TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prieš verslo liudijimus - konkurentai

2011 07 19 0:00
Finansų ministerija siūlo palikti statybos baigimo ir apdailos darbų bei specialiųjų statybos darbų verslo liudijimus.
LŽ archyvo nuotrauka

Statybininkų ir autoverslininkų asociacijos siūlo naikinti automobilių remonto ir statybų darbų verslo liudijimus. Ketinama sutrumpinti visą veiklos su verslo liudijimais sąrašą. Jeigu šio sąrašo pakeitimai būtų priimti, jie įsigaliotų nuo 2012 metų.

Siūlydama išbraukti iš sąrašo veiklą, kuria būtų galima verstis įsigijus verslo liudijimą, Finansų ministerija akcentuoja, kad fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio mokėjimas įsigyjant verslo liudijimą skirtas tik pačiam smulkiausiam gyventojų verslui, neprisidedančiam prie konkurencinių sąlygų iškraipymo.

Gediminas Rainys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, teigia, jog yra du sektoriai, kuriuose veikla turint verslo liudijimus skatina konkurencinę nelygybę. "Pirmas numeris - statybų sektorius. Esama be galo daug skelbimų, kad organizuojamos statybininkų brigados, siūlomos paslaugos, nors formaliai tai - atskiri žmonės, turintys verslo liudijimus, tik jie kartu reklamuojasi kaip tikros statybinės bendrovės, galinčios atlikti darbus "nuo iki". Dėl to realiose statybų įmonėse gali pritrūkti kvalifikuotų darbuotojų. Manau, atlikti sudėtingus rangos darbus galėtų būti leidžiama tik bendrovėms", - sako LPK viceprezidentas.

Dar vienas sektorius, kuriame veikla su verslo liudijimu nepriimtina, anot jo, yra automobilių priežiūra ir remontas. "Automobilių asociacija vienija didelius automobilių priežiūros centrus. Tačiau esama labai daug individualių mašinų remontuotojų, turinčių verslo liudijimus ir dirbančių garažuose. Taigi šioje srityje irgi jaučiamas konkurencijos iškraipymas", - aiškina G.Rainys.

Prašo braukti iš sąrašo

Mindaugas Beišys, Lietuvos autoverslininkų asociacijos administracijos vadovas, tvirtina, kad asociacija prašys Finansų ministerijos "Variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą" išbraukti iš veiklos, kuria galima verstis turint verslo liudijimą, sąrašo. Pasak jo, į Lietuvą kasmet atgabenama šimtai tūkstančių naudotų automobilių, kurie čia suremontuojami ir reeksportuojami. "Vykdomas sunkiai kontroliuojamas milijardų litų apyvartos verslas ir siekiama išvengti mokesčių. Automobilių priemonių remonto veikla - didelės apimties verslo šaka, kuri nėra būdinga pačiam smulkiausiam gyventojo verslui", - įsitikinęs M.Beišys.

Jis pažymi, kad net minimalių remonto dirbtuvių įrengimo sąnaudos viršija minimalų įstatinį kapitalą, kurio reikia bendrovei įkurti. Pavyzdžiui, padangų balansavimo įrenginys kainuoja mažiausiai 5000 litų, keltuvas - 10 tūkst. litų, o kur dar kiti prietaisai, kuriuos įsigyti pajėgus tik stambus verslininkas.

M.Beišys priduria, kad automobilių remontui keliama daugybė specifinių metrologinių, aplinkosaugos, darbuotojų saugos, priešgaisrinių normų reikalavimų. Esą jų laikymosi niekas netikrina ten, kur verčiamasi su verslo liudijimais. "Verslo liudijimai sudaro prielaidas slėpti neapskaitytus darbo santykius, suteikia finansinį ir veiklos kontrolės pranašumą. Visa tai neužtikrina sąžiningos konkurencijos", - daro išvadą M.Beišys.

Statybos - ne smulkusis verslas

Nors Finansų ministerija siūlo palikti verslo liudijimus, išduodamus statybos baigimo ir apdailos darbams bei specialiesiems darbams atlikti, Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) tam nepritaria. "Verslo liudijimai iš esmės iškreipia konkurencijos sąlygas. Žmonės visuomet rinksis galimybę mokėti mažiau mokesčių. O statybinės profesijos nėra vienadienės. Nuolat kintančios ekonominės ir technologijų plėtros sąlygos reikalauja specialių technologinių žinių, kompetencijos ir atitinkamo pasirengimo. Taigi statybinių specialybių negalima priskirti prie nepastovios, mažo pajamingumo veiklų", - mano Vaidotas Šarka, LSA vykdomasis direktorius.

LSA duomenimis, 2008 metais, kai buvo ekonomikos pakilimas, statybų sektoriuje dirbo apie 15 tūkst. žmonių, turinčių verslo liudijimus, arba maždaug 10 proc. visų statybų sektoriaus darbuotojų. Kiekvienas jų per metus sumokėjo apie 400 litų mokesčių, be "Sodros" įmokų, o pajamų per metus esą gavo vidutiniškai po 27 tūkst. litų. Taigi mokesčiai nuo jų sudaro tik apie 1-2 procentus.

