TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Profesijų žemėlapis bus margesnis

2014 04 19 6:00

Kol „Sodra“ ir kelios ministerijos triūsia keleriems metams palinkusios prie Lietuvos kvalifikacijų žemėlapio, verslas braižo savaip – pirmenybę gauti darbą darbdaviai teikia asmenims, turintiems kelias profesijas. Matyt, samdomi darbuotojai ateityje to ir sieks. Tobulėti visiems yra kur - Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodyta net 962 927 civilinės profesijos.

Šiemet iki kovo 1 dienos Lietuvos įmonės ir įstaigos privalėjo pateikti "Sodrai" informaciją apie visų savo darbuotojų įgytas profesijas. 99 proc. darbdavių taip ir padarė. Dabar informaciją apdoroja Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM).

Bendras profesijų žemėlapis turėtų būti tvarkomas ŠMM Informacinių technologijų centre. Tada bus žinoma, kokiuose Lietuvos regionuose kokių specialistų daugiausia, koks jų išsilavinimas ir amžius, kokių profesijų atstovų yra didžiausia pasiūla ir paklausa. Įvertinus bendrą vaizdą esą bus galima reikiama linkme kreipti profesinį jaunimo orientavimą, kurti racionalias regionų strategijas.

Procesas stringa

Tačiau pirminių apibendrinimų teks palūkėti bent iki šių metų pabaigos. Mat, kaip LŽ teigė Ūkio ministerijos Žmogaus išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys, kvalifikacijų žemėlapio kūrimo procesas stringa. „Procesą lėtina ne biurokratija, o „aukštesni“ dalykai“, – sakė L.Kadys. Anot jo, paaiškėjo, kad šiam naudingam darbui nebuvo parengta įstatymų bazė, todėl ministerijos, įpareigotos sudaryti kvalifikacijų žemėlapį, negali gauti reikalingos informacijos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Gyventojų registro ir kitų duomenų bankų tvarkytojų, nes jų sukauptų bazių naudojimas yra ribojamas, tačiau išsamiau įstatymų neapibrėžtas.

Kita problema – kai kurios duomenų bazės buvo pradėtos kaupti ganėtinai vėlai. Pavyzdžiui, mokslo baigimo diplomų registras pradėtas kaupti tik 2011 metais, o duomenų apie asmenis, baigusius mokslus anksčiau, jame nėra. „Kvalifikacijų žemėlapis kuriamas, bet ne taip sparčiai, kaip kai kas įsivaizduoja“, – tvirtino L.Kadys.

Galutinį Lietuvos gyventojų kvalifikacijų žemėlapį su nuolat besikeičiančiais duomenimis vėliau tvarkys ŠMM Informacinių technologijų centras.

Verslas nelaukia

Informacijos apie kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą stoką verslininkai bando kompensuoti savaip. Dabar atsirinkdami žmones į laisvas darbo vietas jie pirmenybę teikia asmenims, turintiems kelias profesijas.

Tarptautinės personalo atrankos kompanijos „Manpower“ duomenimis, dviejų ir daugiau specialybių kompetencijų turinčių darbuotojų poreikis darbo rinkoje nuolat auga. 2012 metais šeštadalį visų „Manpower“ įdarbintų darbuotojų sudarė žmonės, turintys daugiau nei vieną profesinę kompetenciją, o 2013 metais tokie darbuotojai sudarė jau beveik ketvirtadalį.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa pažymi, jog daugelis Lietuvos universitetų neprognozuoja darbo rinkos ir stengiasi ją nuspėti. „To negana, – sakė rektorius. – Nepakanka žinoti, kad potencialiai didžiausias darbuotojų poreikis bus jaučiamas technologijų ar informacinių industrijų sektoriuose, reikia naujai pažvelgti į susiklosčiusią situaciją rinkoje ir numatyti verslo struktūrų transformaciją, sektorių susiliejimo tikimybes, pareigybių kaitą.“

Rektorius neabejoja, kad verslas jau dabar paklausiausiais darbo rinkoje laiko žmones, turinčius dviejų ir daugiau specialybių kompetencijų. „Iš verslo partnerių lūpų girdime, jog dauguma įmonių nedvejodamos įdarbina tik tuos patirties neturinčius jaunus žmones, kurie turi skirtingų profesinių žinių ir kompetencijų, geba derinti lyderystės, vadovavimo, vadybos kompetencijas su analitiniu technologiniu mąstymu. Tai rodo, kad ateityje darbo patirties stygių kompensuos tarpdisciplininės žinios“, – teigė N.Pačėsa.

