TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pustuščius viešbučius marina mokesčiais

2009 02 02 0:00
Daugelis kurortų viešbučių uždaromi iki gegužės.
LŽ archyvo nuotrauka

Pajūryje veikiantys viešbučiai taip ištuštėjo, kad dalis jų uždaromi iki vasaros sezono pradžios. Klientų nesulaukia ir didžiųjų Lietuvos miestų viešbučiai. Jų šeimininkai baiminasi, jog nepajėgs konkuruoti su palankesnes sąlygas turinčiu verslu gretimose šalyse.

Vos prieš mėnesį prasidėję 2009-ieji didžiule mokesčių našta prispaudė Lietuvoje veikiančius viešbučius. Dabar jie, panaikinus 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, taikomą apgyvendinimo paslaugoms, moka 19 proc. PVM.

Baigdamas kadenciją ankstesnis Seimas valstybinės žemės nuomos kainą pakėlė 4 kartus. Kiek pasunkės šio mokesčio našta kiekviename regione, priklauso nuo vietos savivaldos.

Jau 2008-aisiais nuo 0,5 proc. iki 0,8 proc. padidintas nekilnojamojo turto (NT) mokestis prislėgė viešbučių verslą. Be to, per pastaruosius kelerius metus ir pati NT rinkos vertė labai pakilo, tad nuo jos skaičiuojamo šio mokesčio, pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio viešbučiams, jau pernai teko mokėti 3 kartus daugiau nei 2005 metais. Taigi situacija ir anksčiau buvo nepavydėtina, o dabar tapo dar sunkesnė.

Šios srities verslininkai pabrėžia, kad ekonomikos sunkmečiu mūsų šalies viešbučiai atsidūrė blogesnėje padėtyje už savo kaimynus, todėl gali pralaimėti konkurencinę kovą dėl turistų. Tiesa, Latvijos viešbučiai šiuos metus pasitiko dar didesniais mokesčiais. Nuo šiol jiems tenka mokėti 21 proc. PVM. Tačiau Estijoje PVM tarifas, taikomas šioms paslaugoms, - 9 proc., o Lenkijoje - tik 7 procentai.

Kas juos pirks?

Viešbučių ir restoranų asociacijos skaičiavimais, 2008 metais užsieniečiai Lietuvoje išleido 1,89 mlrd. litų. Šiais metais turizmas šalyje, kaip rodo ypač optimistinės prognozės, mažės 15-20 proc., o valstybė dėl to praras apie 200-400 mln. litų.

Asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės nuomone, didindama mokesčių naštą valdžia ne papildys biudžetą, bet dar labiau jį ištuštins. Tačiau Finansų ministerija skaičiuoja, kad panaikinus PVM lengvatas iš viešbučių į valstybės biudžetą tikimasi surinkti 12 mln. litų.

"Net 20 Europos šalių viešbučiams taikomas PVM yra mažesnis nei 10 procentų. Dėl mūsų mokesčių nebegalime konkuruoti praktiškai nė su viena rinka, įskaitant ir kaimynų. Valstybė, užuot rėmusi augančią ūkio šaką, į kurią jau daug investuota ir atlikta nemažai reikšmingų darbų, paprasčiausiai ją žlugdo", - piktinosi asociacijos prezidentė.

Viešbučių savininkai tikina, kad kol kas mokesčius sumoka pelno sąskaita, bet tai, pasak jų, tik laiko klausimas - kiek galima balansuoti ties išlikimo riba. Akivaizdų svečių mažėjimą viešbučiai pajuto jau paskutiniais praėjusių metų mėnesiais, o dabar jie stovi pustuščiai. Kambarių nuomos kainos šiuo metų drastiškai mažinamos.

Vis daugiau nedidelių šalies viešbučių savininkų norėtų parduoti savo verslą, tačiau nesulaukia nei Lietuvos, nei užsienio pirkėjų.

Druskininkų sanatorijos "Lietuva" rinkodaros direktoriaus Rimgaudo Lukaševičiaus nuomone, dėl kritusių NT kainų viešbučius būtų galima įsigyti itin palankiomis sąlygomis, mat atsigavus ekonomikai tokių pirkinių vertė gerokai pakils. Tačiau jis pripažino, kad dabar rinka visiškai sustingusi, todėl viešbučių savininkai praktiškai neturi šansų rasti pirkėjų.

Pajūryje uždaromi

E.Šiškauskienė įsitikinusi, jog sunkiausia bus išsilaikyti kurortiniuose miesteliuose įsikūrusiems viešbučiams, nes čia vyrauja sezoniškumas, kurį anksčiau išlygindavo organizuojami seminarai ir konferencijos - tokie renginiai buvo pagrindinis viešbučių pajamų šaltinis žiemą. Dabar konferencijų nebevyksta.

