TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Provincijoje - mažai oro keleivių

2012 10 13 12:36
Manoma, jog Palangos oro uosto taikomas 18 eurų keleivio mokestis yra per didelis, kad keltų naujų oro bendrovių susidomėjimą. /LŽ archyvo nuotrauka  

Europos Sąjungos reglamentai valstybėms neleidžia remti aviacijos bendrovių, bet masiniai bankrotai atskleidė, kad pelningą skrydžių veiklą garantuoja ne mažiau kaip 6 mln. keleivių srautas. O regionuose jų tiek nėra.

Smulkiesiems oro vežėjams dėl brangstančių degalų tapo neįmanoma išgyventi. Dėl to kenčia ir regioniniai oro uostai, tokie kaip Palangos ar bandytas gaivinti, bet prieš porą metų jau antrą kartą veiklą nutraukęs Latvijos Liepojos oro uostas. Į jį latviai net nespėjo investuoti numatytų europinių pinigų.

Palangos oro uostui tobulinti panaudotos kelios dešimtys milijonų litų. Turistų srauto laukiantis Lietuvos pajūris krašto ateitį sieja su skrydžių gausa. Bet kol nėra turistų - nėra skrydžių, o kol nėra skrydžių - negali atskristi turistai.

Siūlo bendrą verslą

Klaipėdoje lankydamasis Latvijos transporto ministras Aivis Ronis teigė, kad naujasis kompanijos "airBaltic" verslo planas, turintis ištraukti įmonę iš nuostolių, pasiteisino - pirmąjį pusmetį bendrovė dirbo pelningai. Tačiau nenustojama ieškoti privataus strateginio investuotojo.

Estijos nacionalinis oro vežėjas "Estonian Air" šiuo metu yra atsidūręs ties bankroto riba, kaip neseniai buvo nutikę Latvijos oro bendrovei. Estijos vyriausybės atstovai išeities ieško pasitelkdami Kazachstano kompaniją "Astana Air", skraidinančią keleivius į Kinijos miestus. Lietuviai iškėlė idėją kurti bendrą trims valstybėms skrydžių įmonę. Idėja kol kas neturi jokių ekonominių pagrindų. Kompanijai "airBaltic" reikia ne tiek finansinės, kiek strateginės paramos, tad tęsiamos jos derybos su esamu privačiu investuotoju. Tačiau neatmetama galimybė Lietuvai vėliau tapti akcininke. "Rinka stambėja, kompanijos jungiasi. 2009 metais manyta, kad Estija ir Latvija sugebės užimti Lietuvos oro rinką, tačiau šiandien atrodo kitaip", - pripažino Latvijos ministras A.Ronis.

Skrydis be kavos

Mažindamos išlaidas dauguma oro bendrovių pastaraisiais metais atsisakė keleiviams anksčiau teikiamo nemokamo maitinimo, nepasiūlo net stiklinės vandens, o už sumuštinius ar gėrimus prašo papildomų įspūdingų kainų.

Kazachstano bilietų pardavimo svetainėse "Estonian Air" skelbia, kad nuo spalio 1 dienos skrendant reisu Talinas-Astana nemokamai nebevaišins užkandžiais ekonominės klasės keleivių, jiems suteikiama tik viena nemokama bagažo vieta. Žadama plėsti mokamo meniu asortimentą.

Taupantiems keleiviams atrodo nemenkos išlaidos sumuštinis su kumpiu, kainuojantis 5 eurus, arba 10-11 eurų vertas mėsos patiekalas, estų oro bendrovei tai gali būti svari parama. Paskelbta, kad jai reikalinga maždaug 60 mln. eurų investicija. Įmonės pusmečio nuostoliai sudaro beveik 15 mln. eurų. Tiesa, jos vadovo pernai per 7 mėnesius gautas 230 tūkst. eurų uždarbis stebina.

SAS grupės pranešime apie pirmojo pusmečio rezultatus, kurie, palyginti su pernai, pagerėjo, nurodoma, kad, be kitų paslaugų, nuo metų pradžios SAS visiems savo keleiviams siūlo nemokamą kavą bei arbatą.

Šiomis dienomis pranešta, kad kompanija "Wizzair" tapo pirmąja Europoje oro bendrove, kuri apmokestino rankinį bagažą lėktuvuose. Todėl "airBaltic" neslepia, kad "atidžiai seks šio sprendimo pasekmes ir vertins, ar prasminga, ar ne pristatyti panašų mokestį didesnių gabaritų rankiniam bagažui".

