TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prieš kruizų sezoną ragina apsikuopti

2013 03 25 6:02
Klaipėdos miesto delegacija, susitikusi su kruizinių linijų atstovais, išgirdo priekaištų tiek dėl nesutvarkyto senamiesčio, tiek dėl kruizinių laivų terminalo teritorijos. / Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Kruizinės laivybos proveržis Klaipėdoje mažai tikėtinas. Taip teigia iš pasaulinės jūrinio turizmo parodos Majamyje (JAV) sugrįžę uostamiesčio delegatai. Mat mūsų krašte trūksta įdomybių.

Išsikėlę užduotį pritraukti 100 kruizinių laivų per sezoną, kaip kitų šalių sostinės, klaipėdiečiai jaučia apmaudą dėl pasiturinčių užsienio turistų išrankumo. Menkas istorinių objektų limitas ir išsekusi naujovių pasiūla verčia Lietuvos uostą tenkintis nusistovėjusiu atplaukiančių laivų skaičiumi - iki 50.

Nostalgijos kamuojamų buvusių "memelenderių" srautas iš Vokietijos natūraliai ir dėl ekonominių priežasčių išseko. Sovietine praeitimi kurį laiką  Vakarų Europos turistus traukęs kraštas nepateikia rinkai naujų išskirtinės saviraiškos ženklų. O amerikiečiams, sudarantiems kruizų keleivių branduolį, trūksta linksmybių.

Pastaruoju metu vis dažnėjančios tūkstančius turistų plukdančių  kruizinių lainerių avarijos ir technikos gedimai, paverčiantys prabangias keliones sanitariniais košmarais, daug kam visai atgraso norą keliauti milžiniškais plaukiojančiais miestais, todėl žmonės mieliau renkasi mažesnius laivus.

Nors šiemet į Klaipėdą atplauks daugiau negu pernai didelių laivų ir turistų, artėjantis jūrinio turizmo sezonas džiaugsmo nekelia. Gegužės mėnesį laukiamas dešimties kruizinių linijų atstovų inspekcinis vizitas ir paraginimai "sutvarkyti miestą" - labai nemalonus dalykas.

Verda savo sultyse

Jau antrus metus Lietuvos pristatymo Majamio parodoje išlaidas, maždaug 40 tūkst. litų už 18 kvadratinių metrų, apmoka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Pasak uosto atstovės spaudai Gedos Mikaločienės, pastarąjį kartą subsidiją, dalinį parodos ploto nuomos ir stendo įrangos išlaidų kompensavimą, viešoji įstaiga "Versli Lietuva" suteikė 2011 metais. Tačiau nei pernai, nei šiemet paramai gauti teiktos paraiškos buvo nepatvirtintos.

Be uosto atstovų, į parodą kasmet vyksta Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, kelionių agentūrų "Klaipėdos Mėja", "Krantas Travel" atstovai, laivų agentavimo kompanijų "Klaipėdos laivų remontas" ir "Limarko" jūrų agentūros atstovai. Majamyje rengiamoje parodoje ir konferencijoje uostamiesčio delegacija šiemet dalyvavo dešimtą kartą.

Prisistatymo tikslas - kruizines linijas, kelionių agentūras ir potencialius keleivius informuoti apie naujas turizmo paslaugas, Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto rinkliavų nuolaidų kruiziniams laivams sistemą. Pasak delegatų, Lietuva reklamavo unikalią pajūrio gamtą, vaišino svečius šakočiu.

Pastebėta, kad 29-ą kartą JAV rinkodaros ir viešųjų ryšių kompanijos "UBM plc" bei Jungtinės Karalystės leidybos grupės "Seatrade" drauge organizuojamas renginys šiais metais dėl pasaulyje stebimo ekonomikos nuosmukio buvo mažesnis. Negalutiniais duomenimis, parodoje apsilankė maždaug 9 tūkst. lankytojų (2012 metais - 11 tūkstančių), savo paslaugas pristatė apie 850 eksponentų iš 92 pasaulio valstybių (pernai - 900 eksponentų iš 100 šalių). Konferencijoje dalyvavo apie 1000, penktadaliu mažiau negu pernai, delegatų.

Sulaukė pastabų

Per konferenciją Tarptautinių kruizinių linijų asociacija pateikė duomenis, kad 2013-aisiais kruizinės laivybos prieaugis, skaičiuojant keleiviais, sudarys 20 milijonų (2012 metais - 18 mln. keleivių), ir didžioji jų dalis - iš Šiaurės Amerikos. Baltijos regione 2012-aisiais stebėtas 7 proc. kruizinės laivybos prieaugis, o 2013 metų prognozė - tik 3 procentai.

Kruizinės laivybos Europoje sąstingio priežastys - nesibaigiantis ekonomikos nuosmukis ne tik Europoje, bet ir JAV, kurių piliečiai sudaro apie 60 proc. Europos kruizų keleivių, neramumai Šiaurės Afrikos šalyse, kruizinių laivų avarijos, numatomi griežtesni ekologiniai reikalavimai (sieros junginių mažinimas laivų degaluose, į jūrą išleidžiamų nuotekų kontrolė).

