TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

R. Masiulis: dėl lankstesnio importo kalbamasi ir su „Statoil“

2015 06 25 11:43
SGD terminalas Klaipėdoje Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Lietuvos energetikos ministras neneigia, kad Lietuva kalbasi su Norvegijos „Statoil“ dėl lankstesnio suskystinų gamtinių dujų (SGD) importo grafiko.

Rokas Masiulis sako, kad bandomi įvairūs SGD terminalo veiklos režimai, jo galimybės, todėl ministerija yra paprašiusi įmonių pasirengti įvairiems galimiems scenarijams. Ministras pripažįsta, kad informacija apie derybas su „Statoil“ viešai pasklido kiek per anksti.

„Gal be reikalo tas išsiviešino kaip garantuotas ir galutinis dalykas, net neatmetant, kad kada nors tai gali realizuotis, šiame etape tai yra galimybių nagrinėjimas. Ir kai tos galimybės bus sutartos, tada bus sprendžiama dėl pačio veiklos modelio“, - interviu BNS sako R.Masiulis.

Pokalbyje su energetikos ministru - apie galimą SGD laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimą anksčiau laiko ar jo nuomos pratęsimą, galimą naują SGD terminalo veiklos finansavimo modelį, derybas su „Gazprom“ dėl naujos dujų tiekimo sutarties, naujo energetikos holdingo kūrimą, santykius su didžiausia dujų vartotoja „Achema“, nenorinčia mokėti už SGD terminalo išlaikymą.

- Energetikos ministerija iš tikrųjų nepaneigė, kad pokalbiai su „Statoil“ vyksta - jūs tik teigėte, kad įsivėlė klaida, esą bendrovė „Klaipėdos nafta“ nesidera su „Statoil“. Tačiau tai nereiškia, kad su „Statoil“ nesikalba „Litgas“ ar Energetikos ministerija - taigi, apie ką vyksta pokalbiai?

- Reikia suprasti kontekstą, ne koncentruotis į derybas su „Statoil“. Visi veiksmai, kurie vyksta su terminalu, su dujų tiekimu, yra vienaip ar kitaip susiję su terminalo lankstumu, jo potencialo didinimu, galimybių išmėginimu, kad mes šios naujos infrastruktūros galimybes žinotume, galėtume paruošti pačiam optimaliausiam darbui. Ir į visą šitą procesą įeina eilė darbų, įmonės turi savo užduotis išmėginti, įvairius veiklos būdus, kad jeigu kada situacija to reikalautų, kad mes žinotume, kokios yra tiek terminalo, tiek dujų tiekimo, tiek tanklaivių atvykimo-išvykimo galimybės. Tai šie metai yra paskirti tam, kad išnagrinėtume visas galimybes.

„Klaipėdos nafta“ testuoja slėginius indus, siurblius, rezervuarus, tiria dujų kokybę, dujas šiek tiek ilgiau palaikius rezervuare, greičiau pumpuojant - gali būti, kad bus iškelta diskusija dėl dujų kokybės parametrų galimo keitimo. Nes dujos pastovėjusios ilgiau, keičia parametrus, ir jie gali būti tinkami naudoti ūkyje, tačiau jie nenumatyti norminiuose dokumentuose. Ir išmėginami siurbliai mažesniu didesniu režimu dirbti, ieškoma to optimaliausio mechanizmo, kuris kuo mažesnius terminalo kaštus sąlygotų.

Tuo tarpu „Litgas“, kuri prekiauja dujomis, derasi ir yra susiderėjusi su latviais dėl Inčukalnio saugyklos panaudojimo, ieško galimybių gal kažkokią dalį dujų, reikalui esant, padėti į Inčukalnį, kad pasižiūrėtų, kaip veikia tas pumpavimas į Latviją, paėmimas iš Inčukalnio. Taip pat kalbasi su „Statoil“ dėl tiekimo lankstumo didinimo, bet kas ir kaip, aš nenorėčiau komentuoti, nes čia įmonė turėtų komentuoti. Bet ministerijos prašymas yra toms įmonėms, kurios susijusios su terminalu, išnagrinėti visas galimybes, kad tada, kai mes jau dėliosime veiklos scenarijų sekantiems metams, mes tas opcijas visas žinotume. Tai gal be reikalo tas išsiviešino kaip garantuotas ir galutinis dalykas, net neatmetant, kad kada nors tai gali realizuotis, šiame etape tai yra galimybių nagrinėjimas. Ir kai tos galimybės bus sutartos, tada bus sprendžiama dėl pačio veiklos modelio.

