TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pusė milijardo litų prasmegs šiukšlėse

2013 03 08 6:00
J.Kirdeikis įsitikinęs, kad pastatyti gamyklas laiku įmanoma: "Kietą ranką turi parodyti ministerija, ji operuoja pinigais ir kontroliuoja procesą." / Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuva nesugeba pasistatyti dešimties atliekų rūšiavimo gamyklų ir gali prarasti beveik pusę milijardo litų tam skirtos Europos Sąjungos paramos.

Lietuva nuo 2010 metų nesugeba panaudoti 450 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, kuri skiriama regionuose pastatyti 10 naujų atliekų rūšiavimo gamyklų. Treti metai beveik pusė milijardo litų guli bankų sąskaitose.

Kaltina nesveiką konkurenciją

Pirmąjį žingsnį, kuris turėtų išjudinti įstrigusį procesą, žengė naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, atskiru ministro įsakymu regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RATC) nurodęs skubiai organizuoti jungtinius statybos darbų, įrangos pirkimo ir operavimo paslaugų pirkimo konkursus, kad iki nustatyto termino - 2015 metų - būtų baigtos statybos ir sąvartynai turėtų operatorius.

Nuo 2010 metų 9 iš 10 RATC nesugebėjo įvykdyti viešųjų pirkimų ir sudaryti atliekų rūšiavimo gamyklų statybos bei jų operavimo sutarčių. Kai kurių atliekų tvarkymo centrų atstovai netiesiogiai pripažįsta, kad jie patys norėtų būti operatoriais, nors tai draudžiama pagal ES taisykles.

Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis LŽ teigė, jog ES paramos panaudojimo procesas stringa dėl to, kad RATC nesugebėjo atlikti viešųjų pirkimų. "Koks dar jums atsakymas reikalingas? Pirko visi po tris kartus ir vis kažkas ne taip. Vieni skundžia kitus, kovoja visi dėl pinigų kąsnio", - padėtį apibūdino direktorius.

I.Kiškis neigė prielaidą, kad patys regioniniai centrai priešinasi būsimų gamyklų statyboms. "Ne, pastatyti nori visi. Bet visi konkursai atsiduria teismuose. Galima, aišku, sakyti, kad gal ne visi pirkimų dokumentai tobuli ar klaidų kokių nors privelta, bet susilaikyčiau nuo didesnių komentarų, nes matau tą patį, ką ir visi, - pirkimo dokumentų nevarčiau", - sakė jis. I.Kiškis mano, kad įmanoma organizuoti jungtinius statybos darbų, įrangos pirkimo ir operavimo paslaugų pirkimo konkursus, suspėti iki 2015 metų pastatyti rūšiavimo fabrikus ir išrinkti operatorius. "Jeigu nebus kliuvinių, dar kol kas įmanoma. Bet jeigu dar vienas kitas mėnuo praeis ir niekas nepajudės, bus vėlu", - tvirtino pašnekovas.

I.Kiškis nenorėjo svarstyti, kas grėstų, jeigu iki 2015 metų Lietuva neįgyvendintų priemonės "Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas" veiklos "Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra - biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimas".

"Svarbiausia, kad atliekos nepatektų į sąvartynus. O kokiu būdu tai atsitiks, Europos Komisijai neįdomu", - mano jis. Į LŽ klausimą, kokia galėtų būti alternatyva, I.Kiškis nusišypsojo ir atsakė: "Rūšiuoti rankomis. Visi nori, kad ateitų geras dėdė ir išrūšiuotų. Patys gyventojai turi tai daryti. O kas jau tas atliekas išveš, verslo reikalas."

Pasigenda tvirtos rankos

Pakuočių tvarkytojų asociacijos prezidentas Juozas Kirdeikis įsitikinęs, kad visiškai įmanoma skubiai organizuoti jungtinius statybos darbų, įrangos pirkimo ir operavimo paslaugų pirkimo konkursus ir suspėti iki 2015 metų pastatyti rūšiavimo fabrikus bei išrinkti jų operatorius. "Tam reikia tik tvirtos ministerijos rankos", - teigė jis. J.Kirdeikiui keistas atrodo buvusios Aplinkos ministerijos vadovybės elgesys. "Tai aplaidumas. O kokios juodosios technologijos buvo naudojamos, kad konkursus sustabdytų, nesirengiu svarstyti", - sakė jis.

