TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Privilegijos valdžios sektoriui žlugdo verslą

2015 08 13 6:00
Statybos sektoriuje vietoj įstatymo nustatyto 30 dienų termino atsiskaitymas už paslaugas vidutiniškai trunka 84 dienas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimo įteisintos mokesčių taikymo išimtys „saviems“ padeda valdyti pinigų srautus privataus verslo sąskaita.

Viešųjų pirkimų tarnyba, patikrinusi 200 sutarčių, nustatė, kad valstybiniai užsakovai nė karto nesilaikė Mokėjimų įstatyme nustatyto atsiskaitymo termino.

Statybos sektoriuje teisės aktais nustatytas 30 dienų terminas sumokėti už suteiktas paslaugas vidutiniškai trunka 84 dienas. Už daugiabučių renovaciją savivaldybės su statybininkais neatsiskaito iki pusės metų.

Tačiau statybininkai priversti mokėti pridėtinės vertės mokestį, nesvarbu, ar gavo pajamų už atliktus darbus. Norėdama laiku sumokėti mokesčius nereta statybos bendrovė priversta skolintis.

Šių metų liepos 1 dieną įsigalioję Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimai įteisino atvirkštinio PVM apmokestinimo statybų sektoriuje tvarką, kai už atliktus statybos darbus PVM turi sumokėti ne šių darbų atlikėjas, o jų užsakovas.

Analogiški pokyčiai užsienio valstybėse padėjo geriau surinkti mokesčius ir pagreitino atsiskaitymus tarp užsakovų ir rangovų. Tačiau Lietuvoje valstybės sektoriui, kuris dažniausiai vėluoja sumokėti už paslaugas, padaryta išimtis.

Statybininkai nepatenkinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurioms šie pakeitimai netaikomi, suteikta privilegijuota padėtis, nes joms ir toliau paliekama galimybė vilkinti atsiskaitymus su rangovais, nepatiriant dėl to jokių finansinių pasekmių.

LŽ kalbinti ekonomistai piktinosi valdžios sau kuriamomis privilegijomis, kurios esą tik sukuria prielaidas piktnaudžiauti ir vengti mokesčių. „Numatant tokią išimtį turbūt iš anksto buvo žinoma, kad valstybinės įmonės ir institucijos dažnai vėluoja atsiskaityti, todėl tokiu būdu joms „padedama“ valdyti pinigų srautus privataus sektoriaus įmonių sąskaita. Tokiai išimčiai jokio ekonominio pagrindo nėra, todėl jos reikėtų kuo greičiau atsisakyti“, – teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Rugpjūtį atsiskaitė už kovą

Statybos verslo įmones vienijančios Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas LŽ teigė, kad sektoriuje terminas nuo sąskaitos faktūros išrašymo iki susimokėjimo vidutiniškai trunka 84 dienas. Tuo metu PVM privaloma sumokėti jau kitą mėnesį, pavyzdžiui, už liepos mėnesį – iki rugpjūčio 25 dienos.

Labiausiai, pasak jo, už prekes ir paslaugas vėluoja atsiskaityti valstybės ir savivaldybių institucijos. Dabar labiausiai vėluojama atsiskaityti už daugiabučių renovacijos darbus. „Yra atvejų, kad su statybininkais už atliktą renovaciją neatsiskaito nuo kovo mėnesio. Kai kurios įmonės už kovą atliktus darbus pinigus gavo tik šią savaitę“, – tikino D. Gedvilas.

N. Mačiulis / LŽ archyvo nuotrauka

Į klausimą, kokius nuostolius patiria statybininkai, kai laiku negauna pinigų, o mokesčius mokėti privalo, pašnekovas minėjo Vilniaus pavyzdį. „Pernai Vilniaus savivaldybės skola siekė apie 1 mlrd. litų, iš jų apie 300 mln. litų nebuvo atsiskaityta už statybos ir remonto darbus. PVM sudaro penktadalį (21 proc.) tos sumos. Taigi statybininkai turėjo sumokėti valstybei 60 mln. litų PVM, nors patys pinigų už darbą negavo. Iš kur statybos įmonėms paimti tuos 60 mln. litų? Jos turi eiti ir skolintis. Ir tai tik viena savivaldybė iš šešiasdešimties. Savivaldybės laiku neatsiskaito ne tik su statybininkais, bet ir su melioratoriais, kelių tiesimo ir remonto įmonėmis. Mokėjimo terminų nesilaikymas statybininkus paverčia bankininkais, finansuojančiais valstybės biudžetą“, – viešuosius pirkimus laiminčio verslo padėtį nušvietė D. Gedvilas.

