TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo gali kiekvienas

2012 08 22 8:42
Asta Klimienė Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos socialinės rizikos šeimoms tarnybos vadovė

Didėjanti socialinė atskirtis, nedarbas, skurdas, alkoholizmas – 21 amžiaus vienos aktualiausių problemų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2012 m. pradžioje Valstybės vaiko teisių apsaugos skyrių apskaitoje buvo įrašyta 10 600 socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 22 100 vaikų.

Specialistai taip pat pastebi tendenciją, jog pastaraisiais metais tokių šeimų skaičius vis dar auga.

Susidariusi situacija labiausiai apsunkina pačių mažiausių gyvenimą, kaip teigia Asta Klimienė Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos socialinės rizikos šeimoms tarnybos vadovė. „Tai šeimos esančios socialinės rizikos situacijoje, išgyvenančios sudėtingą gyvenimo tarpsnį dėl tam tikrų psichologinių, socialinių, sveikatos, ekonominių ar kitų problemų. Dažniausiai šiose šeimose nėra susiformavusio doro šeimyninio gyvenimo modelio, bendravimas šiose šeimose yra sutrikęs, ryšiai tarp tėvų ir vaikų yra silpni ar netgi visai nutrūkę. Visa tai lemia, jog vaikai neturi galimybės pamatyti, kad yra kitoks, gražesnis pasaulis.“

Tiesa, negalima teigti, jog valstybė nesirūpina tokiomis šeimomis, egzistuoja daugybė priemonių, kurios yra taikomos kasdien siekiant padėti šiai socialinei grupei. „Socialiniai darbuotojai siekia išsaugoti šeimų vientisumą, pagerinti šeimų gyvenimo kokybę, palengvinti socialinę naštą įvairių krizių metu. Šeimoms teikiamos bendrosios, specialiosios-socialinės priežiūros ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo asmens namuose socialinės paslaugos, psichologinės konsultacijos. Pagal galimybes joms yra mokamos socialinės pašalpos, skiriama kompensacija už šildymą, vandenį, mokesčio lengvata už vaiko maitinimą darželyje, taip pat yra įsteigti vaiko dienos centrai, kur vaikai gali pavalgyti, turiningai praleisti laisvalaikį, įsitraukti į įvairias ugdymo veiklas ir pan.“, – pasakojo A. Klimienė.

Tačiau specialistė pastebi, jog socialinės rizikos šeimos, didžiuosiuose miestuose ir provincijoje labai skiriasi. Pastarosioms, anot Klimienės, yra daug sunkiau. „Didžiuosiuose miestuose yra plačiau išplėtota socialinių paslaugų infrastruktūra, yra didesnės galimybės įsidarbinti, pasirinkti užimtumo priemones. Įsikūrę didelės bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos, sveikatos priežiūros centrai, mokymo įstaigos. Didmiestyje yra didesnės galimybės šeimoms, ko nepasakysi apie šeimas gyvenančias provincijoje,“ – teigė Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos socialinės rizikos šeimoms tarnybos vadovė.

Artėjantys nauji mokslo metai dar vienas iššūkis sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Sąsiuviniai, pieštukai, pratybos, kuprinės, sportinė apranga ir t.t. – dalykai, kurie yra būtini norint išleisti vaiką į mokyklą. „Socialinės rizikos šeimoms vaiko paruošimas mokyklai yra didelis iššūkis. Minėtos šeimos sunkiai išgali parengti vaikus mokyklai, nupirkti mokyklinių priemonių, rūbų, avalynės ir kitų reikalingų daiktų, kadangi šeimų biudžetas paprastai yra nepakakamas, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių priežasčių yra ribotas. Pasitaiko atvejų, kada šeima, auginanti daugiau vaikų neturi galimybės išleisti jų į mokyklą, nes valstybės skiriamų vienam vaikui 156 Lt. tikrai nepakanka,“ – mintimis dalijosi A. Klimienė.

Taigi tokioms šeimoms yra būtina ir visuomenės pagalba. Tiesa, dažnai vyrauja stereotipai, jog socialinės rizikos šeimose yra vien tik girtaujama, vaikai neprižiūrimi ir gyvenama iš išmokų nebandant nieko keisti, todėl tokioms šeimoms nereikia padėti.

„Situacijų būna labai įvairių ir kiekvienos šeimos atvejis yra labai skirtingas. Socialinių darbuotojų žiniomis, būna, kad suaugę šeimos nariai vartoja alkoholį, tačiau vaikai prižiūrėti, mylimi, aprūpinti būtiniausiais daiktais, tenkinami jų fiziniai ir emociniai poreikiai, nors ir skurdžioje aplinkoje, vyrauja švara, tvarka ir šiluma,“ – pasakojo Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos socialinės rizikos šeimoms tarnybos vadovė. A. Klimienės teigimu, yra šeimų, kuriose tėvai girtauja, vaikams nėra sudarytos sąlygos tinkamam fiziniam ir emociniam vystimuisi, ir dalis šeimų, kurios nenori gyventi be atsakomybės, tik iš paramų bei pašalpų, todėl jos stengiasi pakeisti susiklosčiusią situaciją, gyvenimo būdą, savarankiškai ar su socialinių darbuotojų pagalba ieškosi darbo, kad patys užsidirbtų pragyvenimui.

Kyla natūralus klausimas: kaip kiekvienas iš mūsų gali padėti tokioms šeimoms? Atsakymas paprastas – paremti daiktais, maisto produktais, atiduoti galbūt seną nenaudojamą dulkių siurblį ir kitą prietaisą, na, o prieš mokslo metus galima nupirkti bent po pieštuką...

Rugpjūčio 23-25 dienomis visoje Lietuvoje vyks akcija „Būk pirmūnas“, kurios metus kiekvienas iš mūsų gali prisidėti nupirkdamas reikalingiausių mokyklinių prekių, kurios vėliau bus išdalintos sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Kiekvienas iš mūsų gali ir turi padėti, kad būsimi prezidentai, olimpiniai čempionai ar muzikos virtuozai su šypsena veide ir pilna kuprine pasitiktų naujus mokslo metus.

Neribotų galimybių fondo informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"