TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pusantrų metų delsę pardavė „Litgas“ akcijas

2016 10 03 12:45
Kainų komisija žadėjo, kad 2015 metų pradžioje pradėjus veikti SGD terminalui ir ėmus prekiauti per jį importuojamomis dujomis, „Litgas“ bus veiksmingai atskirta nuo „Klaipėdos naftos“ ir Energetikos ministerija jos nebekontroliuos. Tačiau pažadas įvykdytas nebuvo. Rasos Pakalkienės („Lietuvos žinios“) nuotrauka

Praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo tada, kai Europos Komisija oficialiai perspėjo Lietuvą, kad ji nevykdo ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimų dujų sektoriuje, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą valdanti valstybinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pagaliau pardavė turėtas dujų prekybos įmonės „Litgas“ akcijas.

Šiuo sandoriu Lietuvoje tik dabar formaliai įvykdyta dujų sektoriaus pertvarka pagal ES Trečiąjį energetikos paketą, tai yra galutinai atskirtos dujų prekyba užsiimančios ir dujų infrastruktūrą valdančios bendrovės.

Lietuvos nacionalinis energetikos reguliuotojas žadėjo Europos Komisijai, kad 2015 metų pradžioje pradėjus veikti SGD terminalui ir ėmus prekiauti per jį importuojamomis dujomis, „Litgas“ bus veiksmingai atskirta nuo „Klaipėdos naftos“, Energetikos ministerija jos nebekontroliuos ir interesų konflikto bus išvengta. Tačiau pažadas nebuvo laiku įvykdytas. Manoma, kad dviejų ministerijų valdomoms įmonės nepavyko susitarti dėl parduodamų akcijų kainos.

Energetikos ministerijai priklausanti „Klaipėdos nafta“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad tik šį pirmadienį, tai yra praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo terminalo veiklos pradžios, už nominalią vertę – 4,35 mln. eurų – pardavė 33,33 proc. „Litgas“ akcijų valstybės valdomų energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“. Finansų ministerijai priklausanti „Lietuvos energija“ nuo šiol taps vienintele „Litgas“ akcininke.

„Klaipėdos nafta“ akcijas pardavė už 3,951 mln. eurų, tačiau į sandorį įskaičiuota ir 398 tūkst. eurų „Litgas“ bendrovei „Klaipėdos nafta“ išmokėtų dividendų, BNS nurodė pastarosios atstovė Indrė Milinienė.

Anot bendrovės, iš sandorio ji uždirbo 310 tūkst. eurų ikimokestinio pelno. Akcijos, parduotos atsižvelgiant į nepriklausomo turto vertintojo nustatytą jų vertę šių metų kovo 31 dieną.

„Už parduotas akcijas gautas lėšas ketiname nukreipti investicijoms pagal bendrovės strategijoje numatytus tikslus“, – pranešime teigė „Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška.

Perspėjo dėl „nederamo poveikio“

„Lietuvos žinios“ šių metų rugpjūčio mėnesį rašė apie Europos Komisijos priekaištus Lietuvai dėl to, kad Energetikos ministerija iki šiol neatsisakė bendrovės „Litgas“ akcijų, kaip buvo žadėjusi. Dėl ministerijos nenoro klausytis Briuselio nurodymų kitai Lietuvos bendrovei „Amber Grid“ grėsė milijoninės baudos ir kilo klausimų, ar ji apskritai veikia teisėtai.

Briuseliui kilo įtarimų, jog Lietuva nevykdo ES Trečiojo energetikos paketo dujų sektoriuje reikalavimų, mat iki šiol neatskyrė dujų prekyba užsiimančių ir dujų infrastruktūrą valdančių bendrovių, kurios po vykdytos reformos Lietuvoje priklauso valstybei.

Oficialiame dokumente, kurį Europos Komisijos (EK) vardu pasirašė ES užimtumo, socialinių reikalų, įgūdžių ir darbo jėgos mobilumo komisarė Marianne Thyssen, teigta, kad Energetikos ministerija gali finansinėmis paskatomis daryti nederamą poveikį pajėgumų paskirstymo, techninės priežiūros ar investicijų klausimais dujų perdavimo sistemos operatorei „Amber Grid“.

Įžvelgusi tokį pavojų EK dar prieš pusantrų metų paragino Lietuvos valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), kad išduotų dujų perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) licenciją „Amber Grid“ tik su sąlyga, kad visos „Litgas“ akcijos, kurias turėjo „Klaipėdos nafta“, būtų perleistos kitai įmonei, kurioje Energetikos ministerija akcijų neturėtų.

Procedūrai atlikti EK suteikė 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Tačiau per šį terminą Energetikos ministerija savo turimų „Litgas“ akcijų neatsisakė. Kainų komisija savo ruožtu neįvykdė grasinimo „Amber Grid“ skirti iki 10 proc. metinės apyvartos iš dujų perdavimo veiklos dydžio baudą. Vis dėlto VKEKK pagrasino, kad nurodymo neįvykdžius, ji gali iš naujo pradėti „Amber Grid“ sertifikavimo procedūrą.

