TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Privatizavimui - nepaklausus valstybės turtas

2011 06 21 0:00
Pernai už 13 mln. litų buvo privatizuota Vilniaus Turniškių rajone nekilnojamąjį turtą valdanti komunalinių paslaugų bendrovė "Tukompa".
LŽ archyvo nuotrauka

Per penkis šių metų mėnesius valstybės turto privatizuota tik už 9,22 mln. litų. Pernai tuo pat metu parduota 85 proc. daugiau turto - už 17,1 mln. litų, nes buvo daugiau patrauklių objektų ir parengtų parduoti žemės sklypų.

Stasys Overlingas, Valstybės turto fondo (VTF) Privatizavimo skyriaus viršininkas, sako, kad pernai buvo daugiau paklausesnių, brangesnių objektų. "Pernai iš 137 objektų iš pirmo karto pavyko parduoti net 68. Pas mus tai - retas atvejis. Metų pabaigoje už 13 mln. litų buvo parduota Vilniaus Turniškių rajone nekilnojamąjį turtą valdanti komunalinių paslaugų bendrovė "Tukompa". Ir šiemet yra keletas patrauklesnių objektų, tačiau dar nesuformuoti jų žemės sklypai. Tas procesas užtrunka. O pernai jau buvo iš anksčiau žemės sklypai suformuoti ir pateko į privatizavimo programas. Per visus metus pernai buvo parduoti 137 objektai už 26,19 mln. litų, o įskaitant mokėjimus, kurie persikėlė iš 2009 metų pabaigos, į privatizavimo fondo sąskaitą pervesta iki 36 mln. litų. Bendrai parduodamų objektų sąraše yra apie 780, apie 405 jiems priklausantys žemės sklypai dar nesuformuoti", - LŽ pasakojo S.Overlingas.

VTF duomenimis, valstybinės žemės sklypų formavimas, apimantis teritorijų planavimo dokumentų parengimą, kadastrinių matavimų atlikimą, registravimą registre, trunka iki 2 metų.

Esminės priežastys, kodėl privatizacijos procesas ne spartėja, o lėtėja, pačių VTF atstovų teigimu, yra tai, kad žemės sklypai formuojami per ilgai, ir tai, kad daugumą likusių privatizuoti objektų sudaro nekilnojamasis turtas, kuris privatizuojamas ekonomikos sunkmečio paveiktos rinkos sąlygomis.

VTF specialistai teigia, kad valstybinės žemės sklypų formavimo trukmė turėtų sutrumpėti, teisės aktuose įtvirtinus nuostatą, kad valstybinės žemės sklypai prie parduodamų ar parduotų privatizavimo objektų formuojami fizinių bei juridinių asmenų lėšomis. Pasak S.Overlingo, siekdama paspartinti privatizavimo procesą Vyriausybė praėjusiais metais priėmė nutarimo pakeitimą, kuriuo privatizavimo objektų sąrašai turi būti sudaromi kas ketvirtį. Anksčiau tai nebuvo reglamentuota ir sąrašai per metus buvo sudaromi kartą ar du.

Be to, Vyriausybė šiemet priėmė sprendimus, įpareigojančius atitinkamas institucijas paspartinti objektų parengimą privatizuoti: valstybės įmonių akcionavimą į bendroves, bendrovių optimizavimą, siekiant jas privatizuoti ir t. t.

Privatizavimas Lietuvoje vyksta nuo 1992 metų. VTF duomenimis, per šį laikotarpį privatizuota didžioji dalis valstybės turto. Privatizuojant valstybės turtą už čekius, privačion nuosavybėn buvo perleista per 5700 objektų, o privatizuojant už pinigus - daugiau kaip 4000 objektų.

"Natūralu, kad privatizavimo procesas vyksta lėčiau, vis mažiau lieka parduoti skirtų objektų. Dabartiniame privatizavimo objektų sąraše visiškai nedaug paklausių objektų. Be to, kai kurie jų, esantys minėtame sąraše, dar gali būti išbraukti iš privatizavimo objektų sąrašo. Taip pat dalis objektų gali būti perduota religinėms bendruomenėms", - sako S.Overlingas.

