TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Priklausomybė nuo Baltarusijos: ir rizikinga, ir patrauklu

Baltarusija – kur kas svarbesnė Lietuvai, nei galime suskaičiuoti. „Oficialioje statistikoje tai atsispindi nepilnai, nes dažnai Lietuvos įmonės į Baltarusiją investuoja ne tiesiogiai iš Lietuvos, bet iš mažesnių mokesčių zonos“, – tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Tačiau specialistai pabrėžia, kad investuodami Baltarusijoje verslininkai labai rizikuoja: šalyje egzistuoja didelis politinis neapibrėžtumas, nerimą kelia ir nestabili valiuta.

Prekybos centrų viliotinis

Didelį vaidmenį dvišaliuose ekonominiuose santykiuose vaidina prekybos centrai. Lietuvoje jie – baltarusių traukos objektas, Baltarusijoje – vienas pagrindinių lietuvių verslų.

Baltarusiai juokauja, jog Vilniuje atsidarius baldų parduotuvei IKEA, nuo šiol automobiliai su baltarusiškais registracijos numeriais rikiuosis ne prie „Akropolio“, o ten, skelbia Baltarusijos naujienų portalas kp.by. Publikaciją palydi keletas džiugių baltarusių komentarų, kad čia jie galės įsigyti tokių baldų, kokių nerastų visoje Baltarusijoje ir dar už patrauklią kainą: „Puiki naujiena! Laikykis, Lietuva, nuo baltarusių piligrimystės, muitine, pasiruošk didesniems darbo krūviams“, – rašo Tatjana.

Ekonomistai neabejoja, kad naujasis prekybos centras pritrauks dar daugiau baltarusių, o tai atneš naudą ne tik IKEA parduotuvei, tačiau ir kitoms įmonėms bei visos valstybės finansams. „Tai skatins ne tik pardavimus. Svečiai užsuks ir į restoranus, kitus prekybos centrus, taip pat naudosis transporto paslaugomis. Sakyčiau, kad turizmas turėtų gauti nemenką naudą iš baltarusių, juolab kad atvykę jie apsistoja ilgesniam laikui“, – pažymi „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos įmonės Baltarusijoje investuoja į pramonę, o beveik visi ten esantys prekybos centrai – arba Lietuvos investicijos, arba Lietuvoje gyvenančių baltarusių valdomi prekybos tinklai.

Vilnius baltarusiams – kaip Paryžius

Ekonomisto N.Mačiulio teigimu, Vilnius Baltarusijos gyventojams yra patrauklus tuo, kuo mums – Paryžius, Londonas ar kiti išsivystę Europos ir pasaulio miestai: „Čia jie gali įsigyti prekių ir paslaugų, kurių nemato ir neturi savo šalyje. Labai dažnai tai yra prabangos prekės. Teko girdėti, kad vyno pardavėjai dažnai džiaugiasi, jog į Lietuvą atvykstantys baltarusiai perka daug brangaus vyno. Dažniausiai čia atvažiuoja daugiau pinigų turintys Baltarusijos gyventojai“.

Savo ruožtu Ž.Mauricas pastebi, kad Lietuvoje apsipirkti naudinga ir mažesnes pajamas gaunantiems baltarusiams. Kadangi Baltarusijos rinka yra rizikinga, investuotojai, ten atidarinėjantys prekybos centrus, reikalauja didesnės investicinės grąžos. Kadangi tai yra skaičiuojama ir į prekės kainą, ji yra didesnė. Be to, baltarusiai turi galimybę susigrąžinti mokesčius.

Rekordinės Lietuvos verslo investicijos Baltarusijoje

Paskutinė ir didžiausia Lietuvos verslo investicija Baltarusijoje – koncerno SBA ir Vakarų medienos grupės (VMG) industrinis kompleksas Mogiliovo srities Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Į baldų pramonės kompleksą SBA ir VMG investavo daugiau nei 325 mln. litų, sukūrė apie 1 tūkst. darbo vietų. Baltarusijoje pagaminti baldai bus tiekiami Švedijos koncernui IKEA ir eksportuojami į Rusijos rinką.

Baltarusijos naujienų portalams paskelbus apie šią žinią bei informaciją apie Lietuvoje atidaromą IKEA parduotuvę, komentuodami baltarusiai stebėjosi, jog „IKEA“ baldų jiems teks vykti į Lietuvą, kai jų pačių šalyje bus gaminami baldai šiam tinklui. „Koncernas turėjo rimtų ketinimų ateiti į Baltarusijos rinką. Tam buvo sukurta netgi IKEA atstovybė Minske. Tačiau atidaryti norėjome ne tik prekybos centrą, o ir gamybos įmonę, kad galėtume sumažinti transportavimo kaštus. Su tuo nesutiko vietinė valdžia, tad minties teko atsisakyti“, – naujienų portalui tut.by komentuoja IKEA atstovas Ingvaras Nilssonas.

Paklaustas, kodėl SBA koncernas drauge su VMG savo plėtrai pasirinko politiškai rizikingą Baltarusiją, SBA strateginės plėtros viceprezidentas Egidijus Valentinavičius teigia, jog daugiausiai įtakos turėjo rinkos dydis, didėjanti gyventojų perkamoji galia bei matomas nemažas baldų paklausos augimo potencialas. Taip pat Mogiliovo LEZ buvo suteiktos geros sąlygos – sklypas, infrastruktūra, greitai ir profesionaliai tvarkomi dokumentai.