Lietuva oficialiai skelbė, kad 2014 metų spalio 31 dieną įgyvendino ES Trečiąjį energetikos paketą, pagal kurį dujų tiekimą, perdavimą ir skirstymą turi valdyti skirtingi akcininkai. Tačiau Europos Komisijos nuomone, Lietuva iki šiol net formaliai nebuvo įvykdžiusi ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimų, kol dalis „Litgas“ akcijų priklausė Energetikos ministerijos kontroliuojamai „Klaipėdos naftai“.

Iškėlė konkrečias sąlygas

2013 metų rugpjūčio mėnesį, kai buvo įvykdytas įmonės „Lietuvos dujos“ atskyrimas, o perdavimo tinklui išskirtinės nuosavybės teisėmis valdyti ir eksploatuoti įsteigta „Amber Grid“, Lietuva tik iš dalies įgyvendino savo dujų sektoriaus veiklos rūšių atskyrimo taisykles.

Briuseliui kilo abejonių dėl to, kodėl 96,58 proc. „Amber Grid“ akcijų valdančiai Energetikos ministerijai priklauso ir „Klaipėdos naftos“ (Klaipėdos SGD terminalą stačiusios bendrovės) ir pastarosios tuo metu visiškai patronuotos „Litgas“, kuriai patikėta prekybos dujomis užduotis, akcijų. Pagal ES Trečiąjį paketą dujų gamybos tiekimo ir prekybos bendrovių, taip pat ir „Lietuvos energijos“ akcijos, priklauso Finansų ministerijai.

Kadangi 2013 metų liepos mėnesį SGD terminalas dar nebuvo pradėjęs veikti, Kainų komisija tikino EK, kad iškart, kai tik bus pradėta prekybos veikla, „Litgas“ bus veiksmingai atskirta nuo „Klaipėdos naftos“ ir Energetikos ministerija jos nebekontroliuos, todėl bet kokio interesų konflikto bus išvengta. Tačiau pažadas įvykdytas nebuvo ir interesų konfliktas, EK vertinimu, iki šiol nebuvo pašalintas.

„Litgas“ 33,33 proc. akcijų priklausė „Klaipėdos naftai“, 66,67 proc. – „Lietuvos energija“. „Klaipėdos nafta“ savo ruožtu nuosavybės teise priklausė Energetikos ministerijai, o „Lietuvos energija“ – Finansų ministerijai.

Kaltino aplinkybes

Energetikos ministerija „Lietuvos žinioms“ teigė, kad apie akcijų pardavimą paskelbė daugiau kaip prieš metus – 2015 metų gegužės 21 dieną. „Tačiau „dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip „Litgas“ reorganizavimas, SGD įstatymo keitimas, „Litgas“ derybos su SGD tiekėju „Statoil“ ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų keitimas, procesas užsitęsė. Šių metų balandžio 29 dieną buvo atnaujintas kvietimas įsigyti „Klaipėdos naftai“ priklausančias „Litgas“ akcijas. „Klaipėdos nafta“ deda maksimalias pastangas įvykdyti procesą per optimalų laiką, atliekant visus procesinius veiksmus“, – teigta „Lietuvos žinioms“ atsiųstame ministerijos atsakyme.

Kainų komisijos narys Vygantas Vaitkus „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad VKEKK labai svarbus veiklų atskyrimo pagal ES Trečiojo paketo reikalavimo įgyvendinimas, bei atkreipė dėmesį, kad vien baudos skyrimas „Amber Grid“ neužtikrintų, jog „Klaipėdos naftos“ turimų „Litgas“ akcijų perleidimas būtų įgyvendintas.

„VKEKK deda visas pastangas, kad esama situacija būtų išspręsta iš esmės per trumpiausiai įmanomą terminą. Akcentuotina, jog visgi suinteresuotoms šalims neįgyvendinus šio reikalavimo, VKEKK turi teisę kreiptis į Europos Komisiją ir iš naujo pradėti AB „Amber Grid“ sertifikavimo procedūrą“, – sakė jis.

Neoficialiomis žiniomis, „Klaipėdos naftos“ akcijų ilgai parduoti nepavyko kilus nesutarimams dėl perleidžiamų akcijų vertės.

Faktai: energetika grįžo į valstybės rankas

Įgyvendindama ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus dujų sektoriuje, Lietuvos Vyriausybė 2013 metais nuo „Lietuvos dujų“ atskyrė dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“, o 2014-aisiais – dujų tiekimo įmonę „Lietuvos dujų tiekimas“.

Trečiasis ES energetikos paketas numato, kad dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklos turi būti atskirtos. Pertvarkos metu Lietuva iš Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ ir Vokietijos koncerno E.ON išpirko „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujų“ akcijas. E.ON ir „Gaprom“ pasitraukimas iš Lietuvos valstybei kainavo 277,6 mln. eurų.

Kai kurie ekspertai skeptiškai vertina Trečiojo paketo įgyvendinimą Lietuvoje, nes beveik visas energetikos sektorius grįžo į valstybės rankas. Šių įmonių valdymas tik perskirstytas tarp Energetikos ir Finansų ministerijų, iš esmės jas visas kontroliuoja Vyriausybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"