TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Profesionalams iš užsienio atvertos durys

2013 01 23 7:03
LŽ archyvo nuotrauka/Šiemet Lietuvos darbo birža jau gavo 2 prašymus priimti sprendimą dėl  aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimo krašte.

Lietuvoje įsidarbina vis daugiau gerai mokamų aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių. Nuo šių metų jiems nebereikia prašyti leidimo laikinai dirbti Lietuvoje, tačiau darbdavys turi įrodyti, kad tokių darbuotojų čia rasti nepavyko.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu išduoti 282 leidimai laikinai dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą užsieniečiams, ne Europos Sąjungos (ES) piliečiams. Tokių leidimų kasmet išduodama vis daugiau.

2010 metais jų išduota 138, 2011 metais - 186, 2012 metais - 225. Jų daugiausia prašė į buvusią SSRS sudėtį įėjusių šalių ir Azijos gyventojai.

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbas Lietuvoje yra toks, už kurį darbdavys pagal darbo sutartį įsipareigoja kas mėnesį mokėti atlyginimą, ne mažesnį kaip dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinių mėnesinių atlyginimų popieriuje vidurkis. Šiuo metu tai sudaro 4342 litus. Aukštos kvalifikacijos darbuotojo algos viršutinės ribos teisės aktai nenustato.

Vietoje leidimo - mėlynoji kortelė

Praėjusių metų viduryje Seimas perkėlė į Lietuvos teisę 2009 metais priimtą ES direktyvą dėl trečiųjų šalių piliečių, siekiančių dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų. Šia direktyva siekiama į ES pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių ir skatinti ekonomikos plėtrą.

Kaip teigiama LŽ atsiųstame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus parengtame atsakyme, tokiems užsieniečiams nuo šių metų sausio išduodama vadinamoji mėlynoji kortelė - ji atitinka leidimą laikinai gyventi.

"Šis leidimas užsieniečiui suteikia teisę Lietuvoje dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir čia gyventi, tai yra leidimas dirbti ir leidimas laikinai gyventi įforminami viename dokumente", - teigia SADM.

Pagal naująjį reglamentavimą, nuo 2013 metų sausio 1 dienos Lietuvos darbo birža dėl aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo užsieniečio, dėl kurio įdarbinimo kreipėsi darbdavys, tik priims sprendimą, ar šio užsieniečio darbas atitinka krašto darbo rinkos poreikius.

Daugiausia aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečių iš trečiųjų šalių Lietuvoje dirba įstaigų, įmonių vadovais, direktoriais, projektų koordinatoriais, inžinieriais, teisininkais, ekonomistais, IT specialistais.

Dažniausiai jie dirba paslaugų, apdirbamosios gamybos, prekybos, IT technologijų, mokslo, švietimo, transporto sektoriuose.

Migracijos departamento duomenimis, daugiausia Lietuvoje dirba užsieniečių, atvykusių iš Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos, Rusijos, Indijos, Moldovos ir Gruzijos.

Egzotiškos ar retos specialybės

Povilas Variakojis, personalo atrankos ir nuomos bendrovės "Headex" regiono vadovas, LŽ teigė, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių, ypač aukštos kvalifikacijos, rinka nėra didelė, todėl personalo atrankos bendrovėms parankiau Lietuvoje įdarbinti ES piliečius. Be to, norint įdarbinti žmogų iš trečiųjų šalių, tenka pereiti begalę biurokratinių procedūrų, žmogus turi būti pasirengęs ilgai laukti sprendimo. Tai gali užtrukti nuo 2 iki 6 mėnesių.

Vis dėlto P.Variakojis pripažino, kad tam tikrų specialybių darbuotojų, kurie sutiktų dirbti už siūlomą atlyginimą, gali būti sunku rasti ir vietos, ir ES darbo rinkoje. "Virėjų Lietuvoje netrūksta, bet, pavyzdžiui, aukšto lygio restoranai gali ieškoti profesionalų iš Kinijos, Indijos ar Japonijos. Masažo salonai siekia, kad galėtų atvykti į Lietuvą dirbti masažuotojai iš Tailando", - egzotiškas, tačiau patrauklias darbo rinkoje profesijas rinko pašnekovas.

P.Variakojo žiniomis, iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių atvyksta aukšto lygio suvirintojų. "Lietuvoje kvalifikuotų suvirintojų trūksta arba jie yra labai "brangūs". Be to, mūsų suvirintojai ir montuotojai gali laisvai judėti ES ir gauti ten gerai mokamą darbą. Ir Lietuvoje suvirintojų atlyginimai neblogi, bet antai Norvegijoje jie daug kartų didesni. Tad mūsiškių vietą Lietuvoje užima profesionalai iš Rytų", - teigė jis.

Pirmenybė - saviems piliečiams

Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Honorata Masalskienė LŽ patikslino, kad, nors leidimų aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams laikinai dirbti Lietuvoje nebereikia, tam tikri apribojimai išlieka.

LDB remdamasi teritorinės darbo biržos išvada ir įvertinusi situaciją darbo rinkoje turi priimti sprendimą, ar prašomo Lietuvoje įdarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečio darbas atitinka krašto darbo rinkos poreikius. Šis sprendimas bus išduodamas darbdaviui, apie jį informuojamas Migracijos departamentas, kuris savo ruožtu užsieniečiui išduos leidimą laikinai čia gyventi.

Aukštos kvalifikacijos užsienietis, ne ES pilietis, privalo dvejus metus dirbti tik pas tą darbdavį, kuris jį pakvietė į Lietuvą.

Pirmenybę įsidarbinti turi Lietuvos ir ES valstybės narės piliečiai bei jų šeimų nariai ar užsieniečiai, kitoje ES valstybėje įgiję ilgalaikio gyventojo statusą, bet pageidaujantys persikelti ir dirbti Lietuvoje.

Siekiančiam įdarbinti aukštos kvalifikacijos užsienietį iš trečiosios šalies darbdaviui taikomi ir kiti apribojimai. Pavyzdžiui, teritorinėje darbo biržoje darbdavio užregistruota laisva darbo vieta turėjo būti neužimta ne mažiau kaip 21 kalendorinę dieną nuo jos registracijos darbo biržoje dienos. "Darbdavys turi įrodyti, kad tuo pačiu metu aktyviai ieškojo aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo Lietuvoje, tačiau nerado tinkamo specialisto, nors skelbė savo interneto svetainėje, spaudoje, kreipėsi į personalo paieškos agentūrą ir pan. O LDB duomenų bazėje nėra registruota ieškančių darbo asmenų, atitinkančių keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir galinčių užimti nurodytą laisvą darbo vietą", - aiškino H.Masalskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"