TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Priklausomybių nuo Rusijos daugėja

2011 08 30 0:00
Estai mano, kad vasarą elektros energijos kainoms įtaką daro ne tiek vartojimas pačioje Estijoje, kiek didžiulis generacijos pajėgumų trūkumas Latvijoje ir Lietuvoje.
LŽ archyvo nuotrauka

Estai perspėja, kad Baltijos valstybės ateityje gali patekti į tokią pačią priklausomybę nuo rusiškos elektros, kaip dabar yra priklausomos nuo rusiškų dujų.

Estijos elektros energijos perdavimo tinklų operatorės "Elering" valdybos pirmininkas Taavis Veskimagis mano, kad Baltijos valstybėse padidėjęs elektros energijos trūkumas, viršūnę pasiekęs šių metų liepos mėnesį, yra bloga lemiantis ženklas. Be to, jam kelia nerimą Baltijos kaimynių susitaikymas su priklausomybe nuo didėjančio elektros energijos, importuotos iš Rusijos, kiekio.

Gausėja Rusijos tiekėjų gretos

Kaip jau rašė LŽ, Rusijos energetikos milžinės "Inter RAO JES" atstovė Baltijos šalyse bendrovė "INER RAO Lietuva" 2010 metais į Baltijos valstybes importavo 5,4 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Tai beveik septynis kartus daugiau nei 2009-aisiais, kai Lietuvoje dar veikė Ignalinos atominė elektrinė. Šiemet bendrovė apsukų nemažina ir planuoja Baltijos šalyse parduoti ne mažiau arba netgi šiek tiek daugiau elektros energijos nei pernai.

Liepos pabaigoje Baltijos valstybių elektros rinkoje nusprendė dalyvauti ir vieno didžiausių Europos energetikos koncernų E.ON (Vokietija) antrinė įmonė "E.ON Rossija". "Jos sprendimas pradėti tiekti Rusijos pagamintą elektros energiją į Baltijos valstybes rodo stiprėjančią tendenciją naudoti už Europos Sąjungos ribų pagamintą elektrą. Klimato kaitos politika ir kiti veiksniai lemia, kad atominė energija nebesulaukia politinės paramos, o geriausiu politiniu sprendimu laikomas vis didėjantis importas iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių, kur elektra ir toliau gaminama remiantis žemesniais saugumo standartais. Tai mažina galimybes statyti elektros generacijos jėgaines šalia trečiųjų šalių, šiuo atveju Rusijos ir Baltarusijos sienos, be valstybės subsidijų. Todėl ateityje mes galime patekti į tokią pačią priklausomybę nuo Rusijoje gaminamos elektros, kaip dabar priklausome nuo rusiškų dujų", - perspėjo "Elering" valdybos pirmininkas T.Veskimagis.

Vienintelė eksportuoja - Estija

Susidariusią padėtį Baltijos valstybių elektros rinkoje, kai liepos mėnesį Latvijoje ir Lietuvoje padidėjo elektros energijos stygius, LŽ komentavo Estijos elektros energijos perdavimo tinklų operatorės "Elering" Elektros rinkų departamento vadovė Ingrida ARUS.

- Kiek pastaruoju metu padidėjo elektros energijos kaina Estijoje? Kokia ji yra šiuo metu?

- Dėl elektros vartojimo sumažėjimo vidutinė kaina Estijos zonoje liepos mėnesį krito 4,5 euro - iki 42,95 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Vasarą labai padidėjęs mūsų pietinių kaimynų elektros poreikis lėmė, kad kainos Estijos zonoje buvo šiek tiek aukštesnės nei "Nord Pool Spot" Suomijos zonoje, kur jos siekė 42,20 EUR/MWh. Dėl to, kad Estijos zonoje elektros energija kainavo brangiau nei Suomijos zonoje, per "EstLink" kabelį iš Suomijos elektros energijos importas padidėjo dešimt kartų - iki 92,80 gigavatvalandžių (GWh), taip pat išaugo eksportas į Latviją. Vidutinė elektros energijos kaina "BaltPool" elektros biržoje buvo 44,97 EUR/MWh.

- Kokios priežastys lėmė šiuos pokyčius?

- Vasarą elektros energijos kainoms Estijos zonoje įtaką daro ne tiek vartojimas pačioje Estijoje, kiek tai, kas vyksta gretimose valstybėse, o labiausiai - didžiulis generacijos pajėgumų trūkumas Latvijoje ir Lietuvoje, taip pat įvykiai pas mūsų kaimynus šiaurėje. Suomijos poveikį jaučiame tik per tiekiamą elektros energiją jūra nutiestu "EstLink" kabeliu. Tuo metu Latvijos ir Lietuvos poveikis priklauso nuo elektros energijos kiekio, kuris pasiekia rinką Estijos ir Latvijos pasienyje. Tai reiškia, kad didžiausias veiksnys, dabar turintis įtakos elektros energijos kainai, yra didžiulis jos poreikis Latvijoje ir Lietuvoje. Elektros energijos vartojimas Baltijos regione liepos mėnesį padidino elektros gamybą 30 procentų. Estija yra vienintelė elektrą eksportuojanti valstybė tarp Baltijos kaimynių, mes liepos mėnesį elektros energijos pagaminome 46 proc. daugiau nei patys suvartojome.

- "Baltpool" analitikų vertinimu, elektros kainos mažėjimui Lietuvoje liepos mėnesį, kaip ir birželį, daugiausia įtakos turėjo kritusios kainos "Nord Pool" biržoje. Beveik visą liepos mėnesį kainos Lietuvos elektros biržoje formavosi aukštesnės nei "Nord Pool" Estijos kainų zonoje, todėl atsirado rinkos dalyvių, kurie pirko elektros energiją Estijoje, tikėdamiesi ją parduoti Lietuvoje. Taip padidėjusi pasiūla sumažino kainas ir Lietuvos elektros biržoje. Galbūt įžvelgiate kitų skirtingų kainų Baltijos šalyse priežasčių?

