TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prieš sukčius – beginkliai

2015 01 10 6:00
Klientai viliojami kone šimtaprocentine galimybe gauti paskolą, nors minėtos bendrovės skelbiamose tinklalapių naudojimo taisyklėse aiškiai parašyta, jog teikiamos tik „techninės paslaugos“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Internetu ir trumposiomis žinutėmis Lietuvoje galima piršti milijonines paskolas, apgaudinėti klientus ir ramiai toliau sau tęsti veiklą. Vieno pigiai ir greitai paskolinti pinigus siūlančio „versliuko“ nesustabdo nei daugiatūkstantinės baudos, nei skundai.

Tai liudija istorija, susijusi su bendrove „NEB Finance“, kuri dar vasarą už klaidinamą reklamą buvo nubausta 22 tūkst. litų bauda. Tačiau „NEB Finance“ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) paskirtos baudos lig šiol nesumokėjo, įmonės reklamuoti tinklalapiai tebeveikia ir jos reklaminės žinutės į vartotojų telefonus tebeplūsta.

Reikalo imsis antstoliai

Už Reklamos įstatymo pažeidimus „NEB Finance“ vasarą nubaudusi VVTAT iš šios bendrovės ligi šiol nesulaukė nei pinigų, nei skundo teismui. Pagal spalio pabaigoje VVTAT priimtą nutarimą minėta įmonė per 30 dienų turėjo arba sumokėti paskirtą baudą, arba kreiptis su skundu į teismą.

Kaip LŽ vakar informavo Kristina Grigaitė, VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vadovė, tarnyba neturi žinių, kad bauda būtų sumokėta. Tai reiškia, kad VVTAT kreipsis į anstolius. „Viskas dabar jų rankose, mes papildomai nieko nebegalime padaryti“, – sakė K. Grigaitė. „NEB Finance“ atstovai, nors skundo nagrinėjime VVTAT vasarą dalyvavo, vėliau su tarnybos atstovais taip ir nebesusisiekė.

Vis dėlto minėtos įmonės reklamuoti tinklalapiai tebeveikia, o reklaminės SMS žinutės vartotojams ir toliau siunčiamos. K. Grigaitė minėjo, kad VVTAT dėl galbūt neteisėtos reklamos sulaukė skundų, tačiau paaiškėjo, kad „greitai pasiskolinti“ siūlantys tinklalapiai dabar jau priklauso bendrovei, registruotai Estijoje. „Skundų sulaukiame ir toliau. Mes šią informaciją perdavėme Estijos atsakingai institucijai. Kadangi tai kitos valstybės institucija, kažko reikalauti negalime, laukiame žinių“, – nurodė K. Grigaitė.

Tinklalapius, kuriuos anksčiau valdė Lietuvoje registruota bendrovė „NEB Finance“, dabar, kaip skelbiama, valdo Estijos bendrovė „Webgo OÜ“. Tiesa, „NEB Finance“ VVTAT tikino, kad reklamuoti tinklalapiai bendrovei nebepriklauso, tačiau įrodymų nepateikė. LŽ suskaičiavo mažiausiai penkis Estijoje registruotai bendrovei, kaip skelbiama, dabar priklausančius tinklalapius. Juose buvo siūloma tarpininkauti ir paskolinti nuo kelių šimtų iki kelių milijonų litų. Tai tinklalapiai kreditubirza.lt, imupaskola.lt, garantuotapaskola.lt, kurskolintis.lt, puikipaskola.eu. Būtent šie adresai ir minimi masiškai į mobiliuosius telefonus siuntinėjamose reklaminėse SMS žinutėse.

Veikti Lietuvoje neturi teisės

Visi tinklalapiai iš esmės siūlo tą patį – tarpininkauti imant paskolą. Esą tereikia užsiregistruoti ir pavedimu sumokėti „registracijos ar paraiškos aktyvavimo mokestį“, o tada neva sulauksi kreditoriaus pasiūlymo. Mokestis svyruoja nuo 29 iki 35 litų. Į LŽ kreipęsi skaitytojai pasakojo, kad pervedę pinigus už registraciją jokių kreditorių pasiūlymų paskolinti lėšų taip ir nesulaukė.

Klientai viliojami kone šimtaprocentine galimybe gauti paskolą, nors minėtos bendrovės skelbiamose tinklalapių naudojimo taisyklėse aiškiai parašyta, jog teikiamos tik „techninės paslaugos“. Ir „tam tikros nepriklausomo finansinių paslaugų tarpininko funkcijos“. Kai kuriuose iš tinklalapių net nurodoma, kad potencialūs kreditoriai bendradarbiauja su „Invega“, Žemės ūkio paskolų garantijų fondu.

Renata Babkauskaitė, Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė, LŽ yra sakiusi, kad įvertinus minėtame interneto tinklalapyje pateikiamą informaciją peršasi išvada, jog jame pristatoma veikla turi tam tikrų vartojimo kredito tarpininkavimo veiklos požymių. Estijoje registruota bendrovė nėra įrašyta į Lietuvos banko vartojimo kredito tarpininkų sąrašą, todėl ji neturi teisės teikti vartojimo kredito tarpininkavimo paslaugų Lietuvoje.

„Vartotojams visada rekomenduojame būti ypač atsargiems dėl asmenų, neįrašytų į Lietuvos banko tvarkomus vartojimo kredito davėjų ar jų tarpininkų sąrašus, nes tokiu atveju nėra taikomi Vartojimo kredito įstatymo įtvirtinti vartotojų apsaugos ir jų teisių gynimo mechanizmai“, – priminė LB atstovė. Kaip LŽ komentavo finansų teisės ekspertai, Estijoje finansinių paslaugų teikimas reglamentuotas kur kas liberaliau negu Lietuvoje. Su „NEB Finance“ atstovais LŽ susisiekti nepavyko – bendrovės įstatuose nurodytas vadovas Robertas Račinskis neatsiliepia nei telefonu, nei paštu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"