Įstatymo pataisos sukėlė sumaištį

Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioję PVM įstatymo pakeitimai bei įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, numatantys begalę PVM mokėjimo išimčių, statybų sektoriuje sukėlė dar didesnę sumaištį.

LSA pritarė atvirkštinio PVM iniciatyvai, tikėdamasi, kad įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais bus sukurtas subalansuotas mokesčių rinkimo mechanizmas. Tačiau statybininkai dabar teigia, kad įstatymo pataisos tik sutrikdė statybų sektorių.

Seimui teiktame PVM įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte projekto rengėjai deklaravo, jog atvirkštinio PVM mechanizmas pagerins mokesčio surinkimą į biudžetą ir subalansuos statybos sektoriaus finansinius srautus, nes rangovams nebereikės mokėti į biudžetą PVM, kol jie nėra gavę atsiskaitymo už atliktus darbus.

Tačiau Seime įstatymo projektas buvo pakoreguotas taip, kad nauja PVM mokėjimo tvarka nebūtų taikoma valstybės ir savivaldybių institucijoms, nors būtent jos dažniausiai vėluoja atsiskaityti su statybininkais už atliktus darbus.

D. Gedvilas teigia, kad seimūnams buvo išdalytas analogiškas Latvijos Respublikos įstatymas, kuriame jokių išimčių valstybės ir savivaldybės institucijoms nėra. Tačiau nei kaimynų latvių, nei švedų, taip pat netaikančių išimčių, pavyzdys politikams įspūdžio nepadarė.

Latvijoje ir Švedijoje, anot pašnekovo, PVM už statybos paslaugas moka užsakovas tuo metu, kai atsiskaito už atliktus darbus ir nupirktas prekes. Tokiu atveju PVM mokėtojas, pasamdęs suremontuoti namą ar butą, pats moka PVM už statybos darbus ir paslaugas, o statybos įmonė atitinkama dalimi (Lietuvoje – 21 proc., aut.) sumažina sąskaitą.

D. Gedvilas / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Atitinkamai pataisius PVM įstatymą, Vilniaus savivaldybei, pasamdžiusiai įmones statyti futbolo stadioną ant Šeškinės kalno, statybininkai rašytų 21 proc. mažesnę sąskaitą faktūrą, o 21 proc. PVM už atliktus darbus į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos sumokėtų pati savivaldybė. Kadangi savivaldybė pinigų neturi, toks įstatymas jai neparankus“, – svarstė D. Gedvilas.

Painiavos daugėja

Statybininkų vargai dėl mokesčių painiavos ir išimčių tuo nesibaigia. Anot D. Gedvilo, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) parengė įstatymo taikymo komentarus, kuriais dar labiau susiaurino atvirkštinio PVM taikymą bei sudarė prielaidas atsirasti neaiškioms situacijoms ir ginčams.

Antai, VMI paskelbtame komentare nurodoma, kad atvirkštinio PVM apmokestinimo nuostata negalioja daugiabučių modernizavimo darbams. Daugiabučio namo administratorius nelaikomas statybos darbų pirkėju, o tik atsiskleidusiu tarpininku, nors būtent su juo statybos rangovas pasirašo darbų sutartį. VMI aiškina, kad už atliktus statybos darbus PVM sąskaitas faktūras turėtų išrašyti statybos darbų vykdytojas – rangovas ir jas dalyti butų ir patalpų savininkams.