Pastatyti atliekų rūšiavimo gamyklą, J.Kirdeikio teigimu, įmanoma per metus ar net greičiau. "Prieš ketverius metus teikėme pasiūlymą iš Izraelio, pagal tą projektą buvo galima visuose dešimtyje centrų pastatyti fabrikus. Nereikia nieko išradinėti, projektai yra parengti, įranga gaminama Vokietijoje, Švedijoje ir kitur. Fabriką įmanoma sukomplektuoti, atvežti ir pastatyti per metus. Tai nesudėtinga, nes, pavyzdžiui, minėti Izraelio gamintojai patys atveža įrangą, pastato ir paleidžia gamyklą", - tvirtino pašnekovas.

J.Kirdeikis įsitikinęs, kad pastatyti gamyklas laiku įmanoma. "Kietą ranką turi parodyti ministerija, ji operuoja pinigais ir kontroliuoja procesą", - tikino jis.

Konkursą sustabdė teismas

Tauragės regione viešųjų pirkimų procedūros atlikti nepavyko dėl to, kad paraišką pateikė tik vienas pareiškėjas, be to, procedūros beveik pusmetį užsitęsė, kai konkurso sąlygos buvo skundžiamos teismuose.

"Gavome pasiūlymą tik iš vieno tiekėjo ir jis netiko. Mūsų biudžetas siekė apie 14 mln. litų, o gavome pasiūlymą už 29 mln. litų ir jį atmetėme", - LŽ pasakojo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Leonas Leikus. Pasak jo, Tauragės RATC turėjo konkurso pasiūlymus atplėšti gegužės mėnesį, tačiau tai galėjo padaryti tik rudenį. "Konkurso pirkimo sąlygas apskundė įmonė, kuri net neteikė pasiūlymo. Praėjus keliems mėnesiams Apygardos teismas ieškinį atmetė, tuomet jis buvo paduotas į Apeliacinį teismą, o galiausiai ieškinys rudenį buvo atsiimtas. Pusės metų teismų maratonas apribojo visus mūsų veiksmus, vokus atplėšėme tik spalio pradžioje", - skundėsi L.Leikus.

Šiuo metu konsultantai rengia kitus viešojo pirkimo dokumentus ir bus rengiamas kitas konkursas. L.Leikus mano, kad iki 2015 metų Tauragės regione įmanoma įvykdyti visas procedūras ir pastatyti gamyklą. "Dar yra šiek tiek laiko, bet jeigu vėl prasidės teismų maratonas, nespėsime. Mes ir ministro prašėme, kad inicijuotų Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kad pirkimus skundžiantis juridinis asmuo teiktų teismui kokį nors užstatą. Nes dabar vyksta beprasmis bylinėjimasis", - svarstė jis.

Tauragės RATC vadovas neslėpė manąs, kad atliekų tvarkymo centro operatoriaus vaidmenį, kai bus pastatyta atliekų rūšiavimo gamykla, geriau atliktų pats regioninis atliekų tvarkymo centras. "Pagal europinės paramos reikalavimus mes turėtume samdytis operatorių, kitaip negautume tos paramos. Tačiau įsivaizduokite, kad operatorius ateis ir siūlys savo kainą, nes jam reikės uždirbti pinigėlių. Mūsų steigėjos yra savivaldybės, jos neleistų mums siekti didelio pelno, todėl jeigu patys būtume operatoriai, manau, paslaugas tikrai teiktume pigiau", - savo nuomonę dėstė pašnekovas.

Skaičiai

Iki 2015 m. panaudojus ES lėšas ir pastačius rūšiavimo gamyklas į sąvartynus būtų gabenama perpus mažiau atliekų. Jeigu 2015 m. Lietuva reikalavimų neįgyvendins, Briuseliui teks grąžinti beveik pusę milijardo litų paramos. Regionuose pastatytos gamyklos sukurtų apie 200 naujų darbo vietų.

Lietuvoje į sąvartynus išvežama apie 92 proc. nerūšiuotų atliekų. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Rumunija (99 proc.) ir Bulgarija, visas atliekas vežančios į sąvartynus. Švedijoje perdirbama apie 90 proc. atliekų.

Šaltinis: Eurostat, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"