TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Proginiai renginiai turizmo neišjudina

2012 12 10 8:45
Romo Jurgaičio nuotraukos

Konferencijų turizmo organizatoriai vienu balsu tvirtina, kad didžiausias Vilniaus konkurencinis pranašumas Baltijos jūros rytinės pakrantės regione yra tas, kad Lietuvos sostinė tebėra menkai žinoma.

Nors didžiųjų miestų viešbučių konferencijų salės metų pabaigoje retai būna tuščios, tai nerodo, kad konferencijų turizmas ima klestėti. Valstybinės įstaigos ir įmonės tiesiog skuba panaudoti mokymams skirtas Europos Sąjungos lėšas, tad prieš Naujuosius pagausėja įvairių mokymų ir seminarų viešbučių konferencijų salėse. Užsienio verslo turistų šiemet net mažiau negu pernai. Viešbučių verslas, karčiai nusivylęs "Vilniaus - kultūros sostinės" projekto fiasko ir lūkesčių nepateisinusiu Europos vyrų krepšinio čempionatu, didelių vilčių nesieja ir su kitų metų antrąją pusę vyksiančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Tarybai. Konferencijų turizmo naujam proveržiui, pasak verslininkų, reikia ne proginių renginių, o ilgalaikės valstybės strategijos.

Vienas svarbiausių segmentų

Viešbučio "Artis Centrum Hotels" Vilniuje direktorius ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Artūras Vainora tikina, kad turizmo sezonas Vilniuje labai aiškiai suskirstytas pagal sezoniškumą, todėl konferencijų turizmas generuoja labai svarią viešbučių pajamų dalį. "Kai rugsėjo mėnesį išsenka vasaros turistų srautas, prasideda konferencijų turizmo sezonas. Jis trunka iki gruodžio vidurio. Paskui vėl daugiausia atvyksta paprastų turistų, nes verslas tuo metu atostogauja. Nuo vasario iki gegužės vėl vyksta intensyvus konferencijų turizmo sezonas. O gegužę ir birželį yra aktyvus ir atvykstamasis, ir konferencijų turizmas. Taigi daugiau kaip pusę metų gyvename išimtinai iš šio verslo turistų", - pasakojo verslininkas.

Vis dėlto šiemet viešbučio vadovas jaučia tam tikrą atoslūgį.

"Praėjusių metų lapkritį turėjome daugiau konferencijų. Apskritai šiemet konferencijų iki 5 proc. mažiau nei pernai", - teigė A.Vainora. Blogesnius nei pernai rezultatus verslininkas sieja su pernai vykusiu Europos vyrų krepšinio čempionatu, kuris esą sujaukė įprastą tvarką. "Rugsėjį neturėjome jokių renginių, todėl jie persikėlė į spalį ir lapkritį", - paaiškino sostinės senamiesčio širdyje įsikūrusio viešbučio, kuriame įrengtos 8 konferencijų salės, vadovas.

Pasak A.Vainoros, "Artis" viešbutyje 80-85 proc. visų apsistojančiųjų yra užsieniečiai, panašią dalį užima ir konferencijų dalyviai. "Vietinių labai mažai. Nebent į kokius mokymus atvyksta. Bet net jei konferencijas organizuoja valdžios sektorius, į jas atvyksta užsienio partneriai, nemažai konferencijų, įmonių prezentacijų užsako sostinėje įsikūrusios tarptautinės kompanijos", - teigė jis.

Konferencijų dalyviams teikiama reikalinga įranga, organizuojamas interneto ryšys ir nuotolinės konferencijos, vertimas, kavos pertraukos, banketai, furšetai ir kitos paslaugos. Pusę konferencijų dalyvių paprastai ir nakvoja viešbutyje, dažniausiai 3 paras.

Konferencijų turizmo organizatoriai nekantriai laukia, kada duris atvers Valdovų rūmai, kuriuose jie galėtų organizuoti šventines vakarienes 400 ir daugiau svečių. /Ritos Stankevičiūtės nuotr.