LPK viceprezidentas G.Rainys pritaria, jog bet koks mažas plačios veiklos apmokestinimas lemia tai, kad biudžetas gauna nepakankamai pinigų. Tada susidaro disproporcija, kai vieni viešąjį sektorių, t.y. švietimą, mokslą, mediciną ir valstybės valdymą, daugiau išlaiko savo darbu, o kiti - mažiau. Jis svarsto, kad geriau mažam regioniniam verslui siūlyti neapmokestinti pirmų veiklos metų arba nustatyti mažosios bendrovės juridinį statusą. "Bet kokie sprendimai be galo jautrūs. Noras išlaikyti kuo daugiau verslo liudijimų gali slėpti didesnio pelno tikimybę", - tvirtina LPK viceprezidentas.

Siūlo visiems palikti galimybes

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) nuomone, reikia, priešingai nei siūlo Finansų ministerija, dar didinti verslo liudijimų patrauklumą. "Veiklos sritys pagal verslo liudijimus neturi būti ribojamos. Reikia, kad žmonės turėtų galimybę verstis bet kokia veikla, kuriai neprieštarauja Lietuvos įstatymai. Tai galima padaryti apskritai atsisakant sąrašo veiklos sričių, kurioms leidžiama įsigyti verslo liudijimą. Tada daugiau žmonių galėtų imtis individualios veiklos - jiems būtų atverti vartai į smulkiojo verslo pasaulį", - siūlo Kaetana Leontjeva, LLRI ekspertė.

Jai neaišku, kodėl raginama panaikinti kai kurias veiklos rūšis, pavyzdžiui, apgyvendinimo, grindžiant tuo, kad neva iš šios veiklos galima uždirbti daug pajamų. Tačiau nuo 2012 metų jau įsigalios draudimas 100 tūkst. litų apyvartos ribą pasiekusiems žmonėms verstis veikla pagal verslo liudijimą, todėl esą nesuprantama, kodėl norima atimti teisę iš mažesnę apyvartą turinčių gyventojų dirbti įsigijus verslo liudijimus.

"Gali būti, kad panaikinus apgyvendinimo paslaugų veiklą šių paslaugų teikėjai veiks nelegaliai. Todėl kai kurios veiklos liudijimų naikinimas - sąmoningas žmonių stūmimas į ekonomikos šešėlį", - sako K.Leontjeva.

LLRI atkreipia dėmesį ir į kitą veiklą, kurią taip pat norima išbraukti iš sąrašo, - vertėjų, priskiriamų "laisvosioms profesijoms", veiklą. Anot jos, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme pateikta "laisvųjų profesijų" sąvoka yra nekonkreti, tinkama daugeliui profesijų, nes ta veikla žmonės verčiasi "asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai".

K.Leontjevos teigimu, laisvųjų profesijų atstovai raginami imtis individualios veiklos pagal pažymas ir susivilioti 5 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, tačiau nutylima, kad tokią veiklos formą pasirinkę žmonės turi mokėti 37,5 proc. siekiančias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir "Sodros" įmokas, mokamas nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Tuo metu užsiimant individualia veikla pagal verslo liudijimą mokami fiksuoto dydžio PSD (72 litai) ir "Sodros" (180 litų) mokesčiai. "Raginant išbraukti "laisvąsias profesijas" iš verslo liudijimų veiklos sąrašo negalvojama apie žmogų, kuriam smarkiai padidėtų mokesčių našta", - sako LLRI ekspertė.

Vienas dalykas, kuriam LLRI pritaria, yra Finansų ministerijos siūlymas neleisti tiekti prekių ar teikti paslaugų įmonėms ir kitiems verslo liudijimų savininkams, nes tai padėtų užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams individualia veikla.

Siūloma naikinti šios veiklos verslo liudijimus:

naujų statinių statyba, restauravimo ir remonto darbai, išskyrus statybos baigimo, apdailos ir specialiuosius statybos darbus;

audiovizualinių kūrinių ir fonogramų platinimas;

patalpų nuoma, išskyrus vienos rūšies objektų nuomą;

vertimo paslaugos;

kaimo turizmas;

nakvynės ir pusryčių paslaugos;

apgyvendinimo laivuose ir keltuose paslaugos;

projektiniai-konstruktoriniai darbai;

išorinių informacijos priemonių kūrimas, radiofikuotos reklaminės informacijos perdavimas;

žemės ūkio paslaugų veikla;

žuvų gaudymas verslinės žūklės įrankiais ir jų apdorojimas;

gyvulių priežiūros ir šėrimo paslaugų veikla;

pynimui skirtų augalų auginimas.

Šaltinis: Finansų ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"