TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Privers jungtis prie vandentiekio

2011 05 14 0:00
Jungtis prie ES lėšomis nutiestų naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų gyventojai neskuba.
LŽ archyvo nuotrauka

Pastaraisiais metais Lietuvos savivaldybės vandentiekio ir kanalizacijos sistemoms atnaujinti bei plėtoti regionuose iš Europos Sąjungos (ES) fondų sulaukė milijoninių investicijų. Tačiau gyventojai neskuba jungtis prie naujų tinklų, nes dažnas neturi tam lėšų.

Iki 2013 metų 95 proc. Lietuvos gyventojų turi naudotis centralizuotais vandens tiekimo ir kanalizacijos tinklais. Tačiau šiandien abejojama, ar pavyks tą pasiekti, nes gyventojai vengia jungtis prie centralizuotų tinklų. Mat magistraliniai tinklai nutiesti ES lėšomis, o už įvadus į namus turi mokėti patys gyventojai.

Reikia tūkstančių litų

Šakiuose gyvenanti Rita LŽ teigė buvusi nustebinta, kai sužinojo, kad pasijungti prie neseniai jų gatvėje įrengtų centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų jos šeimai kainuotų beveik 4 tūkst. litų. "Prisijungti prie vandentiekio mums nesunku. Bet štai prie kanalizacijos tinklų - kur kas sudėtingiau. Iš mūsų gyvenamojo namo visos nuotekos nuteka į kieme esantį rezervuarą. Norint prijungti mūsų namo kanalizacijos sistemą prie centralizuotos nuotekų sistemos, reikia vamzdžius nutiesti iki pat namo išorinės sienos. Taigi susidaro gana daug metrų, o už kiekvieną jų teks mokėti", - pasakojo moteris. Anot jos, kai kurie kaimynai tokių didelių išlaidų nepatirs, nes jų namai arčiau gatvės ir atstumas nuo magistralinių tinklų mažesnis. Nuo to labai priklauso nuotekų tinklų prijungimo išlaidos.

Tai pripažino ir LŽ kalbintas UAB "Šakių vandenys" direktoriaus pavaduotojas Vytautas Bacevičius. Pasak jo, kiek gyventojams teks išleisti pinigų prisijungiant prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų, priklauso ne tik nuo atstumo iki magistralinių tinklų, bet ir nuo to, ar būsima trasa nekirs kokių nors elektros ar ryšių kabelių, ar nereikės papildomos įrangos. "Mes šių darbų neatliekame, tai daro kitos įmonės arba patys sodybų šeimininkai rangos būdu", - sakė V.Bacevičius. Jo teigimu, nutiesti vieną metrą nuotekų trasos gyventojo namo link kainuoja 50-100 litų.

Abejoja, nes skaičiuoja

Baigus ES lėšomis finansuojamo projekto du etapus, nauji magistraliniai vandentiekio ir kanalizacijos tinklai nutiesti ne tik Šakiuose, bet ir Lukšiuose, Girėnuose, Giedručiuose. Tačiau gyventojai neskuba jungtis prie magistralinių tinklų - prisijungę vos ketvirtadalis visų galinčių tai padaryti asmenų.

"Tikėjomės, kad taip bus, nes tą esame patyrę įgyvendindami SAPARD projektus. Tuomet vandentiekio ir kanalizacijos tinklai buvo tiesiami Šakių rajono Degutinės gyvenvietėje. Jos gyventojai taip pat delsė prie jų prisijungti, buvo sudėtinga juos prikalbinti", - LŽ pasakojo Šakių rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Asta Cikanienė.

Ji pripažino, kad didžiausią rūpestį gyventojams kelia būsimos investicijos ir mėnesinis mokestis už vandenį bei nuotekas.

Tačiau ji pabrėžė, kad, neįskaitant vienkartinės investicijos, prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų yra pigiausias būdas tvarkyti nuotekas - įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius esą kainuoja kur kas daugiau. O nuotekas kaupiant hermetiškoje duobėje nuolat reikia mokėti gana daug už šios duobės išsiurbimo paslaugas.

