipėdos hidrotechnikos" atgaivinti nebeįmanoma. O kol tai nutiks, veiklos ataskaitoje prie negautų įplaukų į KVJUD biudžetą rašoma: "ginčas nebaigtas", "šiuo metu išieškojimas negalimas".

Dėl smulkesnių skolų pateikiama ir kitokių pastebėjimų.

"Teikti ieškinius... pagal susiklosčiusią situaciją neracionalu, nes UAB "Klaipėdos hidrotechnika" yra faktiškai nemoki įmonė ir jai inicijuota bankroto byla", - teigiama E.Gentvilo ataskaitoje, pažymint, kad bylinėjimasis uosto administracijai apkarto, ji nebenori papildomų teisinių išlaidų. Tačiau užbaigti pradėtus procesus teks.

Rugsėjo 7 dieną numatyti net 2 teismo posėdžiai: vienoje byloje sujungti 4 anksčiau atskirai nagrinėti "Klaipėdos hidrotechnikos" ieškiniai, iš KVJUD reikalaujant iš viso 16,4 mln. litų; kitoje  byloje prašoma priteisti iš KVJUD 5 mln. litų. Pastarąjį ieškinį dėl nutrauktų sutarčių pateikė "Klaipėdos hidrotechnikos" partnerė, kartu  stačiusi naujojo konteinerių terminalo 90-100 krantines, kompanija "Jozef Mobius".

Pernai už kyšio davimą E.Gentvilui teistas "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovas Pranciškus Jurgutis neseniai šventė ir pirmą pergalę. Iš visų pusių pultas verslininkas sulaukė teismo simpatijų. Palankumas  reiškiamas ne tik išteisinamuoju nuosprendžiu pripažinti direktorių nekaltu dėl beveik 81 tūkst. litų įmonės turto pasisavinimo (komandiruotpinigių) bei dėl 320 tūkst. pasiskolinto turto pasisavinimo, bet ir šios informacijos paviešinimu Klaipėdos apygardos teismo interneto svetainėje. Greitai bus mėnuo, kai žinia, kad verslininkas nekaltas, nesitraukia iš teismo naujienų skilties, tarsi satisfakcija už anksčiau patirtas verslo nesėkmes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"