TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prieš infliaciją kovojama ne tais ginklais

2006 09 29 0:00
Vidutinė 12 mėnesių infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, Lietuvoje rugpjūtį siekė 3,4 procento.
LŽ archyvo nuotrauka

Laisvosios rinkos ekspertai mano, kad siekdama suvaldyti infliaciją valdžia turi galvoti ne apie naujus mokesčius, o mažiau išlaidauti, skatinti konkurenciją

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų nuomone, valdžia, stengdamasi atitikti euro įvedimui būtiną Mastrichto infliacijos kriterijų, neturėtų taikyti dirbtinių kainų reguliavimo priemonių, įvedinėti naujų mokesčių ar plėsti jų apmokestinimo bazės, ankstinti akcizų didinimo.

LLRI prezidentas Remigijus Šimašius sako, kad pagrindinė didelės infliacijos priežastis bus šilumos ir kuro kainų didėjimas, kuris beveik nepriklauso nuo Lietuvos valstybės sprendimų ir tikslingų antiinfliacinių priemonių.

"Mes turime konkrečių siūlymų, tačiau praktika rodo, kad vyriausybės į juos atsižvelgia geriausiu atveju po 2-3 metų", - sako Šimašius.

Jis sako, kad infliacijos kaip rodiklio problema ta, kad ji matuojama pagal vartotojų kainų indekso pokyčius, o kainos kinta dėl daugybės priežasčių. Anot jo, dažniausia kainų kilimo priežastis įvairiose valstybėse yra valstybės vykdoma pinigų emisija. Tiesa, Lietuvai tai neaktualu, kadangi nuo valiutų valdybos modelio įdiegimo ji iš viso nevyksta, išskyrus iš ES "importuotą" euro emisijos infliaciją.

"Lietuvoje infliacija nekyla iš žalingiausio ekonomikai šaltinio - valstybinės pinigų emisijos, todėl šiandien Lietuvoje neretai natūralus kainų pokytis neturėtų būti tapatinamas su kitas valstybes kamuojančia dirbtinai sukurta infliacija", - aiškina Šimašius.

Anot jo, kainų didėjimą Lietuvoje skatina didinami mokesčiai (akcizai), konkurencijos suvaržymas (energetikos sektoriuje), valstybinis vartojimo skatinimas (lengvatos būsto paskoloms, šildymo kompensacijos gyventojams).

"Visame pasaulyje brangsta energijos ištekliai. Lietuva tai jaučia labai stipriai, kadangi pas mus neefektyviai panaudojama energija. Tiesa, apie tai retai kada užsimenama. Manau, Vyriausybė turėtų galvoti ne kaip teikti kompensacijas gyventojams už šildymą, o kaip juos priversti efektyviai naudoti perkamą energiją. Tai būtų abipusė nauda", - aiškina Šimašius.

Vidutinė 12 mėnesių infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, Lietuvoje rugpjūtį siekė 3,4 procento. Tuo metu Mastrichto infliacijos rodiklis praėjusį mėnesį, "Eurostat" duomenimis, siekė 2,8 procento.

Finansų ministerija prognozuoja, kad infliacija 2007 m. turėtų siekti 4,7 procento. Anot specialistų, tai greičiausiai viršys mažiausią leistiną infliaciją, reikalingą atitikti euro įvedimo kriterijus.

Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už ES biudžeto politiką, yra užsiminusi, kad pastaruosius tris mėnesius vartotojų kainos didėja po 0,2-0,3 proc. kas mėnesį, ir tai rodo, kad jokių priemonių nėra, o infliacija tik "stebima iš šono".

"Tokia infliacija grėsminga Lietuvos ekonomikos augimui, ir valdyti ją būtina. Jeigu to nebus daroma, tai bus tiesioginė žmonių skurdinimo mašina", - teigė eurokomisarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"