TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prognozės nepasitvirtino: kainos auga gerokai lėčiau

2014 12 02 11:06
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Statistikos departamento prognozėmis, lapkritį vidutinė metinė infliacija gali siekti 0,3 proc. – tiek pat, kiek ir spalį. Metams dar nesibaigus, akivaizdu, kad kainos šiemet augs beveik 10 kartų lėčiau nei prognozuota prieš metus, o infliacijos lygis bus žemiausias per pastarąjį dešimtmetį. 

Pasak makroekonomikos ekspertų, infliacijos augimą šiemet sustabdė atpigusios dujos ir nafta, o būsimas euro įvedimas turėjo įtakos tik kai kurių paslaugų, bet ne prekių, kainoms.

Lygiai prieš metus DNB ir SEB bankai prognozavo, jog vidutinė infliacija 2014 metais sieks 2 procentus. Šios prognozės vėliau buvo keliskart mažinamos, o šiuo metu nė vienas iš didžiųjų bankų neprognozuoja didesnės nei 0,2 proc. infliacijos per šiuos metus.

Infliaciją sutramdė atpigusios dujos

„Prieš metus infliacijos paspartėjimo vertė tikėtis suaktyvėjusi vidaus paklausa. Jei vertintume vien paslaugų kainas – buvome teisūs, nes jas kilstelėjo būtent suveikę vidaus paklausos stūmokliai. Tačiau kalbant apie bendrą infliacijos rodiklį, tenka pripažinti, kad pataikyti nepavyko. Jau šių metų pradžioje savo infliacijos prognozę nurėžėme iki 0,7 proc., tačiau ir to, pasirodo, buvo per mažai“, – sakė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak analitikės, gerokai mažesnę nei prognozuota infliaciją nulėmė keli dar metų pradžioje sunkiai tikėtini faktoriai.

„Pirma, didžiulės įtakos turėjo sumažėjusios importuojamų dujų kainos. Be to, antrus metus iš eilės itin geri grūdų derliai pasaulyje bei Lietuvoje spaudžia žemyn susijusių augalinių maisto produktų kainas, o per pingančius pašarus – ir mėsos kainas. Trečia, nuo birželio „Brent“ nafta atpigo apie 30 proc. – dėl to pinga ne tik degalai, bet ir mažėja kitų energijai imlių prekių kainos“, – vardijo I. Genytė-Pikčienė.

Prie infliacijos sutramdymo netiesiogiai prisidėjo ir meškos paslaugą sau padariusi Rusija. DNB vyriausiosios analitikės teigimu, dėl Rusijos paskelbto embargo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES susidarė kai kurių prekių perteklius, o tai neigiamai veikia kainų augimo dinamiką.

Artėjant eurui prekės pinga, paslaugos brangsta

Banko „Swedbank“ analitikai rugpjūtį šių metų infliacijos prognozę sumažino nuo 0,8 proc. iki artimos nuliui.

„Tam daugiausiai įtakos turėjo žemesnė nei tikėtasi maisto produktų infliacija ir 22 proc. namų ūkiams atpigusios gamtinės dujos. Infliacija Lietuvoje žymiai priklauso nuo tarptautinių žaliavų kainų, o tai, kad šiemet rengiamės įsivesti eurą, infliacijai įtakos turi palyginti labai mažai“, – komentavo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Analitikų teigimu, būsimasis euro įvedimas kol kas neturi jokios įtakos prekių kainoms, tačiau to negalima pasakyti apie paslaugų kainas.

Statistikos departamento duomenimis, nors paslaugos labiau nei prekės brangsta jau daugiau nei pusantrų metų, tačiau ryškesnė takoskyra tarp prekių ir paslaugų kainų išryškėjo būtent antrąjį šių metų pusmetį. Pvz., spalį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. mėnesiu, vartojimo prekės atpigo 0,5 proc., tuo tarpu paslaugos pabrango 2 procentais.

Pasak „Swedbank“ vyriausiosios ekonomistės V. Šečkutės, kaip ir kitose eurą įvedusiose šalyse, taip ir Lietuvoje euro įvedimas turi įtakos atskirų paslaugų sričių – apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio – kainoms.

Paslaugų kainos keičiamos rečiau

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė taip pat neatmetė prielaidos, kad spartesnį paslaugų brangimą lėmė būtent laukiamas euro įvedimas.

„Kavinių, restoranų, kirpyklų ir grožio salonų paslaugų kainos dažnai apvalinamos iki „gražios sumos“, t. y. taip, kad baigtųsi 50 ar 99 centais, o eurų suma – 5 ar 0“, – vadinamąjį apvalinimo efektą apibūdino analitikė.

Tačiau V. Tauraitė siūlė atkreipti dėmesį ir į bendrą paslaugų kainų didėjimo kontekstą.

„Paslaugos brangsta ir dėl didėjančių sąnaudų – visų pirma, išlaidų darbo užmokesčiui, taip pat dėl ekonomikos atsigavimo metu atsiradusios erdvės didinti kainas, tuo pačiu – ir dėl būsimo euro įvedimo. Paslaugų kainos apskritai yra keičiamos rečiau nei prekių – pvz., didžiosiose euro zonos šalyse atliktas tyrimas rodo, kad per metus pakeičiama tik 5,6 proc. paslaugų kainų nenorint blogai nuteikti klientų ir panašiai. Taigi gali būti, jog verslininkai, vis viena turėdami perskaičiuoti kainas dėl euro įvedimo, šią progą išnaudojo ir jau sukauptam poreikiui didinti kainas“, – svarstė SEB banko vyriausioji analitikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"