TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Privatūs biokuro tiekėjai įsprausti į kampą

2015 07 01 6:00
Gegužės mėnesį pirkėjai biokuro įsigijo 7 kartus mažiau, negu jo pasiūlė tiekėjai. LŽ archyvo nuotrauka

Biokuro birža laikoma puikia sąžiningos konkurencijos priemone, tačiau abejotini Vyriausybės sprendimai trauko lyg ir nepriekaištingai sukurtos rinkos grandinės grandis.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ biokuro prekybos apyvarta nemažėja, tačiau didžiuma pardavėjų lieka it musę kandę – pasiūla keleriopai viršija paklausą. Antai gegužės mėnesį biokuro įsigyta 7 kartus mažiau, negu pasiūlyta, nors jau šiemet biokurą naudojantys savivaldybių šilumos tiekėjai pusę kuro privalo įsigyti tarpininkaujant biržai. Rinka akivaizdžiai persotinta.

Gegužę pavedimus pateikė 88 biokuro pardavėjai, o sandorius pasirašė vos 38, arba vos 43 procentai. Biokurą nupirko visi 24 to pageidavę šilumos tiekėjai. Taigi padėtis kol kas tenkina šilumos gamintojus, bet visiškai nuvilia pardavėjus.

Žvilgsniai į urėdijas

Biržos specifika yra tokia, kad čia pasiseka tik tiems tiekėjams, kurie biokurą siūlo pirkėjui palankiausiomis kainomis. „Baltpool“, vadovaudamasi prekybos skaidrumą didinančiu konfidencialumo principu, konkrečių sandorio šalių nenurodo, tačiau privatūs tiekėjai šnairuoja į urėdijas, kurios, jų požiūriu, turi geriausias galimybes siūlyti žemiausią kainą, nes esą galbūt jų dalyvavimas yra subsidijuojamas.

„Mums kelia įtarimų pati sistema – juk tas pats sistemos dalyvis gali konkurentams brangiausiai parduoti biokuro žaliavą, o biržoje iš tos žaliavos pagamintą biokurą pasiūlyti pigiausiai. Sąlygos įsigyti malkinės medienos turėtų būti vienodos ir urėdijoms, ir biokuro pardavėjams“, – sakė vienos didžiausių privačių biokuro gamintojų ir tiekėjų UAB „Timbex“ vykdomasis direktorius Robertas Ašmonas. Jo nuomone, urėdijų dalyvavimas biržos prekyboje gali būti nevisiškai sąžiningas.

Anot R. Ašmono, teisinga, kad urėdijų kirtimo atliekos aukcionuose parduodamos kiek įmanoma brangiau, nes valstybinių miškų mediena yra valstybės turtas ir jį reikia parduoti kuo brangiau, tačiau biokuro biržoje tas pats valstybės turtas tų pačių urėdijų parduodamas kuo pigiau. "Tokie dalykai sunkiai dera. Grandinė tarp urėdijų parduodamos žaliavos ir jų parduodamo biokuro kažkur nutrūksta“, – svarstė R. Ašmonas.

Tiesa, Konkurencijos taryba urėdijų dominavimo neįžvelgia. "Tai, jog ūkio subjektas yra didelis, savaime nerodo, kad jis yra dominuojantis, dominavimui nustatyti turi būti įvertinta jo turima rinkos galia atitinkamoje rinkoje. Kokią rinkos galią turi miškų urėdijos - Konkurencijos taryba nėra vertinusi", – LŽ pripažino Konkurencijos tarybos atstovė Marija Grybauskaitė.

Urėdijos biržos dalyvių sąraše sudaro palyginti nedidelę dalį - 42 iš 146 dalyvių, tačiau galimybės iš tiesų nelygiavertės, juk urėdijos tvarko valstybinius miškus, kurie sudaro apie pusę Lietuvos miškų masyvo. Be to, būtent jos yra absoliučiai didžiausi biokuro žaliavos pardavėjai.

Be entuziazmo

Vis dėlto urėdijos neigia aktyviai dalyvaujančios biržos prekyboje. „2014 metais miškų urėdijos biržoje parduoti pateikė daugiau nei 16 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne), arba apie 97 tūkst. kubinių metrų, skiedros, o 2015 metais per 5 mėnesius – daugiau nei 22 tūkst. tne, arba apie 136 tūkst. kubinių metrų skiedros, tačiau sudarė labai mažai sandorių, nes daugelio miškų urėdijų teiktų pavedimų apskaičiuota minimali kaina buvo ar yra gerokai aukštesnė negu kitų pardavėjų“, – LŽ tvirtino Generalinės miškų urėdijos vyriausioji specialistė Lina Sindaraitė.

Kai kurių sandorių kainų skirtumas, palyginti su su miškų urėdijų pateiktomis minimaliomis kainomis, siekia 70 eurų už toną naftos ekvivalento. "Toks kainų skirtumas leidžia daryti prielaidas, kad biokuro pardavimo aukcionus laimi ir sandorius sudaro pardavėjai, siūlantys parduoti didelius medienos išteklių kiekius mažesnėmis negu gamybos savikaina kainomis“, – dėstė urėdijų dalyvavimą biržoje kuruojanti pašnekovė. Jos teigimu, nuo 2014 metų urėdijos sudarė vos 8 sandorius: du – Valkininkų miškų urėdija (42 tne), vieną - Veisiejų miškų urėdija (48 tne), keturis - Varėnos miškų urėdija (108 tne) ir vieną - Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija (24 tne). Taigi urėdijoms biržoje nepavyko parduoti nė 1 proc. siūlyto biokuro.