"Manau, neapsisprendžiantys gyventojai greitai supras, kad nuotekomis teršti aplinką jie tikrai negalės", - sakė A.Cikanienė. Ji neslėpė, kad nuo liepos mėnesio kartu su aplinkosaugininkais žada lankytis gyventojų namuose ir tikrinti, kur šie kaupia nuotekas. Už pažeidimus lauks nemenkos baudos.

Iki liepos mėnesio savivaldybės ir UAB "Šakių vandenys" specialistai bandys įtikinti gyventojus, kad šiuo metu jie neturi, iš ko rinktis, - vis vien nuotekas teks pradėti tvarkyti europietiškai, o ne nuleidžiant į drenažą.

Teršiama visoje Lietuvoje

Ne tik šakiečiai nenori prisijungti prie regionuose įrengtų vandentiekio ir kanalizacijos magistralinių tinklų. Su tuo sakė susiduriantys ir marijampoliečiai. UAB "Sūduvos vandenys" direktorius Algis Kadišius pasakojo, kad mažiausiai problemų kilo pačioje Marijampolėje, o kaimų gyventojus tenka nemažai įtikinėti, kad šiuolaikiškai tvarkyti nuotekas svarbu ne tik dėl jų pačių, bet ir dėl jų vaikaičių, kad jie galėtų gyventi mažiau užterštoje aplinkoje.

"Jaunos šeimos, ypač auginančios vaikus, beveik nediskutavo dėl prisijungimo prie magistralinių tinklų. Daugiausia abejoja pensinio amžiaus žmonės", - sakė V.Kadišius. Marijampolėje ir jos apylinkėse prie ES lėšomis nutiestų magistralinių vandentiekio tinklų yra prisijungę apie 70 proc. galinčių tai padaryti gyventojų, o prie kanalizacijos tinklų - apie 25 procentus.

Apie tai, kad gyventojai nėra linkę investuoti savo pinigų į švaresnę aplinką ir prisijungti prie ES lėšomis nutiestų vandentiekio bei kanalizacijos tinklų, yra prabilę ir Kazlų Rūdos, Klaipėdos rajono, Radviliškio bei kitų šalies savivaldybių specialistai.

Sankcijų gali sulaukti visi

Vengiantys prisijungti prie magistralinių tinklų gyventojai sulauks aplinkosaugininkų vizitų. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Česaitis LŽ sakė, kad šią vasarą aplinkosaugininkai kreips kur kas daugiau dėmesio į tas vietoves, kuriose, įgyvendinant ES remiamus projektus, buvo išplėsti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai.

"Kol kas pirmenybę teikiame profilaktikai. Lankomės pas žmones, tikriname ir kalbame. Jei reikia - įspėjame, kad nuotekas tvarkytų neteršdami gamtos, prisijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų. Ypač ten, kur šie tinklai yra nutiesti prieš dvejus ir daugiau metų. Manome, laiko susitvarkyti jau buvo pakankamai. Ir tik kai nustatome akivaizdžių teršimo faktų ir kai gyventojai jau buvo anksčiau įspėti, baudžiame. Kitos išeities nėra", - kalbėjo G.Česaitis.

O vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtros projektus įgyvendinančių vandens tiekimo bendrovių atstovai neslėpė nerimo - jei jiems nepavyks gražiuoju prikalbinti gyventojų tvarkyti nuotekas šiuolaikiškai, jie patys gali susilaukti finansinių sankcijų dėl nepasiektų projekte nustatytų tikslų.

Vandentvarkos projektų įgyvendinimą prižiūrinčios Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistai patvirtino, kad iš tiesų gali būti finansinių pakeitimų, jeigu bus nepasiekti nustatyti tikslai. Vienas iš jų - gyventojų prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų sistemų skaičius.

"Dar nepateikta Europos Komisijos galutine pozicija dėl projekto modifikavimo, bet preliminariai žinoma, kad nebus patvirtintas galutinio paramos gavėjo siūlomas mažesnis prie tinklų prisijungusių gyventojų skaičius", - tvirtino agentūros Vandenų projektų skyriaus vedėjas Edmundas Bogavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"