Taksi paslaugos - Vilniaus gėda

Aktyviau konferencijų turizmą Lietuvos sostinėje, anot A.Vainoros, trukdo tai, kad Vilnius neturi didesnio konferencijų centro, galinčio priimti iki 3 tūkst. svečių. Pasiekti Vilnių gana sudėtinga visomis transporto rūšimis. Be to, verslininkai neskraido pigių skrydžių bendrovėmis, kurios dabar užima nemažą dalį oro susisiekimo rinkos Lietuvoje.

Prie senų bėdų pastaruoju metu prisidėjo visiškas chaosas taksi paslaugų sektoriuje. Tam tikru paros metu taksi sostinėje išsikviesti tampa neįmanoma. "Taksi paslaugos menkai išplėtotos arba labai žemo lygio. Pastaruoju metu padėtis beveik nekontroliuojama ir labai bloga", - pažymėjo pašnekovas.

A.Vainoros nuomone, valstybė daug metų beveik nieko nedarė, kad pritrauktų daugiau turistų. Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenkantis kambarių skaičius yra perpus mažesnis negu valstybių kaimynių sostinėse. "Drąsiai galima sakyti, kad turime didžiausius mokesčius Europoje, mus lenkia tik danai", - sakė jis.

"Centrum Hotel" turi du keturių žvaigždučių bei vieną ekonominės klasės viešbutį Vilniuje ir vieną keturių žvaigždučių viešbutį Rygoje. Konkurenciją tarp dviejų Baltijos šalių sostinių, anot A.Vainoros, akivaizdžiai laimi Ryga. "Ryga yra konkurencingesnė, žinomesnė ir patrauklesnė. Rygoje daugiau viešbučių ir didesnė jų tarpusavio konkurencija, mokesčiai - mažesni, dėl to ten renginių vyksta gerokai daugiau", - teigė verslininkas. A.Vainora, nesitiki, kad padėtį galėtų pagerinti Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai kitų metų antrąją pusę. "Žinodami apie Lietuvos istoriją bijome ką nors prognozuoti, puoselėti didesnių lūkesčių. Labai daug tikėjomės ir iš tokių renginių kaip "Vilnius - Europos kultūros sostinė", bet išėjo šnipštas. Tikėjomės iš Europos vyrų krepšinio čempionato, bet taip pat nieko nepešėme, patys matėte, kad užsienio sirgalių atvažiavo tik vienas kitas. Ir dabar ko nors tikėtis jau darosi baisu. Į kitų metų sezoną žiūrime kaip į normalų: bus geriau, ačiū Dievui, stengiamės, kad tik nebūtų blogiau. Didelių lūkesčių nepuoselėjame", - prisipažino pašnekovas.

Didžiausias pranašumas - nežinoma vieta

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė, turizmo agentūros "Estravel Vilnius" generalinė direktorė Žydrė Gavelienė taip pat nemano, kad konferencijų turizmo sektorius bent kiek auga. "Nedrįsčiau teigti, kad Vilniuje atsigavęs konferencijų turizmas tuo atžvilgiu, kad atvyksta užsienio svečių, užsisakančių visą paketą paslaugų su nakvyne. Konferencijų sales, daugiausia mokymams ir renginiams, nuomoja vietinės privačios ir valstybinės įmonės" , - svarstė ji.

Tokį reiškinį, anot Ž.Gavelienės, lemia ne viena priežastis. Pirma, Lietuvoje nėra normaliai veikiančios centrinės įstaigos, kuri pristatytų Lietuvą kaip šalį, tinkamą konferencijų turizmui. "Šiemet tokio pobūdžio įstaiga buvo įkurta, bet kol kas nieko nenuveikė. O tokia įstaiga, turėdama gerą biudžetą ir veiklių žmonių, galėtų padaryti labai didelį darbą", - teigė ji. Antra, pasak jos, Lietuva neturi nacionalinio vežėjo, kuris nuosekliai rūpintųsi tam tikromis skrydžių kryptimis. Trečia, esą trūksta viešbučio, turinčio 1000 kambarių ir dideles konferencijų sales. "Turime keletą sėkmingų pavyzdžių - "Radisson Blu Hotel Lietuva" ir kitų. Lietuva taip pat turėtų orientuotis į renginius su 800, 500, 250 dalyvių", - pažymėjo Ž.Gavelienė.