Pačios urėdijos biokuro kol kas beveik negamina. Mat, kaip LŽ aiškino Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Dainius Muzikevičius, urėdijų dalyvavimas biokuro rinkoje apsiriboja rangos sutartimis su bendrovėmis, išvelkančiomis kirtimo atliekas iš miško, susmulkinančiomis ir gabenančiomis biokurą šilumos tiekėjams. Kas yra šio kuro pardavėjai biržoje, pašnekovas nenurodė.

Dalyvauti biokuro biržoje urėdijos yra įpareigotos Vyriausybės nutarimais ir juos vykdant generalinio miškų urėdo 2014 metų kovo 27 dienos įsakymu „Dėl skiedros (biokuro) pardavimo energijos išteklių biržoje ir miško kirtimo atliekų bei malkinės medienos rezervavimo“.

Vykdant šiuos aktus, šių metų kovą Tauragės, Valkininkų ir Švenčionėlių miškų urėdijoms numatyta skirti atitinkamai 143,1 tūkst., 191,5 tūkst. ir 128,9 tūkst. eurų pagal ES Klimato apsaugos kaitos programą biokuro ruošimo ir gabenimo technikai įsigyti. Kitokia parama urėdijoms, dalyvaujančioms biokuro rinkoje, nėra numatyta. Taip tvirtino L. Sidaraitė. Privatūs tiekėjai ES paramą urėdijoms laiko savotiška subsidija, į kurią jie negali pretenduoti. "Jei valstybė siekia, kad biokuras būtų kuo pigesnis, turėtų subsidijuoti dalį brangios ir greitai susidėvinčios biokuro technikos įsigijimo išlaidų ir privatiems gamintojams, ypač tokiomis aplinkybėmis kaip dabar, kai biokuro kainos biržoje jau neatperka technikos įsigijimo ir verčia mesti šį jau nuostolingą verslą", – LŽ svarstė biokurą gaminančios UAB „Dzūkijos mediena“ vadovas Marius Valukynas. Tokiu atveju, anot jo, visų biržoje užsiregistravusių tiekėjų galimybės būtų daugmaž lygios.

Skubos darbas

"Manau, valstybinių miškų medienos prekybos sistema ameps.lt aukcionuose, biokuro prekybos „Batpool“ biržoje sistema yra pati teisingiausia sąžiningos konkurencijos požiūriu, tačiau Vyriausybė aiškiai paskubėjo į prekybą biokuru nukreipti urėdijas, – M. Valukynas dėstė rinkos dalyvių požiūrį. – Sukūrus puikias rinkos priemones, politikų rankomis viskas griaunama. Tokie sprendimai priimami nepasidomėjus ar nenorint domėtis, kaip veikia rinka.“

Pasak pašnekovo, sprendimai urėdijas nukreipti į biokuro gamybą buvo priimti tada, kai ši rinka jau buvo persotinta, o dabar pasiūla akivaizdžiai perteklinė. Urėdijų įtraukimas į šią rinką, anot jo, padėtį komplikuoja. „Urėdijos uždirbtų daugiau, jei, kaip ir anksčiau, tik parduotų kirtimo atliekas aukcionuose, o biokurą gamintų tie, kurie tai visą laiką ir darė", - aiškino M. Valukynas.

Privačių rinkos dalyvių – biokuro gamintojų, pardavėjų ir pirkėjų – nuomone, reikėtų dar nustatyti, kad „Baltpool“ neapsiribotų mažiausios kainos principu. „Mes retai dalyvaujame biržos prekybos//e, bet irgi keliame sau uždavinį parduoti kuo pigiau. Didelė biržos problema yra ta, kad per mažai atsižvelgiama į regioniškumą. Būna ir taip, kad ir valstybiniams, ir privatiems tiekėjams per brangu keliasdešimt kilometrų vežti biokurą į katilines, juolab kai jos, ypač esančios pasienio rajonuose, kuro atsiveža iš Baltarusijos. Reikėtų sudėti saugiklius ir sudaryti sąlygas vietos gamintojams“, – sakė biokurą gaminančios bendrovės vadovas.

Kita biržos bėda, anot jo, yra tai, kad naikinant viešųjų pirkimų praktiką nyksta ir biokuro sandėliai. „Kai rinkoje yra perteklius, biokuro nusipirkti galima bet kada, tačiau staiga spūstelėjus šalčiui pasiūla jau nebus perteklinė ir biokuro kainos kriterijus jau nebus svarbiausias“, – aiškino pašnekovas. Šiuo atveju, jo nuomone, birža turėtų savo veiklą pertvarkyti taip, kad prekybos sesijos vyktų ne tik antradieniais, nors nuo netikėtumų gali iš dalies apdrausti ilgalaikiai biržos sandoriai. Tokiu atveju „Baltpool“ ne tik pranašesnė, bet ir nusileidžia šilumininkų ilgalaikių sutarčių su viešuosius pirkimus laimėjusiais kuro tiekėjais praktikai.

Rinkos dalyvių įsitikinimu, urėdijų dalyvavimas biokuro biržoje yra aiškiai per ankstyvas ir verčia iš verslo trauktis didelę dalį privačių tiekėjų. Kai jų neliks, rinka veikiausiai neatlaikys staiga padidėsiančios paklausos kitais metais, kai šilumos tiekėjai biržoje privalės pirkti visą biokurą.

Prekybos vertė biokuro biržoje

LaikotarpisPasiūlymaiPirkimo pavedimai
2014 m. gegužė2,10,8
birželis5,21,2
liepa71,7
rugpjūtis14,73,2
rugsėjis19,73,2
spalis11,35,2
lapkritis16,83,5
gruodis81,1
2015 m. sausis12,81,7
vasaris10,51,1
kovas19,33,1
balandis22,33
gegužė29,24

Šaltinis: "Baltpool"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"