TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Puoselėjami aukštųjų technologijų "pumpurėliai"

2007 05 28 0:00
"Ieškome jaunų, perspektyvių mokslininkų ir stengiamės juos sudominti verslu, komercializuojant laboratorijose sukurtus produktus", - sakė VšĮ KTU Regioninio mokslo parko direktorius dr. Pranas Bernardas Milius.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

VšĮ KTU Regioninis mokslo parkas skatina jaunus mokslininkus steigti aukštųjų technologijų įmones, kurios komercializuotų (tiražuotų ir parduotų) mokslinėse laboratorijose sukurtus produktus

Viešoji įstaiga Kauno technologijos universiteto (KTU) Regioninis mokslo parkas išaugo iš VšĮ KTU Regioninio verslo inkubatoriaus, kuris buvo įkurtas 1998 metais. Naujas statusas padeda sukurti Europos Sąjungos (ES) standartus atitinkančią infrastruktūrą ir teikti daugiau paslaugų Kauno regiono inovatyvioms, į modernias technologijas orientuotoms įmonėms. Be to, atsirado daugiau galimybių įsitraukti į ES ir Lietuvos regionų plėtrą bei inovatyvumą skatinančių programų įgyvendinimo projektus.

Padeda jaunimui

"Orientuojamės į naujas technologijas, skatiname steigti inovatyvias įmones, kurios sukurtų didelę pridėtinę vertę", - pasakojo VšĮ KTU Regioninio mokslo parko direktorius dr. Pranas Bernardas Milius.

Pasak jo, mokslo parkas dirba keliomis kryptimis: verslininkams teikia informaciją apie mokslininkų atliekamus darbus, o jaunus mokslininkus skatina kurti aukštųjų technologijų įmones, vadinamuosius "pumpurėlius", kurie komercializuotų (gamintų, tiražuotų ir parduotų) laboratorijose sukurtus produktus. "Lietuvoje dauguma mokslininkų yra brandaus amžiaus - 50-60 metų. Jie visą gyvenimą paskyrė moksliniams tyrimams ir nesiryžta imtis verslo, o jaunimas - energingas ir drąsus", - aiškino dr. P.Milius. Pasak jo, Mokslo parkas kuriantiems įmonę jauniems mokslininkams trejus metus lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, biuro įrangą, o jeigu reikia, konsultuoja. Mokslo parko pranašumas dar ir tas, kad čia veikiančios įmonės padeda viena kitai. Jeigu sugedo įranga, kaimynai sutaisys, jeigu reikia išleisti reklaminį leidinį - išleis, jeigu reikia verslo plano - parengs. Čia įmonės keičiasi žiniomis bei paslaugomis (atsiranda sinergetinis efektas). "Orientuodamiesi į vadinamuosius pumpurėlius - aukštųjų technologijų įmones - peržiūrėsime savo paslaugų paketą", - teigė pašnekovas.

Vienas geriausių

VšĮ KTU Regioninio mokslo parko paslaugomis pasinaudojo jau 160 įmonių. Jas įkūrė dažniausiai šalies universitetų absolventai. "Iš viso sukurta 420 naujų darbo vietų, iki šių metų sausio 1 dienos į valstybės biudžetą sumokėta 16,5 mln. litų įvairių mokesčių. KTU Regioninis mokslo parkas užimtas 100 proc., įmonių steigėjai po kelis mėnesius laukia eilėje, kad galėtų pas mus įsikurti", - sakė dr. Milius. Anot jo, šiuo metu mokslo parke veikiančios 64 įmonės sparčiai didėja. Jų darbuotojai laimi tarptautinius konkursus ir vykdo svarbius projektus, o uždarbis didesnis už šalies vidurkį. Ypač sėkmingai dirba programuotojai, informacinių technologijų specialistai.

2005 metais Italijos mieste Turine vykusioje tarptautinėje konferencijoje KTU Regioninis verslo inkubatorius (dabar VšĮ KTU Regioninis mokslo parkas) buvo apdovanotas už sparčiausią plėtrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"