- Problema egzistuoja - vasarą dujų yra per daug ir jų nėra kur dėti - Elektrėnai tiek dujų nesuvartoja, šilumininkai beveik nenaudoja, Estija perka nedaug, į Ukrainą eksportuoti negalima, nes nepraleidžia Baltarusija...

- Kažkas tą problemą angažuoja per stipriai, jeigu ji būtų, tai jau reikėtų kalbėti apie ją, bet tos problemos dabar nėra. Taip, reikia pripažinti, kad žiema buvo šilta, bet vis tiek tos dujos buvo suvartotos didžiąja dalim, dabar natūraliai Elektrėnuose yra deginama. Tai iš esmės problemos nėra, bet reikia žinoti, kad tokia problema gali būti ir ją, jeigu ji bus, reikės vienaip ar kitaip spręsti. Tai, ką ministerija ir taip daro, ieško įvairių lankstumo variantų ir prašo įmonių ieškoti lankstumo variantų.

- Premjeras A.Butkevičius praėjusią savaitę viešai pasakė, kad Energetikos ministerija galvoja, kaip sumažinti SGD terminalo infrastruktūros mokestį. Anot jo, tai palies ne tik verslą, bet ir visus dujų vartotojus. Teko girdėti, kad kalbama apie terminalo finansavimą, įtraukiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Gal galėtumėte konkretizuoti būsimą modelį?

- Reikia atskirti, kokių galimybių ieško „Klaipėdos nafta“, ir VIAP. Tai visiškai nesusiję dalykai. Kas liečia „Klaipėdos naftą“, yra kalbamasi su terminalo turėtojais - su „Hoegh“, kokie galėtų būti modeliai, kurie sumažintų terminalo kaštus, tai kol kas nieko konkretaus nėra. Čia lygiai taip pat, kaip ir visi mūsų ieškojimai, kaip efektyvinti veiklas ir mažinti kaštus, bet jeigu hipotetiškai kalbant, tai irgi galima būtų paminėti, kad gali būti pratęsta nuoma, gali būti svarstomi terminalo išankstinio išpirkimo variantai, nes jie galėtų mažinti terminalo kaštus. Tai tokie galbūt galėtų būti svarstomi variantai, aišku, kol kas konkretaus nieko nėra. Kai mes jau matysime, kokie tie sprendimai yra galimi, mes juos pristatysime.

- O kaip dėl VIAP?

- O dėl VIAP, kaip ir kiekvienais metais, ta tema, artėjant vasarai, atsiranda, ir dabar mes ministerijoje diskutuojame VIAP tema ir kai jau matysime, kad kažkokie kontūrai yra, mes juos pristatysime.

- Ar tai galėtų būti toks pat modelis, kaip it VIAP lėšų buvo finansuotas „Nordbalt“ ar kiti infrastruktūros projektai?

- Per anksti kalbėti. Tikrai viskas kol kas vidinėse diskusijose, forma realiai nėra įgauta, tai tikrai nėra apie ką diskutuoti.

- Jeigu sakote, kad galvojama apie galimybę išpirkti laivą-saugyklą anksčiau laiko arba pratęsti nuomą, turėtų būti galvojama apie finansavimo šaltinius.

- Čia yra sudėtinė klausimo dalis ir tą klausimą vienaip ar kitaip reikėtų spręsti. „Klaipėdos nafta“ turi eilę galimybių, iš to paties Europos investicijų banko skolintis, iš kitų bankų. Tos galimybės yra, bet čia reiktų tą jau konkrečiau spręsti, kai matysime variantą, o dabar, kai viskas tik pradinėje stadijoje, mes nežinome, koks bus pasirinktas variantas, dar per anksti kalbėti.

- Ar jūs pats asmeniškai planuojate susitikti su „Statoil“ ar „Hoegh“ vadovais?

- Aš neplanuoju, bet jei būtų toks reikalas, su malonumu susitikčiau.

- Tuo metu, kai jūs vadovavote „Klaipėdos naftai“ ir derėjotės su „Hoegh“, ar buvo numatytas toks variantas, kad smarkiai sumažės dujų suvartojimas, kad SGD kaina bus nepalanki ir kad galėtų būti toks scenarijus, koks yra šiandien?

