TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Progresiniams mokesčiams - per mažai turtuolių

2011 04 04 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Socialdemokratai siekia, kad labiau pasiturintys žmonės į valstybės iždą įneštų didesnę savo pajamų dalį. Ekonomistai prieštarauja: Lietuvoje per menkas turtingų žmonių sluoksnis, kad progresiniai mokesčiai duotų apčiuopiamos naudos.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija po metų pertraukos vėl sugrįžo prie siekio gyventojų pajamas apmokestinti progresiniu tarifu. Šįkart pasiūlyta ir nauja idėja - diferencijuotą dalį valstybei atskaičiuoti ne tik nuo darbo užmokesčio ar jam prilygstančių pajamų, bet ir nuo dividendų, taip pat vienodu tarifu apmokestinti pajamas, kurias labai nedidelė dalis gyventojų gauna iš prekybos vertybiniais popieriais. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų rengėjai skelbia siekiantys didesnio socialinio teisingumo. Esą turtingesni ir gabesni žmonės turėtų daugiau prisidėti prie šalies gerovės, svaresniu finansiniu indėliu paremti vargingesnius, mažiau talentingus ir sėkmingus visuomenės narius. Tačiau kai kurie ekonomikos ekspertai mano, kad įgyvendinus socialdemokratų siūlomas priemones, socialinio teisingumo Lietuvoje nepadaugės, o pajamų apmokestinimas progresiniu tarifu atneš daugiau žalos nei naudos, o drauge atbaidys ir užsienio investuotojus.

Metinėms pajamoms - skirtingi tarifai

Kovo 24 dieną Seime įregistruotas GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas numato metinę pajamų dalį apmokestinti trijų lygiu tarifu: pajamas, neviršijančias 48 tūkst. litų - 15 proc., nuo 48 iki 120 tūkst. litų, - 33 proc., o didesnes nei 120 tūkst. litų metines pajamas - 40 procentų.

Jeigu gyventojai per metus gautų pajamas tik iš darbo santykių, jie GPM mokėtų tokiomis dalimis: 15 proc. nuo mėnesinio atlyginimo iki 4 tūkst. litų, 33 proc. - kai mėnesio alga siekia nuo 4 iki 10 tūkst. litų, ir 40 proc. - kai atlyginimas viršija 10 tūkst. litų.

Tokiu atveju, iš 5000 tūkst. litų darbo užmokesčio GPM būtų išskaičiuojamas taip: 15 proc. nuo 4000 tūkst. litų (600 litų) ir 33 proc. nuo 1000 litų (330 litų). Tad, sumokėjus GPM, darbuotojui liktų 4070 litų. Iš jų dar teks atskaityti 9 proc. socialinio draudimo mokesčio (apie 36 litus).

"Jeigu ekonomika atsigaus, pajamos didės, savaime suprantama būtų tikslinami ir tarifų dydžiai", - "Lietuvos žinioms" sakė LSDP pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius.

Panašius siūlymus socialdemokratai teikė maždaug prieš metus, tačiau nesulaukė Seimo palaikymo. Didžiausios kritikos tuo metu sulaukta dėl to, kad progresiniai tarifai taikyti tik darbo pajamoms. Todėl šį kartą socialdemokratai siūlo diferencijuotu tarifu apmokestinti ir pajamas iš paskirstyto pelno, t. y. dividendų. Tiesa, 20 proc. mokestis nuo jų mokamas ir dabar, tačiau mokesčio dydis nepriklauso nuo gaunamų pajamų.

Socialdemokratai siūlo trijų lygių tarifą taikyti visoms per metus gautoms pajamoms: darbo ir joms prilygintoms pajamoms, dividendams ir gaunamoms palūkanoms. Be to, pastoviu 15 proc. tarifu būtų apmokestinamas pajamų prieaugis už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius.

