TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Profsąjungos ir darbdaviai ieško bendrų sprendimų

2007 01 05 0:00
Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis teigia, jog konstruktyviu dialogu galima daugiau pasiekti, negu konfrontuojant.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Su visais socialiniais partneriais tęsti konstruktyvų dialogą, siekti, kad būtų padidintas minimalus atlyginimas ir socialinės išmokos - tokius uždavinius šiems metams užsibrėžė viena seniausių šalies profesinių sąjungų - Lietuvos darbo federacija

"Praėjusiais metais radome bendrą kalbą su Lietuvos pramonininkų konfederacija. Šiemet stengsimės tęsti su visais socialiniais partneriais pradėtą konstruktyvų dialogą", - sakė Lietuvos darbo federacijos (LDF) pirmininkas Vydas Puskepalis. Pasak jo, svarbu įsisąmoninti, kad darbdavys ir darbuotojas yra vienas kitam reikalingi ir abu turi būti suinteresuoti įmonės, verslo sėkme. "Savo nariams aiškiname, kad derėdamiesi, ieškodami bendros kalbos daugiau pasieksime, negu konfliktuodami", - teigė pašnekovas. Pasak jo, profsąjunga turi labai gerai išmanyti įmonės reikalus, jos ekonominę situaciją, kad pateiktų darbdaviui realius reikalavimus. "Galime atstovauti įvairių specialybių darbuotojų interesams. Šiemet stengsimės stiprias profsąjungas įkurti prekybos sektoriuje, nes čia žmonės yra bene labiausiai išnaudojami, darbo valandos ilgos, o atlyginimai nedideli", - teigė pašnekovas.

Tęstinumas

LDF yra viena seniausių profesinių sąjungų šalyje. 2006-ųjų gruodžio 28 dieną sukako 15 metų kai buvo atkurta kuri siekė, kad darbininkams būtų garantuotas pragyvenimo minimumas, socialinis draudimas ligos, nedarbo ar senatvės atveju, kad jie galėtų prisišaukti medicininės pagalbos ir darbo inspekcijos. Dabartinės LDF tikslai iš esmės tokie pat - kad darbuotojams būtų garantuotas socialinis saugumas, o darbdaviams - verslo stabilumas. LDF struktūra apima beveik visą šalį: 9 apskrityse (išskyrus Tauragės apskritį) veikia teritoriniai junginiai ir 10 šakinių.

Kompromisų menas

Pernai rudenį šalies profsąjungos Vyriausybei pateikė 8 reikalavimus, o Lietuvos pramonininkų konfederacijai - 5. Pasak p. Puskepalio, dėl vienų reikalavimų susitarta, dėl kitų derybos bus tęsiamos šiemet. Su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) profsąjungos priėjo bendros nuomonės, kad neturi būti "Sodros" mokesčio išmokų ribų, kad pensijos dydis turi priklausyti nuo įmokų per visą darbo laiką dydžio (dabar pensija sudaro apie 42 proc. įmokų, o turėtų sudaryti apie 70 proc.). "Pagal dabartinę pensijos skaičiavimo formulę beveik nėra skirtumo, ar žmogus visą gyvenimą dirbo, ar neturi darbo stažo. Tai neteisinga", - teigė pašnekovas. Anot jo, šiemet profsąjungos toliau derėsis su Vyriausybe dėl visų socialinių išmokų indeksavimo ir dėl minimalaus atlyginimo didinimo. Pramonininkai buvo pasiryžę minimalų atlyginimą didinti nuo šių metų sausio 1 dienos, tačiau Vyriausybė šią datą nukėlė vėlesniam laikui.

Pasak LDF pirmininko, LPK sutiko suformuoti vadinamąjį socialinį paketą, į kurį įeitų darbuotojų maitinimo, medicinos ir transporto bei vaikų darželio paslaugų ir mokymo išlaidos, tačiau tuo atveju, jeigu tos lėšos nebus apmokestinamos mokesčiais. Profsąjungų spaudžiami darbdaviai atsisakė sumanymo ilginti darbo savaitę. Kaip rodo bendrovės "Vilmorus" lapkričio mėnesį atlikta apklausa, daugiau kaip pusė (50,8 proc.) šalies gyventojų pernai dirbo viršvalandžius, tačiau du trečdaliai jų (67,4 proc.) manė, jog už viršvalandinį darbą jiems nebuvo tinkamai atlyginta.

Pramonininkai nebeprieštarauja, kad būtų sušvelnintas streikų įstatymas, kur reikalauta, jog už streiką pasisakytų du trečdaliai darbuotojų. Susitarta, kad užtektų 50 proc. plius 1 proc., nes streikas - kraštutinė priemonė, kai derybose nepavyksta rasti kompromiso.

Mokosi iš kitų

Kad pasiektų užsibrėžtus tikslus, LDF derybų meno mokosi iš Vakarų šalių profsąjungų. "Lietuvoje derybų meno turi mokytis ne tik profsąjungos darbuotojai, bet ir darbdaviai, ypač nedidelių įmonių vadovai, kurie į savo darbuotojus žiūri iš aukšto, jų nevertina", - sakė LDF pirmininkas. LDF švietimo centras įkurtas 2001 metais, o 2002 metais tapo Europos darbuotojų centro (EZA) nariu. Ketvirti metai jam vadovauja LDF generalinė sekretorė Janina Švedienė. Ji išrinkta EZA pirmininko pavaduotoja - tai ne tik įvertinimas, bet ir galimybė pasinaudoti 43 narius turinčios organizacijos patirtimi, dalyvauti seminaruose, gauti finansinę paramą Lietuvoje organizuojamiems mokymams. Šiemet balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje Lietuvoje vyks Krikščioniškoji socialinė savaitė, kurios metu profsąjungos, religinės bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos iš Lietuvos, Latvijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos ir Prancūzijos aptars problemas, dalinsis patirtimi siekiant socialinio saugumo, užtikrinant lygias vyrų ir moterų galimybes, keičiant darbdavių požiūrį į darbuotojus. "Norime į konstruktyvų dialogą įtraukti kuo daugiau socialinių partnerių, ir čia mums pravers kitų šalių patirtis", - pasakojo Švedienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"