- Norėtume tik vieno dalyko: lygiaverčių santykių tarp visų Baltijos valstybių. Tai padėtų sukurti didesnį skaidrumą bei vienodas galimybes visiems rinkos žaidėjams, o vartotojai labiau pasitikėtų laisvosios rinkos pranašumais.

- Teigiama, kad padidėjusios kainos kenkia Estijos bendrovėms, perkančioms elektros energiją fiksuotomis kainomis, nes derybos dėl kitų metų grindžiamos ankstesnių metų vidutine kaina?

- Tai logiška pasekmė. Šiuo metu Estija yra vienintelė eksportuojanti sistema regione. Mūsų kaimynių sistemos elektros energijos trūkumą nori padengti pirkdamos kiek įmanoma daugiau elektros iš šiaurės. Tačiau kuo labiau didėja poreikis, tuo labiau kyla elektros kainos. Šiandien Estijoje gaminamos elektros energijos kiekis 40 proc. viršija jos suvartojimą vietoje.

- "Elering" valdybos pirmininkas T.Veskimagis teigia, kad, nors "Baltijos jūros valstybių premjerų ir Europos Komisijos prezidento lygiu buvo sutarta, jog "Nord Pool Spot" elektros birža apims ir Latviją bei Lietuvą, tos valstybės neturi politinės valios to padaryti". Pasak jo, Estijos laisvosios rinkos dalyviai iš esmės turi konkuruoti su Latvijos ir Lietuvos vartotojais, tačiau tai nėra tikra konkurencija, nes tokie Estijos vartotojai negali gauti Latvijos ir Lietuvos elektros gamintojų pasiūlymų.

- Estijos rinkos dalyviai yra įpareigoti teikti pasiūlymus tik rinkoje, kadangi "Nord Pool Spot" sistema turi labai tiksliai apibrėžtas taisykles ir rinkos priežiūra yra labai griežta. Latvijos ir Lietuvos rinkos dalyviai tokių prievolių neturi, ir tai reiškia, kad Estijos vartotojai šiuo metu negali lygiomis sąlygomis pasinaudoti pardavimų pasiūlymais šiose sistemose.

- Kokių problemų įžvelgiate dėl to, kad Estija prie Šiaurės šalių elektros energijos biržos "Nord Pool Spot" prisijungė 2010 metų balandį, o Lietuvoje nuo 2010-ųjų pradžios veikia vietinė birža "Baltpool", bendradarbiaujanti su "Nord Pool Spot"?

- Pagrindinės problemos yra skirtingi reikalavimai rinkos dalyviams arba nelygiavertė rinkos dalyvių iš skirtingų sistemų padėtis. Be to, "Nord Pool Spot" ir "Baltpool" elektros biržose veikia pagal skirtingus prekybos principus.

- Kokią įtaką elektros kainai Estijoje turi iš Rusijos perkamų gamtinių dujų kaina? Ar ši problema yra tokia pat aštri kaip Lietuvoje, kur iš vienintelio dujų tiekėjo perkamų dujų kaina vien per šiuos metus padidėjo 30 procentų?

- Šiuo metu gamtinių dujų kaina nedaro didelio poveikio Estijos elektros energijos gamybos savikainai, nes tik 4 proc. Estijoje generuojamos elektros pagaminama naudojant gamtines dujas. Tačiau padėtis nėra normali, nes gamtines dujas tiekia vienintelis monopolininkas. Visiškai aišku, kad galimybė turėti gamtinių dujų rinką su daugeliu tiekėjų ir konkurencija yra nepaprastai svarbi. Tai užtikrintų Baltijos valstybių elektros rinkos saugumą ateityje.

Bendra rinka - po dvejų metų

Lietuvos elektros rinkos operatoriaus duomenimis, liepos mėnesį vidutinė elektros kaina "Nord Pool" Estijos kainų zonoje buvo 14,83 ct/kWh, arba 4,45 proc. didesnė nei Lietuvoje. Liepos mėnesio vidutinė elektros kaina Lietuvos biržoje buvo 15,52 ct/kWh. Dėl elektros kainų skirtumų Baltijos šalyse išaugo prekybininkų aktyvumas, todėl šių metų liepą per "Nord Pool Spot" biržą Estijoje nupirkta rekordinis kiekis - 539 GWh - elektros energijos. 56 proc. šio kiekio teko Latvijos, 41 proc. - Estijos, o 4 proc. - Lietuvos elektros energiją tiekiančioms bendrovėms.

Kaip LŽ informavo "Baltpool" generalinė direktorė Lina Skrabutėnaitė, 2009 metais parengtas detalus Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos planas (Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP) numato bendrą Baltijos šalių elektros rinką sukurti iki 2013 metų. L.Skrabutėnaitės teigimu, Lietuva yra visiškai pasirengusi savo įsipareigojimus įvykdyti laiku. 2010 metų gruodį buvo pasirašytas "Litgrid", "Baltpool" ir "Nord Pool Spot" bendradarbiavimo susitarimas, kuriame numatyti konkretūs veiksmai.

"Baltpool" vadovės nuomone, Estijos elektros rinkai didžiausią įtaką daro ne elektros energijos trūkumas Latvijoje ir Lietuvoje, o didelė Suomijos elektros rinka ir Estijos elektros gamintojai. "Ir ankstesni, ir pastarųjų savaičių prekybos rezultatai Suomijoje bei Estijoje patvirtina, kad elektros kainų augimą Estijoje lemia didmeninė elektros kaina Suomijoje", - LŽ teigė L.Skrabutėnaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"