Pagal "airBaltic ReShape" verslo permainų programą latvių oro bendrovė turėtų tapti pelninga 2014 metais. Tuomet skrendant "airBaltic" lėktuvais gal taip pat bus galima tikėtis ne tik įgulos šypsenų, bet ir kavos.

Prašo paramos

Pajūrio verslininkai jau kelintus metus pageidauja naujų skrydžių krypčių iš Palangos oro uosto, aktualiausios jų - Hamburgas, Londonas ir Maskva. Palangos oro uosto atliktoje studijoje nurodoma, kad būtų galima čia priimti daugiau nei milijoną keleivių per metus. Aplinkui 80 kilometrų spinduliu gyvena 570 tūkst. žmonių, bet dėl menko krypčių pasirinkimo oro uostu pernai naudojosi tik 111 tūkst. keleivių, šiemet tikimasi 20 tūkst. daugiau. Pažymima, kad pernai pirmą kartą oro uostas dirbo pelningai.

Palangos oro uosto vadovė Jolanta Jucevičiūtė teigė, kad maži regioniniai oro uostai paprastai nepritraukia tokio keleivių srauto, koks būtinas pasiekti lūžio tašką, garantuojantį pelningą veiklą. Dėl trečdaliu išaugusių degalų kainų šiemet Europoje esą bankrutavo 5 skrydžių bendrovės.

Kauno oro uosto, bendradarbiavusio su savivaldybe, pavyzdys rodo, kad išlaidos krypčių reklamai pasiteisina. Todėl manoma, kad Palangos oro uostas atsigautų, jeigu artimiausios savivaldybės susimestų iki 500 mln. litų rinkodaros priemonėms. Šiuo metu vyksta derybos su oro kompanijomis dėl kitų metų skrydžių. Matoma, kad jei 70 vietų lėktuvas į Hamburgą skristų 3 kartus per savaitę, jis galėtų gabenti maksimaliai 21 840 keleivių per metus. Jo dotacijai reikėtų iki 750 tūkst. litų per metus. Oro uostas, mažindamas mokesčius, galėtų prisidėti trečdaliu. Panaši lėšų suma reikalinga ir krypčiai Palanga-Londonas atidaryti. Per savaitę 2 kartus į Londoną skrendantis 180 vietų lėktuvas galėtų gabenti 37 tūkst. keleivių per metus. Tiek keleivių reiso pelningumui užtikrinti nepakanka.

Skrydžių monopolis

Šiuo metu iš Palangos oro uosto nebrangiai galima nuskristi tik į Oslą. Ten skraidina maža bendrovė "Norwegian Air Shuttle". Tą kryptį itin renkasi emigrantai ir Norvegijoje laikinai uždarbiaujantys žmonės. Į Kopenhagą, kaip tarpinį oro uostą, tenka skristi kompanijos SAS lėktuvais, kitur įmanoma patekti su persėdimu Rygoje, naudojantis "airBaltic" paslaugomis.

Palangos oro uosto duomenimis, šiemet pirmąjį pusmetį SAS lėktuvais skrido 64 proc. keleivių, kiti - atitinkamai 17 ir 19 proc. - rinkosi Rygos bei Oslo kryptis.

Klaipėdiečiai piktinasi, kad skrydis į Hamburgą per Rygą kainuoja tiek pat kaip į Ameriką. Manoma, jog Palangos oro uosto taikomas 18 eurų keleivio mokestis yra per didelis, kad keltų naujų oro bendrovių susidomėjimą. Todėl Palangoje esą susidaręs SAS monopolis.

Švedų bendrovės pernai spalį atidarytas reisas iš Palangos į mažą Ronebio miestą bei Stokholmą buvo trumpalaikis - nesulaukė turistų srauto, o verslininkams nebuvo būtinas. Reisą į Maskvą rusai buvo atidarę tik vasarą dėl savo turistų, nors mūsų verslininkams jis reikalingas visus metus.

Atsakydama į klausimą, kodėl nesiderama su rusų kompanijomis, skrendančiomis į Kaliningradą, kad jų lėktuvai leistųsi ir Palangos oro uoste, jo vadovė J.Jucevičiūtė aiškino, kad derybos vyko dvejus metus. Jos nutrūko paaiškėjus, kad šia kryptimi neskraido ir rinkoje nėra tokių lėktuvų, kurie būtų tinkami leistis tarpiniame taške. Į Kaliningradą skraido tik talpūs boingai ir aerobusai.

Palangos oro uostas jau visą penkmetį rekonstruojamas valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis. Jo nuolatinė priežiūra sudaro 6,5 mln. litų per metus. Šiuo metu pradedamas ilginti orlaivių riedėjimo takas, įrengiamas gelbėjimo darbų pastatas. Šie darbai kainuos per 5 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"