Pajūrio viešbučio "Palangos vėtra" direktorius Arūnas Grigalauskas LŽ patvirtino, kad daugelis pajūryje esančių viešbučių uždaromi iki gegužės mėnesio dėl visiškai išnykusio vadinamojo konferencinio turizmo ir menkų vilčių, jog pavyks atsigriebti sezono mėnesiais. Jis teigė, kad Palangoje žiemos laikotarpis visuomet būdavo nepelningas, tačiau ir ne toks nuostolingas, koks yra dabar. "Uždaromi mažesni viešbučiai. Didesniems viešbučiams lengviau atlaikyti ekonominius sunkumus, nes juos valdo savininkai, turintys daugiau finansinių galimybių išsilaikyti žiemą, o vasarą kaip nors išbalansuoti", - dėstė "Palangos vėtros" direktorius.

A.Grigalauskas sakė, kad vieni laikinai uždaromų viešbučių darbuotojai išleidžiami nemokamų atostogų, kiti perkeliami į veikiančias apgyvendinimo įstaigas, o treti visai atleidžiami. Jo manymu, prasidėjus sezonui nebus labai sudėtinga surinkti personalą, nes pasikeitė ir darbo rinkos situacija. Anksčiau darbuotojai reikšdavo įvairius pageidavimus, ne visuomet sutikdavo dirbti siūlomomis sąlygomis, o dabar, pasak A.Grigalausko, žmonės norės ir laikinai įsidarbinti, kad tik gautų darbą.

Vizų kainos baido kaimynus

Nuo tada, kai Lietuva įsiliejo į Šengeno erdvę, vizos mūsų valstybę norintiems aplankyti Baltarusijos ir Rusijos gyventojams smarkiai pabrango, todėl keliautojų iš tų kraštų sumažėjo. Tačiau šie turistai, pasak E.Šiškauskienės, kaip tik Lietuvos verslui labai vertingi, nes jie mūsų šalyje išleidžia daugiausia pinigų, ypač kurortiniuose miesteliuose.

Sanatorijos "Lietuva" rinkodaros direktorius R.Lukaševičius LŽ patvirtino, kad anksčiau į Druskininkus noriai vykusius Baltarusijos ir Rusijos gyventojus dabar stabdo didelės vizų kainos. Jis teigė, jog pastaruoju metu į Druskininkus pailsėti atvažiuoja daugiausia lietuvių ir lenkų. Svečių iš Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių atvyksta rečiau.

Migracijos tarnybos Užsieniečių reikalų skyriaus vedėjas Antanas Turčinas LŽ sakė, kad vizų kaina baltarusiams ir rusams yra vienoda į visas ES šalis. "Rusijos piliečiams viza į Lietuvą kainuoja 35 eurus, o Baltarusijos - net 60 eurų. Rusijai padaryta išlyga, nes tarp ES ir šios šalies pasirašyta dvišalė sutartis dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo. Ateityje ES narėms planuojama leisti pasirašyti dvišales sutartis su valstybėmis kaimynėmis, kad pasienyje gyvenantys žmonės turėtų lengvatas vykti į gretimą šalį", - aiškino A.Turčinas. Kadangi šiuo metu dar tik deramasi dėl to, plačiau paaiškinti būsimų lengvatų tvarkos jis negalėjo.

Viešbučių asociacijos atstovų nuomone, būtina kuo skubiau gerinti gretimų šalių piliečių atvykimo sąlygas ir susigrąžinti dėl pabrangusių vizų prarastus turistus.

Reklamai - katino ašaros

Atvykstamajam turizmui itin daug įtakos turi šalies reklama, tačiau jai mūsų valstybės skiriamos lėšos - visiškai menkos. Negana to, valdžios atstovai tiesia ranką dar labiau jas apkarpyti.

"Pernai valstybė rinkodarai skyrė 5 mln. litų, nors realiai tiek lėšų vos pakaktų vienai rinkai pristatyti. Nemažai vilčių dėjome į "Vilniaus - Europos kultūros sostinės" renginius, nes buvo planuota pritraukti daug užsienio svečių, tačiau, kaip žinoma, valstybė, jau ir taip gerokai apkarpiusi projektų biudžetą, kėsinasi jį dar mažinti. Manome, kad dabar mažins pinigus, skirtus rinkodarai ir komunikacijai, tad, užuot sukūrę pasauliui didžiulę Lietuvos reklamą, padarysime antireklamą, nes turėsime rekordiškai menką biudžetą. Prisikviesime svečių, sukelsime kainas ir galiausiai tapsime per brangia turizmui šalimi.

Be to, skrydžių bendrovei "flyLAL" sustabdžius veiklą, praradome nacionalinį vežėją, su kuriuo buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis iki 2009 metų pabaigos. Tai irgi neigiamai atsilieps viešbučiams", - apie sunkią šalies turizmo padėtį pasakojo E.Šiškauskienė.

Faktai

Turizmo departamento duomenimis, 2007 metais apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję 1,8 mln. svečių, iš jų beveik 50 proc. - užsieniečių. Tarp užsienio turistų Lietuvos apgyvendinimo įstaigos 2007-aisiais daugiausia turėjo svečių iš Vokietijos - 16,4 proc., iš Lenkijos - 15,8 proc., iš Rusijos - 9,3 proc., iš Latvijos - 8,3 proc., iš Baltarusijos - 6,7 procento. Minėtos šalys yra ir didžiausios Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos. Jų turistai sudaro 55 proc. visų Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojusių svečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"