Įstatymo rengėjų skaičiavimu, įgyvendinus GPM įstatymo pataisas, šalies biudžetas per metus būtų papildomas maždaug 270 mln. litų.

Nustatydami metinių pajamų dydžius socialdemokratai teigia rėmęsi ankstesniais Finansų ministerijos ir Statistikos departamento duomenimis. Pagal juos iki 1 tūkst. litų pajamas per mėnesį gauna 24 proc. Lietuvos gyventojų, nuo 4 iki 10 tūkst. litų gauna 10 proc. gyventojų, o daugiau kaip 10 tūkst. litų - 0,5 procento.

Šiuo metu Lietuvoje visiems galioja vienas 15 proc. GPM tarifas, o mokesčių progresyvumas įgyvendinamas taikant neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), t. y. kuo alga mažesnė, tuo NPD yra didesnis. Minimaliam 800 litų atlyginimui taikomas 470 litų NPD. Pajamoms didėjant, NPD proporcingai mažėja, o 3150 litų ir didesnei mėnesinei algai NPD visai nebetaikomas.

Siekdami didesnio socialinio teisingumo, socialdemokratai neapsiribos �progresiniais mokesčiais. Artimiausiu metu jie teiks ir Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. "Turtingesni turi mokėti daugiau. Tokia yra mūsų, socialdemokratų, programos nuostata, ir mes sieksime šį tikslą įgyvendinti", - LŽ tvirtino A.Butkevičius.

Prarasime aukštos kvalifikacijos darbuotojus

Lietuvos pramonininkai progresiniams mokesčiams iš principo neprieštarauja, bet mano, kad jie naudingesni aukštesnį gyvenimo lygį pasiekusiose valstybėse. "Lietuvoje, kur pragyvenimo lygis gana žemas, o didelė dalis ekonominės veiklos vykdoma šešėlyje, progresiniai mokesčiai nei pridėtų socialinio teisingumo, nei duotų daugiau naudos", - LŽ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Anot jo, didesne dalimi apmokestinus darbuotojus, gaunančius į rankas daugiau kaip 4 tūkst. litų, ir papildomai surinktus pinigus išdalijus mažiau kaip 1,5 tūkst. litų uždirbantiems žmonėms, kiekvienam jų tektų apie 3-5 litus. "Jokio skirtumo jie nepajustų, o gerų specialistų motyvacija dirbti Lietuvoje dar labiau sumažėtų", - mano LPK atstovas.

Jis priminė, kad nemažai daliai užsienio investuotojų Lietuva neatrodo patraukli vien dėl to, kad nėra vadinamųjų SODROS lubų, t. y. nustatytos darbo užmokesčio ribos, nuo kurios nebereikėtų mokėti socialinio draudimo mokesčio.

"Didelių atlyginimų niekas nemoka šiaip sau - už gražias akis, juolab Lietuvoje, kur darbdaviui tenka didžiulė socialinių mokesčių už darbuotoją našta. Didelius atlyginimus gauna specialistai, kurie įmonei teikia didelę pridėtinę vertę. Angliškai jie vadinami "key persons" (esminiai žmonės), nuo jų priklauso ir kitų darbuotojų gerovė. Kokioje nors kompiuterių firmoje, turinčioje 50 darbuotojų, idėjas generuoja vos vienas du žmonės, bet jeigu jie išeina, nukenčia visi", - sakė S.Besagirskas.

Jo nuomone, progresiniu tarifu apmokestinus tokius darbuotojus, socialinio teisingumo netgi sumažėja, nors įstatymo rengėjų tikslas - priešingas. "Juk tie, kurie dirba šešėlyje, iš viso jokių mokesčių nemoka. Jų tai nepalies. Tuo metu sąžiningieji mokės už nesąžiningus, ir mokės dar daugiau. Be abejo, tai dalį sąžiningų verslininkų paskatins bėgti į šešėlį. Todėl, manau, šiandien padarytume daugiau žalos negu naudos. Jeigu mūsų mentalitetas būtų kaip Skandinavijoje, kur mokesčiai beveik neslepiami, galėtume apie tai diskutuoti. Bet kai šešėlis, anot kai kurių vertintojų, siekia 40 proc. BVP, įvesti progresinius mokesčius būtų ankstoka", - reziumavo S.Besagirskas.