Paklausiausi – technologai

„Manpower“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė teigė, jog daugiau nei vieną profesinę kompetenciją turinčių žmonių, dvi ir daugiau skirtingų sričių kompetencijų turinčių darbuotojų jau dabar ieško inžinerijos, informacinių technologijų, statybos sektoriaus įmonės. „Mūsų klientai ieško pardavimo vadybininkų, turinčių techninį išsilavinimą ir inžinerinio darbo patirties, pardavimo atstovų – agronomų, turinčių žinių ir darbo patirties žemės ūkio srityje. Vis daugiau įmonių pirmenybę teikia darbuotojams, turintiems netradicinių užsienio kalbų žinių ar profesinių kompetencijų. Šiuo metu itin vertinami darbuotojai, kurie studijavo technologijas, o vėliau dirbo pardavėjais, vadybininkais, konsultantais. Šiandien tokių darbuotojų paklausa gerokai viršija rinkos pasiūlą“, – aiškino B.Petikonis-Šabanienė.

Jos nuomone, per artimiausius penketą metų itin išaugs technologijų ir informacinių technologijų specialistų poreikis, didės pardavimo, rinkodaros specialistų, verslo analitikų paklausa. „Šių sričių plėtra itin sparti, nuolat kuriamos naujos darbo vietos, nauji produktai, o jiems realizuoti reikia ne tik kūrėjų, bet ir rinką išmanančių profesionalų“, – sakė personalo atrankos bendrovės vadovė.

„Arginta Engineering“ direktorius Gintautas Kvietkauskas tvirtino, jog jau dabar jo įmonėje stinga vadybinių žinių turinčių inžinierių ir technologų. „Gamybiniai verslai įgauna vis didesnį pagreitį. Pasauliniams gigantams labai trūksta mažų, lanksčių, kokybišką produkciją tiekiančių gamintojų. Tai galimybė Lietuvai, tačiau iššūkis šiandienos vadovams - jiems reikalingi nauji gebėjimai – vadybos, užsienio kalbų ir inžinerinės žinios“, – tikino G.Kvietkauskas.

Stokojantiems fantazijos - profesijų klasifikatorius

Kol kuriamas Kvalifikacijų žemėlapis, o personalo paieškos specialistai ir įmonių vadovai buria ateitį, apie papildomas kvalifikacijas gali pagalvoti ir patys darbuotojai, siekiantys plėsti savo galimybes darbo rinkoje, juolab kad papildoma specialybė nebūtinai turi būti gretima įsigytajai.

Stokojantieji fantazijos galėtų pasitelkti Ūkio ministerijos parengtą „Lietuvos profesijų klasifikatorių“. Jame išvardytos, ko gero, visos įmanomos profesijos, kurioms anaiptol ne visoms reikalinga speciali kvalifikacija.

Paskutinė civilinių profesijų sąraše yra pažymėta 962 927 numeriu – baseinų prižiūrėtojas. Klasifikatoriuje, be kita ko, galima aptikti ir išties egzotiškų profesijų, pavyzdžiui, bagažo nešiko, golfo kamuolių padavėjo, teatro programėlių pardavėjo, etikečių klijuotojo (rankomis), grafitų valytojo ir panašių, kurioms ypatingos kvalifikacijos nė nereikia.

Yra nurodyta gausybė kitų profesijų, nors ne kiekvienam suvokiamų, bet reikalaujančių specialaus pasirengimo, pavyzdžiui: stratigrafas, mikropaleontologas, reologas ir pan.

Taigi Lietuvoje profesijų yra neką mažiau negu darbingo amžiaus žmonių. Tik rinkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"