Konferencijos dalyviai įvardijo, kad dėl pigių ekskursijų ir egzotikos vis populiaresni tampa Kinijos ir kiti Azijos regionai. Taip pat buvo išskirtas susidomėjimas kruizais upėmis.

Klaipėdos miesto delegacija, susitikusi su kruizinių linijų atstovais, išgirdo priekaištų tiek dėl nesutvarkyto senamiesčio, tiek dėl kruizinių laivų terminalo teritorijos. Įvertinus tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės pastangos sutvarkyti senamiestį ribotos, o Lietuvos turizmo departamentas neturi ir nevykdo jūrinio turizmo strategijos, kruizinės laivybos plėtros proveržis uostamiestyje mažai tikėtinas.

"Mums buvo pareikšta pastabų sutvarkyti miestą. Priėmėme jas kaip priekaištą, nes mūsų miestas išties neįdomus - pastatai apipaišyti, trūksta lankomų objektų, svečiui 6-8 valandas nėra ką veikti", - kalbėjo Romena Savickienė, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė. Jos teigimu, konkrečiai buvo nurodytas "šopingo" gatvės trūkumas, ženklinimo lentelių ir rodyklių nebuvimas. "Mums labai gražūs didieji laivai, laukiame jų atplaukiant, tačiau turistiniu požiūriu jie nėra naudingi. Iš mažųjų laivų 90 proc. keleivių vyksta į ekskursijas ir lieka patenkinti Klaipėdos uostu. O iš didžiųjų kone pusė turistų lieka laive ir savarankiškai apžiūri miestą. Matom - praeina vos valanda, o šie jau grįžta. Ir pareiškia, kad čia nėra ką veikti", - pasakojo R.Savickienė.

FAKTAI

Šiuo metu Baltijos jūroje veikia 44 kruizinės linijos, turistus plukdo 88 laivai, į Klaipėdą per sezoną užsuka maždaug kas ketvirtas. Uostamiesčio savivaldybė nurodo, kad miestui sugrįžus į 27 narius vienijančią asociaciją "Cruise Baltic", 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, laivų vizitų Klaipėdoje padaugėjo 16 proc., iki 45, turistų - 24 proc., iki beveik 27 tūkstančių. Po nuosmukio tai esą geras rezultatas, nes Baltijos jūros uostuose šie rodikliai sudarė atitinkamai 6,5 proc. ir 13,2 procentų.

Naujausiais KVJUD duomenimis, 2013 metais į Lietuvos uostamiestį atplauks 44 kruiziniai laineriai, iš jų 7 - didieji (ilgesni kaip 200 metrų). Pirmą kartą Klaipėdoje matysime: "Ocean Majesty", "Vision of the seas", "Silver Whisper" ir "Thomson Spirit". Pastarasis yra pirmas į Klaipėdą užsuksiantis kruizinės linijos "Thomson Cruises" laivas. Sezonas truks nuo gegužės 4 iki rugsėjo 26 dienos. Jį pradės italų laivas "Costa Pasifica", uždarys - Bahamose registruotas laineris "Seven Seas Voyager".

Išankstinė registracija rodo, kad 2014 metų kruizinis sezonas valstybei pagal statistiką turėtų būti geresnis, o savivaldybei pagal priėmimo rūpesčius - dar sunkesnis. Mūsų uostamiestį kitąmet turėtų aplankyti pusšimtis kruizinių laivų, tarp jų net 11 didžiųjų. 9 kartus atplauks "Costa Pacifica", 5 kartus - "Marina", 4 kartus - "Seven Seas Voyager", 2 kartus - "Artania" ir po vieną sykį - "Thomson Celebration", "Thomson Spirit", "Arcadia", "Prinsendam", "Oriana", "Legend of the Seas".

2014-aisiais pirmą kartą Klaipėdoje švartuosis 7 kruiziniai laivai. Berželį laukiama atplaukiant rekordinio - net 317,2 metro ilgio - "Celebrity Eclipse".

Baltijos kruizų asociacijos iniciatyva pernai Klaipėdoje surengta 4 laivų keleivių apklausa atskleidė, kad kiekvienas jų mūsų krante išleido vidutiniškai po 48 eurus - 9 proc. mažiau negu kituose Europos uostuose. Labai palankiai vertintos ekskursijos, vietos darbuotojų paslaugumas, gyventojų draugiškumas ir geros kainos. Turistų pasitenkinimo vizitu Klaipėdoje vertinimai pagal beveik pusę kategorijų yra aukštesni už bendrus Europos kruizų rodiklius, tačiau pagal visas kategorijas - žemesni, iš 5 balų siekia 3,3, o Europoje - 3,72.

Tik 8 proc. keliautojų svarstė, kad jie tikriausiai sugrįš atostogauti į Klaipėdą ar gretimus kurortus per ateinančius trejus metus, bet 81 proc. turistų nemanė, jog tai darys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"