TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Produktų dizainas išgelbės verslą

2013 10 07 6:00
V.Gurevičiaus teigimu, produktų dizaino kūrėjai nusigriebia visą grietinėlę, o tik tam tikrų detalių gamintojai uždirba vos daugiau nei savikaina. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Į produktų dizainą investuojančioms įmonėms žadama šviesi ateitis. Teigiama, kad neturėdami šansų konkuruoti su pigia kinų ar indų produkcija gamintojai rinkoms turės pateikti unikalius produktus, todėl savo inovatyvumą neišvengiamai grįs dizaino sprendimais.

Lietuvoje investuojančiųjų į dizainą nėra daug, esą tam trūksta valstybės užnugario. Šiuo metu vykstančiame Londono dizaino festivalyje, bendrovės „Arup“ būstinėje, eksponuojami ryškiausi Lietuvos pramoninio dizaino kūrėjų bei jaunųjų dizainerių darbai, daugiausia baldai ir interjero elementai.

„Kompanija, kurios būstinėje vyksta lietuvių paroda, yra pasaulinė lyderė – ji projektavo tokias įžymybes kaip Sidnėjaus opera ir pan. Tai, kad lietuviškas dizainas glaudžiasi tokioje vietoje, rodo akivaizdų užsienio pripažinimą. Todėl keistai atrodo, kad nėra pripažinimo pačioje Lietuvoje", - neslėpė Lietuvos dizaino forumo (LDF) direktorius Vytautas Gurevičius.

Išgelbės Europos įmones

Visai neseniai Europos Komisija (EK) paskelbė išvadas, kuriose teigiama, kad sunkiu ekonominiu laikotarpiu investicijos į dizainą įmonėms gali suteikti konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šių metų rugsėjo pabaigoje EK pristatė veiksmų planą, kaip paskatinti dizaino pagrindu diegiamas verslo inovacijas. Esą tokiu būdu siekiama visiškai išnaudoti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

„Nors kai kurios Europos šalys pirmauja dizaino srityje, kitoms trūksta tvirtos infrastruktūros ir sugebėjimų. Šis atotrūkis kurį laiką nebuvo pastebėtas, bet problema turi būti sprendžiama, nes inovacijos gali tiesiogiai išgelbėti įmones visoje Europoje“, - teigiama EK pranešime.

EK skaičiavimais, dizainą kaip strateginę priemonę naudoja 21 proc. Europos bendrovių, o dizaino sektoriaus Europoje metinė apyvarta siekia 36 mlrd. eurų.

Trūksta paramos

Tuo metu Lietuvoje, kaip teigė V.Gurevičius, dizainas paliktas nuošalyje, esą dar stokojama suvokimo, kad jis yra neatsiejama inovacijų dalis, turinti didelę reikšmę gamybai bei kurianti pridėtinę vertę. Tam akcentuoti LDF parengė Lietuvos dizaino memorandumą.

„Pirmiausia dizainas valstybės lygiu turėtų būti deklaruojamas kaip inovacijų skatinimo politikos dalis, taip pat reikėtų pabrėžti autorystės apsaugą, nes yra daug atvejų, kai autoriaus teisės pažeidžiamos net vykdant viešuosius pirkimus. Dizaino aspektas turėtų būti įtrauktas ir į įvairias inovacijų, valstybės finansuojamas programas. Nes dabar, pavyzdžiui, pažvelgę į Kultūros rėmimo fondo finansuojamas sritis, dizaino nerasime greta kitų“, - sakė pašnekovas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas LŽ taip pat yra teigęs, kad dizaino inovacijos Lietuvoje yra užmirštos, o antai skandinavai, kaip pažymėjo jis, tokio pobūdžio investicijoms skiria daug dėmesio: technologinius sprendimus tobulindami tik simboliškai, jie ypač gerina produktų kokybę ir patogumą. Esą tokiu keliu turėtų sukti ir Lietuva.

„Šiuo metu Kultūros taryba svarsto ir apsibrėžia tematines gaires. 2014 metų Kultūros rėmimo fondo gairių priemonių projekte yra atsižvelgiama į EK rekomendacijas ir vertinamas Lietuvos kūrybinių industrijų produktų kūrimo, sklaidos Lietuvoje bei eksporto į užsienį poreikis“, - LŽ sakė Kultūros ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovė Viktorija Česonytė, paklausta, ar nesiruošiama tarp paramos priemonių daugiau dėmesio skirti dizainui.

Sukuria pridėtinę vertę

V.Gurevičius pabrėžė, kad dizainas aprėpia visus gaminio projektavimo darbus ir yra neatsiejamas nuo prekės išvaizdos, savikainos, medžiagų ir funkcijų. „Labai svarbu šviesti ir pačius gamintojus, ką jie gali daryti primityviai, o ką – naudodami naujas medžiagas ar pritaikydami naujas, madingas formas, suteikdami produktui papildomų funkcijų. Tai yra dizaino užduotis ir vienas iš inovatyvumo požymių“, - sakė V.Gurevičius.

Jis vis dėlto sutiko, kad investicijos į dizaino sprendimus yra gana rizikingos, nes neužtikrina investicijų grąžos. Tačiau „pataikiusios į dešimtuką“, kaip tai pavyko „Apple“, bendrovės gali tapti tarptautinėmis lyderėmis.

Lietuvoje kaip geruosius investicijų į dizainą pavyzdžius V.Gurevičius nurodė bendrovių „ACME Europe“ ir „Audimas“ virsmą iš paprastų gamintojų į produktų kūrėjas. „Kol įmonės dirbs pagal kažkieno kito projektą, joms bus leista uždirbti tiek, kiek kainuoja pagaminti užsakytą detalę, – bus sumokėta savikaina ir pridėtas labai nedidelis uždarbis. Tokia situacija dabar susiklosčiusi baldų pramonėje tarp kompanijai „Ikea“ dirbančių baldininkų. Šiuo atveju „Ikea“, dizaino savininkas, nusigriebia visą grietinėlę. O gaminantieji kokias nors dalis dažnai net nežino, kaip atrodo galutinis produktas“, - pasakojo jis.