Tačiau Lietuva dabar, anot jos, turi vieną didžiulį pranašumą, palyginti su kitais miestais. "Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Lietuva yra nežinoma šalis. Ryga, Talinas - žinomesni. Londone kainos ne kiekvienam įkandamos. O Lietuva - paslaptinga, nežinoma šalis, kurioje, beje, patraukli kainodara, nesiekianti didžiųjų Europos miestų. Labai svarbu ir tai, kad mes suprantame ir vakarietišką, ir rytietišką kultūrą. Mūsų žmonės kalba ir anglų, ir rusų kalbomis, mums suprantamas ir vienoks, ir kitoks humoras, žinome, ko tikėtis tiek iš vienų, tiek iš kitų, - tai stiprioji mūsų vieta", - svarstė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė.

Ž.Gavelienė neabejoja, kad konferencijų turizmas galėtų sukurti tūkstančius darbo vietų, deja, mūsų valstybė, anot jos, orientuojasi į savaitgalio, laisvalaikio turizmą, kuris yra penkiskart mažiau ekonomiškai naudingas.

Garsina tarptautiniai tinklai

VĮ Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė mano, kad Vilniuje sąlygos konferencijų turizmui nėra idealios, bet gana geros. J.Beniulienė irgi įsitikinusi, kad didžiausias Vilniaus pranašumas tas, kad jis menkai žinomas. Iš kitų mūsų sostinės stiprumų J.Beniulienė įvardijo miesto kompaktiškumą, mat konferencijų ir apsipirkimo vietas galima pasiekti pėsčiomis. "Turime gana daug tarptautinių tinklų viešbučių. Tarptautiniam klientui tokie vardai kaip "Radisson", "Novotel", "Holiday Inn", "Kempinski" - tai kokybės, pasitikėjimo standartas", - dėstė pašnekovė.

Vienas Vilniaus pranašumų - parodų centras "Litexpo", kuriame galima organizuoti didesnius renginius. Didesnio konferencijų centro, anot jos, reikėtų ir arčiau senamiesčio, Vilniui tai sukurtų didelę pridėtinę vertę.

"Miesto centre taip pat trūksta vietos, kur galėtume organizuoti vakarienes didesniam būriui žmonių, susodinti prie apskritų stalų. Senamiestyje sudėtinga rasti vietą, kur galėtų vakarieniauti iki 400 žmonių. Daug vilčių dedame į Valdovų rūmus, juose galimybės rengti tokias vakarienes ar vakaro programas bus gana neblogos", - svarstė pašnekovė.

Nesidomi ir nekomentuoja

Valstybinis turizmo departamentas konferencijų turizmo plėtros nekomentuoja ir duomenų apie šį segmentą nekaupia. Šio departamento atstovė viešiesiems ryšiams Gerda Butkuvienė į LŽ pateiktus klausimus ir prašymą pakomentuoti konferencijų turizmo tendencijas Lietuvoje atsakė trumpa žinute: "Tokiais duomenimis departamentas nedisponuoja. Remiantis 2011 metų atvykstamojo turizmo statistika 30 proc. turistų (533 tūkst.) atvyko į Lietuvą verslo ir profesiniais reikalais."

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Konferencijų turizmo organizatoriai nekantriai laukia, kada duris atvers Valdovų rūmai, kuriuose jie galėtų organizuoti šventines vakarienes 400 ir daugiau svečių.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Vilniuje turime gana daug tarptautinių tinklų viešbučių - čia yra tokie vardai kaip "Radisson", "Novotel", "Holiday Inn", "Kempinski".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"