Tokius komentarus perskaitę statybininkai stveriasi už galvos – juk sutartyse, sudarytose per Centrines perkančiąsias organizacijas, egzistuoja tik dvi sutarties šalys – administratorius ir rangovas.

„Daugiabučių renovacijoje ketinama diegti tvarka statybininkus pavers atpirkimo ožiais. Jie dabar turės rašyti sąskaitas faktūras gyventojams. Įsivaizduokite, kad įmonė, kuri renovuoja 20 daugiabučių, turės rašyti sąskaitas ne namo administratoriui, kuris organizavo konkursą ir su kuriuo viešųjų pirkimų būdu pasirašyta sutartis, o gyventojams. O jeigu vienas gyventojų yra juridinis asmuo – tarkime, kokia nors advokatų kontora, atsiskaitymas vyks dar kitaip“, – skėsčiojo rankomis pašnekovas.

Anot jo, dabar perkant statybines medžiagas atvirkštinis PVM netaikomas, todėl medžiagas įsigyjantys ir vėliau jas statybose panaudojantys rangovai sukaupia didžiules PVM permokas, kurias valstybė grąžina tik per 6 mėnesius. Statybininkai prašo PVM permokos grąžinimo terminą sutrumpinti bent iki 30 dienų.

Be to, kai kurie darbai (pavyzdžiui, langų, liftų, šaldymo ir elektros įrangos montavimas) vienu metu laikomi ir prekėmis, ir statybos darbais. Dėl to statybininkams kyla daugybė neaiškumų, kada taikyti atvirkštinį PVM.

Pasak D. Gedvilo, dėl mokesčių painiavos statybos įmonių buhalteriams šiaušiasi plaukai. „Tai visiškas absurdas. Buhalteriai nežino, kaip ir kada taikyti PVM, kad vėliau mokesčių inspektoriai nepriskaičiuotų baudų“, – už galvos griebėsi D. Gedvilas.

Pasak jo, Latvijoje PVM mokėjimas be išimčių tvarkingai vykdomas jau trejus metus. O gausios lietuvių statybininkų pajėgos Švedijoje taip pat nesiskundžia dėl mokestinės painiavos. Tuo metu Lietuvos mokesčių sistema esą pasižymi keistais „nacionaliniais ypatumais“. D. Gedvilo nuomone, tik logiški ir lygiateisiškumo principais grindžiami įstatymai gali pagerinti nuo emigracijos labiausiai nukentėjusio Lietuvos statybos sektoriaus padėtį.

Išimtys sukuria prielaidas piktnaudžiauti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius LŽ teigė, kad nepateisina jokių mokesčių išimčių. „Bet kurios mokesčių išimtys turi būti gerai pasvertos. Valstybėje turi būti daroma viskas, kad ekonomikos padėtis gerėtų. O visokių išimčių pozityviai vertinti negalėčiau“, – teigė jis.

Pasak Seimo nario, valdžios sektorius su rangovais dažnai neatsiskaito ne vien dėl to, kad neturi pinigų „Savivaldybėse dažnai trūksta gebėjimo ūkiškai tvarkytis. Dažniausias pasiteisinimas, kodėl neatsiskaitoma su rangovais, – nėra pinigų. Tačiau ūkiškiau tvarkantis, geriau naudojant turimas lėšas, tikrai būtų galima su verslu atsiskaityti laiku“, – sakė jis.

„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis LŽ teigė, kad neretai įstatymo išimtis ar lengvata, taikoma tik siaurai interesų grupei, sukuria prielaidas piktnaudžiauti ir vengti mokesčių.

„Šiuo atveju PVM mokėjimo tvarkos netaikymas valstybinėms institucijoms yra puikus tokio piktnaudžiavimo ir neefektyvumo pavyzdys. Numatant tokią išimtį turbūt iš anksto buvo žinoma, kad valstybinės įmonės ir institucijos dažnai vėluoja atsiskaityti, todėl tokiu būdu joms „padedama“ valdyti pinigų srautus privataus sektoriaus įmonių sąskaita. Tokiai išimčiai jokio ekonominio pagrindo nėra, todėl jos reikėtų kuo greičiau atsisakyti“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"