TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Projektui - plojimai, ūkininkams - nuostoliai

2013 06 10 6:00
Kai buvo pradėta Žuvinto ir Amalvo palių pertvarka, ūkininkams buvo žadama pagalba, bet vietoj jos jie sulaukė laukų užtvindymo.   Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Aplinkos ministerija džiūgauja - tarp Briuselyje apdovanotų aštuonių geriausių praėjusių metų "LIFE+" programos gamtosaugos projektų - Lietuvoje įgyvendintas Amalvo ir Žuvinto pelkėms išsaugoti skirtas projektas. Tačiau šalia šių pelkių ūkininkaujantys žemdirbiai džiaugsmu netrykšta - pelkėmis virsta ir jų dirbami laukai, kuriuos prieš keletą metų iš valstybės nusipirko kaip žemės ūkio paskirties žemę.

"LIFE+" programos nacionalinio koordinatoriaus Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Kastyčio Gedmino teigimu, Lietuvos projektas tokio apdovanojimo sulaukė pirmąkart per visą šios programos istoriją. Jį įgyvendino Gamtos paveldo fondas, Marijampolės savivaldybės administracija, Marijampolės miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija.

Didelė nauda gamtai

Dauguma darbų buvo skirti Žuvinto ir Amalvo pelkių bei ežerų vandens lygiui ir režimui atkurti. Pertvarkytas Amalvo polderis ir pritaikyta durpinius dirvožemius tausojanti žemėnauda padės sustabdyti Amalvo pelkės sausėjimą. Sugrąžintas gruntinio vandens lygis sudaro prielaidas aktyvioms aukštapelkėms ir pelkiniams miškams atsigauti apie 1,5 tūkst. hektarų Amalvo pelkės plote. Suremontuoti apsauginiai pylimai, grioviai sumažino vandens nuotėkį iš Žuvinto pelkės, sustabdė sausinimo griovių paveiktų aukštapelkės plotų apaugimą medžiais.

Kaip teigė K.Gedminas, įdiegus tausojantį Amalvo polderio naudojimo ir vandens pumpavimo režimą, turėtų gausėti migruojančių paukščių populiacijos. Atkurtas natūralus vandens lygio svyravimas Žuvinte turėtų sudaryti prielaidas vandens augalijai ataugti, kai kurių žuvų ir varliagyvių rūšių neršto plotams plėstis, nendrynų ir krūmynų plitimui stabdyti.

Be to, atkūrus natūralų vandens lygio svyravimą Žuvinte ir Amalve, didėja galimybės šiems ežerams apsivalyti. Per Žuvinto ir Amalvo šliuzų-reguliatorių rekonstrukciją įrengti žuvitakiai sudaro sąlygas žuvims migruoti. Daug dėmesio skirta ir tausojančiam ūkininkavimui skatinti Žuvinto biosferos rezervato ekologiškai pažeidžiamose agrarinėse teritorijose.

Vietos žmonės nepatenkinti

Nors aplinkosaugininkai džiaugiasi įgyvendintu projektu, Šventragio, Daukšių ir kitų netoli Amalvo bei Žuvinto palių esančių kaimų gyventojams jis suteikė ne tik džiugesį. "Per pavasario polaidį vanduo buvo taip pakilęs, kad iš kai kurių gyventojų tvenkinių išplaukė visos žuvys", - LŽ pasakojo Daukšiuose gyvenanti Irma Leonavičienė. Ji tikino, kad prieš visas pertvarkas žmonių pievos taip nebūdavo užliejamos.

Seniūnaite išrinkta moteris guodėsi, kad dėl Amalvo bei Žuvinto palių pertvarkos Daukšių gyventojai liko be pamėgtų grybavimo vietų - dauguma medžių buvo iškirsti, o ten, kur jie augo, dabar šlapynė.

Dar daugiau priekaištų projekto sumanytojams ir įgyvendintojams turi Šventragio kaimo gyventojas Benediktas Šalna. Ūkininkas LŽ guodėsi, kad šiemet jam dar nė karto neteko įvažiuoti į dalį pūdymui paliktų laukų - jie virtę pelke. "Nei pernai daugiau kaip 3 hektarų negalėjau dirbti, nei šiemet - vis dar laukuose stovi vanduo", - teigė jis. Dėl savo bėdų ūkininkas jau varstė ir Igliaukos seniūnijos, ir Marijampolės savivaldybės valdininkų kabinetų duris. Tačiau niekas nesikeičia.

Pasak B.Šalnos, ši problema kamuoja ne tik jį, bet ir kitus ūkininkus, turinčius dirbamos žemės sklypus šalia palių. "Turėtų ką nors daryti, kad galėtume dirbti savo laukus. Juk prieš keletą metų sklypus iš valstybės nusipirkome kaip žemės ūkio paskirties žemę, o dabar negalime ja naudotis", - sakė B.Šalna.

Spręs, ką daryti

Marijampolės merijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis inžinierius melioratorius Jonas Kazakevičius LŽ aiškino, kad problemų turi apie 10 Šventragio ūkininkų, taip pat gauta keletas skundų iš ūkininkaujančiųjų kitoje palių pusėje - ties Igliškėliais. Anot jo, vandens perteklius polderyje galėjo susidaryti ne tik dėl aukšto vandens lygio, bet ir dėl gausaus lietaus.

"Specialistai, rengdami projektą, skaičiavo vienaip, bet gamta viską kitaip patvarko. Kiek galėjome, tiek vandens išsiurbėme. Tačiau vanduo polderyje tebestovi. Netrukus kviesime specialistus ir spręsime, ką toliau daryti", - sakė J.Kazakevičius.

Anot jo, mažiau problemų žemdirbiams turėtų kilti, kai bus įgyvendintas antrasis projekto etapas, kuriam dar tik ruošiamasi - šį mėnesį turėtų būti teikiama paraiška. Planuojama pertvarkyti melioracijos sistemas, įrengti pylimų atkarpas, slenksčius, kurie sumažina vakariniame Amalvo aukštapelkės pakraštyje, beveik 5 kilometrų ruože, įrengtų melioracijos statinių sausinamąjį poveikį Amalvo aukštapelkei. Taip pat numatyta sutvarkyti dalį Amalvo polderio apsauginio pylimo, išvalyti dalį apsauginio griovio, rekonstruoti drenažo rinktuvus, atlikti kitus darbus.

Tačiau J.Kazakevičius neslėpė abejonių, ar ir įgyvendinus visus šiuos užmojus ūkininkai su technika galės įvažiuoti į polderį dirbti žemės. "Geriau jau ūkininkai tas žemes paverstų pievomis", - svarstė jis.

LŽ kalbintas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikino, kad prie Žuvinto ar Amalvo ūkininkaujančių žemdirbių bėdos jam nėra žinomos, tačiau jis pabrėžė, jog įgyvendinant tokius didelius aplinkosauginius projektus tam tikri nesutarimai su vietos gyventojais yra užprogramuoti. "Jei užkeliame aplinkosaugos kartelę, automatiškai užveržiame gerklę žemės naudotojams. Reikia ieškoti maksimaliai protingo ir kompromisinio sprendimo", - kalbėjo ministras.

Jo aiškinimu, vienintelis kelias, kad panašūs dalykai nesikartotų vykdant kitus projektus - kuo didesnis jų įgyvendinimo viešumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"