TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Privačiam sveikatos draudimui - vis dar našlaitės dalia

2007 07 02 0:00

Apskaičiuota, kad Lietuvoje žmonės už sveikatos priežiūros paslaugas ir prekes iš savo kišenės per metus medikams sumoka apie 1,5 mlrd. litų.

Vakaruose įprasta, kad šalia valstybinės sveikatos priežiūros sistemos veikia ir privatus sveikatos draudimas, kurį siūlo draudimo bendrovės.

Privatus sveikatos draudimas gali sumažinti patiriamas tiesiogines gyventojų išlaidas sveikatos priežiūrai. Kol kas tokiu draudimu darbuotojus gali drausti tik įmonės. Tokio draudimo privatiems asmenims nesiūlo nė viena draudimo bendrovė.

Tikimasi, kad dar šiemet įmonių, draudžiančių darbuotojų sveikatą, padvigubės, nes nuo liepos 1 dienos įsigalioja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisa, kuri leis darbdaviams, draudžiantiems darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, nuo įmokų neskaičiuoti "Sodros" mokesčio.

Apdraustam darbuotojui gyvybės draudimo kompanija gali atlyginti visas gydymo, profilaktikos ir sveikatinimo išlaidas - nuo vaistų iki gydomųjų masažų ar vandens procedūrų. Jos gali būti padengiamos iki 100 procentų. Be to, gali būti kompensuojamos ir vadinamosios komforto paslaugos, pavyzdžiui, gydymasis vienvietėje arba dvivietėje palatoje, papildoma priežiūra.

Privataus sveikatos draudimo poreikio buvimą lemia esama sveikatos sistema. Šio draudimo atsiradimą galėtų paskatinti perėjimas prie mokėjimo modelio "pinigai paskui pacientą". Tai reiškia, kad žmogus pats galėtų rinktis, kur jam gydytis, o valstybė vietoj bendro pinigų skyrimo gydymo įstaigoms lėšas skirtų konkrečiam asmeniui gydyti. Tai turėtų paskatinti ir privačių gydymo įstaigų steigimąsi, o žmonės galėtų rinktis: gydytis valstybinėje ar privačioje įstaigoje.

Europos Sąjungos šalyse yra labai įvairių sveikatos draudimo modelių. Vyrauja papildomas (savanoriškasis) sveikatos draudimas, suteikiantis galimybę greičiau gauti paslaugą, plačiau rinktis paslaugos teikėją, draudimo apsaugos apimtį ir dydį. Privatus sveikatos draudimas dažnai kompensuoja išlaidas už paslaugas, medikamentus, kurių neapmoka privalomasis sveikatos draudimas.

Kitas modelis - savanoriškasis sveikatos draudimas kompensuoja priemokas už paslaugas ar vaistus. Rečiau sutinkamas sveikatos draudimas pasirenkamas kaip alternatyva privalomajam sveikatos draudimui. Europos Sąjungos šalyse vyrauja vienas iš čia paminėtų savanoriškojo sveikatos draudimo modelių arba keli modeliai kartu.

Lietuvoje privačiam sveikatos draudimui našlaitės dalia teks tol, kol nebus apibrėžtas valstybinio draudimo apmokamų paslaugų krepšelis (ką moka pats asmuo ir už ką sumoka valstybinis draudimas), bus silpnokas privačių gydymo įstaigų sektorius. Be to, draustis neapsimokės tol, kol bus galima nebrangiai įsigyti neoficialias paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose.

Dėl to atsakomybę turėtų prisiimti ir valstybė, kuri galėtų skatinti gyventojus draustis šiuo draudimu mokestinėmis priemonėmis. Draudžiant sveikatos draudimu privačius asmenis turėtų būti taikomos mokesčių lengvatos arba keičiamas neapmokestinamųjų pajamų minimumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"