Asociacijos "Investuotojų forumas" vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė įsitikinusi, kad siūlomi progresiniai mokesčiai nenaudingi Lietuvai. "Keturis tūkstančius litų uždirba pradedantys vidutinio lygio kvalifikuoti darbuotojai. Jiems paprasčiausiai nebeapsimokės čia būti. Iš užsienio jie irgi neatvyks, nes gretimose valstybėse progresinių mokesčių nėra, o SODROS "lubos" yra. Be to, kai kuriose net didelių mokesčių valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje, aukštos kvalifikacijos specialistas darbdaviui kainuoja mažiau negu Lietuvoje", - pabrėžė užsienio investuotojų atstovė.

Tačiau R.Skyrienei ypač nepatinka eskaluojamas pavydo jausmas turtingesniems žmonėms, daugiau ir mažiau uždirbančiųjų dirbtinis priešinimas, nors, pasak jos, algos dydį dažniausiai lemia skirtingo lygio išsilavinimas ir kvalifikacija. "Ne progresiniai mokesčiai didina socialinį teisingumą, daro žmones lygesnius. Reikia kurti darbo vietas, kelti ekonomiką, kad žmonės galėtų patys užsidirbti. Skandalinga, kad apie trečdalis Lietuvos dirbančių žmonių gauna minimalų atlyginimą. Bet taip iš tikrųjų nėra. Tiesiog pinigai slepiami. O progresiniai mokesčiai dar labiau paskatins mokėti atlyginimus vokeliuose", - įsitikinusi R.Skyrienė.

Parems, jeigu pritars pensijų reformai?

Socialdemokratų lyderis tikisi paramos (pradėti taikyti progresinius mokesčius) sulaukti ne tik iš opozicinių frakcijų, bet ir iš valdančiosios daugumos. "Kalbėjomės su kai kuriais Seimo nariais, ypač iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) krikščionių demokratų grupės, gavome patikinimą, kad jie mus palaikys", - LŽ teigė A.Butkevičius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas mano, kad progresinių mokesčių idėja gali sulaukti palaikymo Seime, nes krizės metu ir valdantiesiems būtų naudinga parodyti, kad jiems rūpi vargingiau gyvenantys visuomenės narai. "Finansinė nauda, aišku, abejotina, bet būtų tam tikras moralinis gestas, jautrumo išraiška, nes rinkimai pamažu artėja", - svarstė ekonomistas.

J.Čičinskas mano, kad iniciatyvai greičiausiai priešinsis abi liberalios partijos ir dalis liberalių pažiūrų konservatorių, bet gali pritarti TS-LKD krikščionių demokratų sparnas. "Įdomiausia, kaip elgsis opozicijos partijos. Paremti gali valstiečiai liaudininkai, populistiška Tautos prisikėlimo partija. Bet visiškai neaišku, kaip elgsis "Tvarka ir teisingumas" ir Darbo partija. Pastaroji linkusi atsižvelgti į verslo interesus, bet kaip nuspręs lyderis, sunku spėti. O būtent jo pozicija ir bus lemiama, apibrėžtos pozicijos partija neturi", - svarstė J.Čičinskas.

Profesorius neatmeta galimybės, kad mainais į progresinius mokesčius, bus prašoma socialdemokratų paramos valdančiųjų parengtai socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkai. Be to, netrukus Seimą pasieks siūlymai įvesti NT mokestį. "Abiejų mokesčių tikrai nepavyks įteisinti, bet dėl kurio nors vieno sėkmingos derybos įmanomos", - sakė J.Čičinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"