Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
EKONOMIKA

Putojantis vynas, serbentų ir vyšnių aromatas

 
Romo Jurgaičio (LŽ) ir LŽ archyvo nuotraukos

Vienintelė putojančio vyno gamintoja Lietuvoje bendrovė „Alita“, šiuo metu tiekianti rinkai net 12 šio vyno ir 7 rūšis kitų gėrimų, didina gamybą. Putojančio vyno net tik daugiau eksportuojama, bet ir daugiau nuperkama Lietuvoje.

Per pirmąjį pusmetį įmonių grupė pristatė rinkai ir nemažai naujienų: natūralios fermentacijos putojantį vyną „Alita Rosé“ ir „Alita Cabernet Saugvinon“, naują premium klasės brendį „Pure Brandy Black“, išplėtė alkoholinių kokteilių „Mix“ liniją.

„Eksporto plėtra ir strateginių prekės ženklų stiprinimas vidaus rinkoje išlieka svarbiausi įmonės tikslai“, – sakė "Alitos“ grupės generalinis direktorius Vaidas Mickus.

Vyno kultūra plečiasi

„Alitos“ vadovo nuomone, didėjantį putojančio vyno pardavimą Lietuvoje lemia besikeičiantys žmonių įpročiai. Lietuvos gyventojai labiausiai mėgsta, anot jo, „Alitos“ saldų ir pusiau sausą natūralios fermentacijos putojantį vyną (11 proc. stiprumo - aut.). Be to, „Alita“ dar siūlo 7 rūšių alkoholinius putojančio vyno gėrimus. Jie gerokai pigesni ir, direktoriaus teigimu, taip pat turi savo nišą rinkoje.

Bendrovės alkoholinių gėrimų asortimentas įvairus: brendis, trauktinė, degtinė, samanė. Gerai rinką pažįstantis ir vietos vartotojų pomėgius suprantantis V.Mickus sako, kad Lietuvoje stiprieji alkoholiniai gėrimai vis dar sudaro konkurenciją kokybiškam vynui. „Lietuvoje vartojimo įpročiai labai skiriasi nuo Pietų Europos šalyse gyvuojančios vyno tradicijos. Alus, degtinė ir kiti stiprūs gėrimai sudaro didelę dalį mūsų krašte vartojamo alkoholio. Tačiau vyno kultūra, įvairus vynas ateina į Lietuvą. Visi žinome, kad išprusęs vartotojas ieško būtent vyno. Bet įpročiai greitai nesikeičia“, - svarstė pašnekovas.

Putojančio vyno vartojimo tradicijas, pasak jo, lemia naujųjų laikų šalies istorija. „Lietuviai putojantį vyną daugiausia geria įvairiomis progomis – per Naujuosius metus, vestuves, gimtadienius ir panašiai. Tuo metu Pietų Europoje putojantis vynas ant stalo dedamas gerokai dažniau, ir nebūtinai laukiant ypatingų švenčių. Manau, dabartinė tradicija Lietuvoje susiformavo sovietiniais laikais, kai „Alitos“ šampanas buvo deficito prekė. Tačiau putojantis vynas tinka vartoti ir kaip aperityvas, ir atsigerti po vakarienės“, - kalbėjo "Alitos“ vadovas.

V.Mickus: „Alus, degtinė ir kiti stiprūs gėrimai sudaro didelę mūsų gyventojų vartojamų alkoholinių gėrimų dalį, bet ir vyno kultūra jau ateina į Lietuvą. “

Šiemet „Alita“ pakeitė prekės logotipą. Iki šiol bendrovę reprezentavęs logotipas buvo sukurtas prieš keletą dešimtmečių. Jo lydima formavosi ne tik „Alitos“ gamyklos, bet ir Lietuvos alkoholinių gėrimų rinkos istorija. Todėl atnaujintoje ženklo grafikoje siekta išlaikyti svarbią istorinę reikšmę turinčius elementus – solidžią žalią spalvą ir stilizuotą karūną.

„Naujasis įmonių grupės „Alita“ logotipas – ilgamečių gamybos tradicijų ir modernumo derinys“, - tvirtino vadovas. Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, „Alitos“ konsoliduotos pardavimo pajamos išaugo 22 proc. ir sudarė 36,20 mln. litų. Neaudituoti konsoliduoti veiklos nuostoliai prieš apmokestinimą, palyginti su pirmuoju pusmečiu pernai, sumažėjo 51 procentu. „Antrąjį šių metų ketvirtį bendrovė dirbo pelningai ir, jei lygintume su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, uždirbo beveik 1 mln. litų daugiau. Teigiamus finansinių rezultatų pokyčius lėmė sparčiai didėjantis eksportas ir pasiteisinanti rinkodaros strategija Lietuvos rinkoje“, – bendrovės veiklos pokyčius LŽ komentavo V.Mickus.

Anot jo, "Alitos" eksportas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo beveik 40 procentų. Daugiausia produkcijos keliavo į Latviją, Estiją, Rusiją, Kiniją.

Karaliauja juodieji serbentai

Vaisių ir uogų vyną gaminančios „Alitos“ antrinės įmonės „Anykščių vynas“ produkcijos gerokai daugiau parduoti nepavyksta, tačiau lietuvių mėgstamo juodųjų serbentų ar vyšnių vyno nenurungia net geras importinis vynuogių vynas. Be to, vartotojai žino, kad „Anykščių vyno“ gaminamiems gėrimams reikalinga žaliava – obuoliai, aronijos, serbentai, vyšnios – superkama tik Lietuvoje.

„Istoriškai „Anykščių vyno“ gamyboje dominavo spirituotas vynas. Dabar pertvarkome įmonę, ieškome kitų alternatyvų. Suprantame, kad ši vyno kategorija nėra auganti, bet per naktį visko nepakeisi. Kita vertus, yra ir sėkmingų produkcijos pavyzdžių, kaip antai obuolių sulčių sidras „Extrim“, natūralus vaisių ir uogų vynas „Voruta“, - LŽ pasakojo V.Mickus.

Lietuviškas vaisių ir uogų vynas, anot „Alitos“ vadovo, itin populiarus, pirkėjai jį atpažįsta ir prie jo grįžta. „Šį vyną vartoja ta pati grupė mėgėjų, kurią įvardyčiau kaip „30 plius“ - trisdešimtmečiai ir vyresni. Uogų ir vaisių vynas nėra saldus, tačiau jis neturi vynuogių vyno „sausumo“, o Lietuvos vartotojai, manau, linkę prie švelnesnių atspalvių vyno. Iki stipraus vynuogių vyno, manau, taip pat reikia subręsti“, - apie vyno vartotojų įpročius kalbėjo V.Mickus.

Didžiausią konkurenciją lietuviškam spirituotam vynui, pasak „Alitos“ vadovo, sudaro pigi lenkiška produkcija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"