Neturi pinigų privatizacijai

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, sako, kad yra kelios priežastys, kodėl valstybės turto parduodama mažiau. "Pirma, jau nėra daug to turto, kuris būtų patrauklus. Antra, šiemet labai smarkiai atsigauna eksportas, todėl eksportuojančios įmonės visus laisvus pinigus naudoja apyvartinėms lėšoms: žaliavoms pirkti, naujiems darbuotojams samdyti, įrangai įsigyti, kad galėtų patenkinti naujus užsakymus užsienyje. Eksporto augimas yra gana didelis ir įmonės sako, kad galėtų daugiau pagaminti, jei nebūtų problemų dėl apyvartinių lėšų ir kvalifikuotos darbo jėgos. Be to, neatsigauna bankų kreditavimas. Gal įmonės norėtų nusipirkti valstybinio turto, bet bankai, kad ir ką jie sakytų, sunkiai kredituoja verslą. Todėl įmonės neturi lėšų tam turtui pirkti, joms svarbiau patenkinti eksporto paklausą", - sako S.Besagirskas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė kaip pagrindinę priežastį, kodėl buksuoja privatizacija, nurodo tai, jog valstybė arba savivaldybės nepasiūlo privatizuoti objektų, kurie yra patrauklūs. "Valdininkai mano, kad tie objektai tokie geri, kad turi likti valstybės rankose. Ištisos sritys yra ne privatizuojamos, o nacionalizuojamos, pavyzdžiui, energetika. Jeigu energetikos objektus pasiūlytų privatizuoti, dar ir kaip atsirastų norinčiųjų pirkti ir būtų gaunamos visai kitokios sumos. Tie objektai visi be išimties būtų patrauklūs. Be to, jeigu yra 131 valstybės įmonė, akcinių bendrovių - dar daugiau, tai reikėtų pradėti nuo pelno siekiančių objektų pardavimo. Sveikatos priežiūros srityje būtų galima taikyti viešo ir privataus sektoriaus partnerystę. Tų objektų, kurie patrauklesni, ir nesiūlo privatizuoti. Prisiminkime, kaip vyko svarstymai dėl "Klaipėdos naftos" - galiausiai nusprendė, kad ne. Dar yra paštas, geležinkeliai. Taigi valstybė yra didžiausia verslininkė, didžiausia kapitalistė", - daro išvadą R.Vainienė.

Skaičiai

S.Overlingas skaičiuoja, kad iš šiemet per 5 mėnesius parduotų 39 objektų vienas brangesnių buvo UAB Visagino transporto centras. Pradinė šios įmonės kaina buvo 4,6 mln. litų, o parduoti pavyko už beveik 4,8 mln. litų. Kita stambesnė privatizuota įmonė yra UAB "Visagino poligrafija", kurią VTF pardavė už 250 tūkst. litų. Pasak S.Overlingo, likusią didesnę privatizuoto turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas - namai, butai ir žemės sklypai. Vien už žemės sklypus VTF gavo 1,66 mln. litų pajamų. Pradinė jų kaina siekė 1,4 mln. litų.

Pasak pašnekovo, dar ne visi nekilnojamųjų objektų sandoriai pasirašyti. Yra įvykę aukcionai, tačiau dar reikia privatizavimo komisijos pritarimo, tada bus parduodami jiems priklausantys žemės sklypai.

Pernai per 5 mėnesius VTF privatizavo 79 objektus už 12,54 mln. litų ir žemės sklypų - už 4,55 mln. litų, iš viso turto - už 17,1 mln. litų. Iš jo administracinių pastatų parduota už maždaug 3,5 mln. litų, butų ir gyvenamųjų namų - už 3 mln. litų, negyvenamųjų patalpų - už 1,8 mln. litų.

Už 51,47 proc. AB "Šiaulių hidroprojektas" akcijų gauta 1,65 mln. litų. Septynių aukštų bendrabutis Vilniuje parduotas už 2,48 mln. litų, nors buvo prašoma 2,06 mln. litų, o žemės sklypas šalia jo - už 1,03 mln. litų. Sveikatingumo kompleksą Druskininkuose VTF pardavė už 250 tūkst. 333 litus (pradinė kaina - 200 tūkst. litų), jam priklausantis žemės sklypas - už 0,5 mln. litų.

Artimiausiu metu, iki liepos pabaigos, VTF tikisi privatizuoti 87,41 proc. AB "Autoūkis" akcijų už 5,86 mln. litų, beveik 300 kv. m ploto administracinį pastatą Kauno rajone už 315 tūkst. litų ir transportinį lėktuvą - už 490 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"