„Baltarusija kaip šalimi, kurioje galėtų veikti SBA baldų grupės gamybos įmonė, domėjomės jau seniai. Buvo atlikta detali rinkos analizė, įskaitant ekonominius, politinius, socialinius kontekstus, turėjome regiono administracijos palaikymą, o dalį investicijų finansavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, SBA suteikęs 5 mln. eurų paskolą, tad nerimo nebuvo“, – tikina E.Valentinavičius.

Potenciali grąža rizikas nustumia į antrą planą

Ekonomistai sutinka, kad politinis ir socialinis fonas Baltarusijoje Lietuvos investicijas veikia dvejopai: čia galima tikėtis ir reikalauti didesnės investicinės grąžos, tačiau politinis neapibrėžtumas kelia nemažų grėsmių.

N.Mačiulio teigimu, Lietuvos verslui Baltarusija patraukli pirmiausiai todėl, kad tai – artima, daug gyventojų turinti gerokai mažiau išsivysčiusi valstybė. Pigi darbo jėga, nepakankamai išvystyti gamybiniai pajėgumai, prekybos tinklai, suteikia galimybę lengviau plėstis, investuoti ir gauti didesnę investicinę grąžą.

Tačiau nedemokratinėje valstybėje egzistuoja padidinta rizika, susijusi su turto apsauga, nuosavybės teisėmis. Nerimą kelia ir valiutos nestabilumas. Problemų galėtų sukelti ir stiprėjantis, ir galimai griūvantis Aleksandro Lukašenkos režimas.

Geopolitinių studijų centro eksperto Vadimo Volovojaus teigimu, diktatūriniai režimai yra visiškai neprognozuojami, A.Lukašenkos – ypač. Iliustratyviu pavyzdžiu pašnekovas laiko Rusijos įmonės „Uralkalij“ vadovo Vladislavo Baumgertnerio istoriją. Verslininką Baltarusijos tardymo organai kaltina piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, svarsto galimybę areštuoti koncerno turtą, o vadovą įkalinti 10-čiai metų. „Jeigu A.Lukašenka leidžia sau tokius dalykus santykiuose su kaimynais, nuo kurių beveik visiškai priklausoma energetiškai, tai mūsų verslininkai bet kada gali to tikėtis ir savo atžvilgiu“, – svarsto V.Volovojus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytas Jurkonis konstatuoja, kad bet kurio griūnančio A.Lukašenkos režimo scenarijaus atveju Lietuvos verslas pajustų pasekmes: „Po tokių permainų prisitaikyti bet kuriuo atveju teks – nebegalios turėtos asmeninės garantijos ar neliečiamųjų statusas. Žinoma, rusiškas kapitalas stengsis neįsileisti naujokų ir turės geresnę startinę poziciją – atlaikyti tokį spaudimą nebus lengva. Vis dėlto pokyčių metu atsiranda ir galimybės – lankstesnieji iš to galėtų laimėti“.

Savo ruožtu V.Volovojus konstatuoja, jog iki kitų Baltarusijos prezidento rinkimų apie A.Lukašenkos režimo žlugimą kalbėti dar tikrai neverta: „Manyčiau, kad bent jau vidutinėje perspektyvoje A.Lukašenkos režimas tikrai nežlugs. Galbūt kažką apie tai būtų galima kalbėti arčiau kitų prezidentinių rinkimų. O jei Rusija norės, A.Lukašenka labai ilgai išlaikys savo postą“.

Priklausomybė nuo Baltarusijos

Užsienio reikalų ministerijos duomenims, šių metų sausio–balandžio mėnesiais Lietuva į Baltarusiją eksportavo prekių už 1280,82 mln. litų ir, palyginti su analogišku 2012 m. laikotarpiu, šis skaičius išaugo 38 proc. Lietuvos tiesioginės investicijos Baltarusijoje sudarė 275,93 mln. litų, užimdamos aštuntą vietą pagal Lietuvos tiesioginių investicijų dydį užsienyje. Tiesioginės Baltarusijos investicijos Lietuvoje šiuo laikotarpiu siekė 139,78 mln. litų.

„Negalime pasakyti, kad mes esame visiškai priklausomi nuo Baltarusijos, bet priklausomybė tikrai egzistuoja. Investicijų ir prekybos prasme ji nėra didelė. Tačiau Klaipėdos uosto Baltarusijos dėka generuojamas pelnas yra reikšmingai didelis, todėl mūsų šalis pasisako prieš griežtesnes ekonomines sankcijas Baltarusijos atžvilgiu“, – pastebi V.Volovojus.

Ekonomisto Ž.Maurico teigimu, Lietuvai būtų palankiausia, jei baltarusiai sėkmingai laviruotų tarp Vakarų ir Rusijos, kiek labiau atsiverdama Vakarams: „Baltarusija turėtų siekti ilgalaikių investicijų iš Vakarų. Jei dideli Vakarų Europos koncernai investuotų į Baltarusiją, kokios nors sankcijos ateityje darytųsi vis mažiau tikėtinos. Tačiau kol kas pagrindiniai investuotojai šioje šalyje yra lietuviai ir lenkai. Tad išlieka rizika, kad kitos šalys, ES vertybių vardan, gali sugalvoti ekonomiškai suvaržančių sankcijų Baltarusijai, o tai pakenktų ir mums“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"