Jaučia nematerialią naudą

Bendrovė „ACME Europe“ pirmąsias idėjas kurti savo produktų liniją ėmė brandinti maždaug 2008 metais, kai rinka ir vartojimo įpročiai dramatiškai kito. Bendrovė tuo metu suprato, kad keičiantis vartotojų poreikiams, augant jų reiklumui, turi keistis ir prekių asortimentas.

„Kai nusprendėme, kad turime keisti produkto kūrimo principus, pirmiausia pradėjome dirbti su užsienio dizaino kompanijomis iš Vokietijos ir Japonijos. Tačiau ilgainiui pamatėme, kad reikia pereiti daug etapų – nuo rinkos ir vartotojų analizės iki gamybos, o dizaino kompanijos negali suteikti kompleksinių paslaugų. Tuomet supratome, kad patys galime dalyvauti šiame procese. Juk viena yra produktą sukurti, o kita – pasiekti, kad jis patektų į masinę gamybą ir jo gamybos sąnaudos atitiktų rinkos perkamąją galią“, - pasakojo „ACME Europe“ produktų direktorius Ignas Rumbutis.

Nors bendrovė neatsisakė užsienio kompanijų paslaugų , tačiau produktų kūrimo procesams paskyrė ir nuosavų išteklių. Dabar užsienio kompanijas, esant poreikiui, samdo tik tam tikriems specifiniams etapams įvykdyti. „Pirkti dizaino įmonių Vokietijoje ar Japonijoje paslaugas kainuoja nuo 15-20 tūkst. JAV dolerių. Lietuvoje sąnaudos mažesnės, tačiau susiduriama su kita problema – šalyje labai mažai šios specifikos specialistų. Jų surasti – tikras iššūkis“, - sakė pašnekovas.

Jis nurodė, kad visos bendrovės investicijos – iš savo kišenės. Šiemet „ACME Europe“ taip pat pateikė paraišką gauti priemonės „Intelektas LT +“ paramą, tačiau daug vilčių neturi. Kadangi pokyčiai bendrovėje dar visai nauji, investicijų grąžą, kaip teigė I.Rumbutis, skaičiuoti anksti – ji paaiškės kitais metais. Mat tik šį rudenį „ACME Europe“ pristatys visą savo produktų liniją. Tačiau nematerialioji grąža, kaip patikino jis, akivaizdi – produktai, turintys pranašumų funkcijų, dizaino požiūriu, sulaukė daugiau dėmesio nei įprastai, o susidomėjusiųjų geografija išsiplėtė.

Turės išsiskirti iš kitų

V.Gurevičius pripažino, kad daugelis gamintojų suvokia savito dizaino reikšmę. Tačiau jiems esą nėra jokios paskatos investuoti į dizainą. Kadangi nėra autorystės apsaugos ir aiškios politikos, įmonės eina paprastesniu, atsargesniu ir, galima sakyti, tradiciniu keliu.

Kita vertus, jis įsitikinęs, kad verslo dėmesys dizainui yra neišvengiamas, nes Europa neperka beveidžių ir bedvasių daiktų. Lietuvos gamintojai, jo manymu, yra pasiruošę pasiūlyti geresnės kokybės gaminių, nes jau turi patirties, pakankamas gamybos apimtis, galiausiai - didžiulę atvirą ES rinką.

„Arba tu stoji į kovą su kiniškomis prekėmis, kurios visada bus pigesnės, arba turi pasiūlyti kokį nors išskirtinumą, kokybę. Manau, Lietuva pasižymi savotiška kultūra ir turi ką pasiūlyti. Tiesiog reikia truputį keisti požiūrį“, - įsitikinęs pašnekovas.

KOMENTARAS

Ūkio ministerija tvirtina, kad vykdo kompleksinę inovacijų skatinimo įmonėse politiką: parama esą teikiama tiek moksliniams tyrimams, tiek ir su kūrybiškais sprendimais susijusiomis inovacijoms.

Aušros Ramoškaitės, Ūkio ministerijos (ŪM) viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjos, teigimu, pagal 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos priemonę „Intelektas LT“ parama buvo teikiama ir įmonėms, norinčioms investuoti į dizaino sprendimus. Tačiau ši veikla nepateko tarp populiariausių ir dažniausiai vykdomų veiklų.

Be to, anot ŪM atstovės, su dizainu susijusiems sprendimams parama teikiama ir inovaciniais čekiais. O kūrybiški sprendimai, pramoninis dizainas, prekių ženklai ir paslaugos, kuriančios didelę pridėtinę vertę, skatinamos ne tik tiesiogiai remiant šias veiklas, tačiau ir kuriant palankią aplinką jų plėtrai, pavyzdžiui, remiant menų inkubatorių statybas ir jų įrengimą.

Suprasdama, kad dizainas turi didelę reikšmę produktų konkurencingumui, Ūkio ministerija teigia numačiusi priemones, skatinančias įmones aktyviau naudoti dizainą produktų kūrimo ir tobulinimo procese. Tai ministerija padarė rengdamasi 2014-2020 metų laikotarpio ES struktūrinės paramos periodui.Dizainas kaip svarbi inovacinės veiklos proceso dalis išskiriama ir šiuo metu rengiamoje Lietuvos 2014-2020 metų inovacijų plėtros programoje, kurios vienas iš uždavinių yra skatinti investicijas į didelę pridėtinę vertę generuojančias veiklas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"