TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Priekrantės žvejyba nesulaukia paramos

2006 05 03 0:00
ES fondų pinigai smulkiųjų žvejų kol kas nepasiekia.
LŽ archyvo nuotrauka

Į Lietuvos žuvininkystės sektorių plūstelėję ES paramos milijonai Baltijos jūros priekrantės žvejybą lenkia dėl netobulų lėšų skirstymo taisyklių

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo direktorius Viktoras Butavičius Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkams priverstas įrodinėti, kad etnografinė priekrantės žvejyba yra krašto kultūros dalis. Jis stebisi, kodėl Lietuva nepasinaudojo ES Žuvininkystės fondo 2004-2006 metais numatyta parama nedidelio priekrantės žvejų uosto statybai finansuoti.

Butavičiaus manymu, buvo galima pasirūpinti nors Šventosios žvejais, kurių verslo nuo sunykimo neišgelbės Vyriausybės planai atkurti uostą ne anksčiau kaip 2011 metais.

Tinklais žvejojančios 107 priekrantės įmonės privalo laikytis ES veterinarinių reikalavimų iškrovos vietose, tačiau visoje pakrantėje nuo Latvijos sienos iki Nidos nėra nei prieplaukų laivams švartuoti, nei šaldytuvų žuvims.

Neatitiko kriterijų

"Buvo galimybė gauti iki 150 tūkst. eurų išmokų vienam projektui, tačiau ministerija neparengė gairių ir nepaskelbė šaukimo teikti paraiškas", - skundėsi Butavičius.

ŽŪM ES ir tarptautinių ryšių skyriaus atstovė Indrė Barisevičiūtė per susitikimą su žvejais aiškino, kad šalis neprivalo naudotis visomis paramos rūšimis, ir siūlė ruošti paraiškas 2007-2013 metų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus projektams, numatantiems investicijas į žvejybos prieplaukas ir kompensacijas nutraukiant verslą.

ES remia žūklaujančių iki 12 metrų ilgio laivais įmonių veiklos modernizavimo, saugos, sanitarinių ir darbo sąlygų laivuose gerinimo projektus, pardavimo ir perdirbimo organizavimą, profesinį mokymą, reklamą, persikvalifikavimą traukiantis iš verslo.

Pasak žvejų asociacijos vadovo Alfonso Bargailos, jis ministerijai pasiūlęs keisti lėšų skyrimo formulę. Pagal dabartinę tvarką priekrantės žvejai nepatenka tarp remiamų įmonių dėl mažos laivų talpos. Siūlomos kompensacijos už valčių kiekio mažinimą yra per menkos. Bargailos manymu, tikslinga mokėti kompensacijas išregistravus žvejo įmonę atlyginant visas verslo išlaidas, ne mažiau kaip po 100 tūkst. litų.

Bargailos teigimu, asociacija Lietuvos agrariniam institutui užsakė parengti priekrantės žuvininkystės strategiją, kuri atsakytų į klausimus, kiek turėtų likti žvejų įmonių ir kiek iškrovimo vietų būtina įrengti.

Šventosios uosto vizija

Kuo greičiau atkurti ne tik žvejams, bet ir jūriniam turizmui pritaikytą Šventosios uostą suinteresuota Susisiekimo ministerija neseniai sulaukė pritariančios Aplinkos ministerijos iniciatyvos.

Ieškant smėlio Palangos krantams maitinti specialistai siūlė rinktis vandens kelią ir smėlį kasti iš jūrinės aplinkos. Rekomenduojamos vietos - Nemuno delta, jūra ties Būtinge, Klaipėdos uostas ir Šventosios uosto akvatorija.

Aplinkos ministerija siūlo Klaipėdos apskrities administracijai rengti tęstinį projektą ES finansinei paramai gauti iš kraštotvarkos fondo. Pirmoji paramos dalis krantams tvirtinti ir maitinti sudarė 5,6 mln. litų, antroji, kurią panaudoti reikia iki 2009 metų, būtų 4,5 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"