- Scenarijai buvo numatyti, terminalo tikslas buvo, kad dujų kaina sumažėtų ir kaina sumažėjo. Mums pavyko gauti nuolaidą iš „Gazprom“, terminalas užbrėžė tam tikrą ribą, aukščiau kurios kaina nekils, dabar mes ieškome tik dar tobulesnio varianto, kuris dar patobulintų visą situaciją. Tokio dydžio infrastruktūros niekada nepradeda veikti sklandžiai per pirmas dienas. Terminalas yra sudėtingas infrastruktūrinis įrenginys, kuris patenka į rinką.

Dauguma dujų vartotojų turi ir dar keletą metų turės galiojančias dujų sutartis su „Gazprom“ take-or-pay sąlygomis, tai tikėtis, kad kažkas ims ir nutrauks sutartis, mokės didžiules baudas ir pradės naudoti terminalo dujas, tai to mes ir nesitikėjome. Bet terminalas turi daug metų priešaky, per kuriuos jis savo nišą išsikovos. Bus anksčiau ar vėliau derybos su visais dujų vartotojais, kurie turi ilgalaikes dujų sutartis, antra jungtis su Lenkija, jungtis per Baltarusiją su Ukraina, ir daug vilčių dedama ties mažos apimties dujų veikla - gali būti, kad panašus kiekis, koks bus parduodamas dujiniam pavidale, bus parduodamas suskystintame pavidale. Ir tos veiklos didinimas mažins kaštus ir kiekvienam dujų vartotojui Lietuvoje, nes jis paims tam tikrą dalį infrastruktūros kaštų. Tai mes žiūrime penkerius metus į priekį, per kuriuos šis terminalas turėtų savo dalį rinkos užsiimti.

- Kita tema - „Achema“ - ko jūs tikitės iš šios didžiausios dujų vartotojos? Ji kol kas sumokėjo labai nedidelę dalį skolos - tik už pernai gruodį - ar manote, kad įmonė toliau mokės SGD terminalo saugumo dedamąją?

- Taip, aš tikiu jų gerais ketinimais. Jie paskelbė, kad mokės tą mokestį ir mes laukiame, kad jie sumokėtų.

- Ar „Klaipėdos naftai“ kyla finansinių problemų, kai „Achema“, viena didžiausių mokėtojų, šio mokesčio nemokėjo?

- Tam tikrų įtampų buvo, dabar jos atlėgo, bet realiai darbui nepakenkė, bet įtampos buvo.

- Iš ko „Klaipėdos nafta“ finansuoja šį lėšų trūkumą?

- Iš sukauptų rezervų, iš paskolų ir iš veiklos.

- Praėjusią savaitę, paklaustas dėl dujų tranzito per Baltarusiją į Ukrainą, jūs užsiminėte, kad gavote neigiamą atsakymą iš Baltarusijos kompanijos, kurią kontroliuoja „Gazprom“, ir jūs sakėte, kad tikėtina, jog tai yra politinės priežastys, bet kartu išreiškėte viltį, jog tai pokalbio pradžia. Ar jūs tikitės, kad jums pavyks susiderėti?

- Aš manau, kad gali pavykti susiderėti su jais, sunku prognozuoti, bet net jeigu nėra techninių galimybių fiziškai dujas, molekules nusiųsti į Ukrainą, tai visada dujų sektoriuje yra įmanomi dujų apsikeitimo sandoriai, kad daugiau terminalo dujų paduoti Lietuvoje, o dalį tų dujų, kurios keliauja pas mus vamzdžiu, nukreipti į Ukrainą. Tai mes tikrai nenuleidžiame rankų ir manome, kad galima visom trim šalim naudingą sprendimą rasti.

- Bet jau buvo precedentas, kai prieš kelerius metus bendrovei „Lietuvos energija“ su „Gazprom“ nepavyko atlikti dujų mainų sandorio, už ką „Gazprom“ gavo nemažą baudą.

- Situacija keičiasi ir dujų rinka yra viena iš labiausiai besikeičiančių energijos rūšių, tai tikime, kad ir „Gazprom“ turės naują požiūrį ir sprendimą mes rasime.

- Kaip sekasi derybos su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo Lietuvai nuo kitų metų? Esama informacijos, kad nieko nevyksta ir nesate gavę nė vieno atsakymo iš „Gazprom“. Jūs esate Vyriausybės sudarytos derybų grupės vadovas.

- Formaliai yra derybų grupė, bet realiai tai yra komercinis sandoris, realūs pokalbiai vyksta įmonių lygmenyje. Be abejo, mes anksčiau ar vėliau būsime informuoti apie tuos rezultatus, bet iš tiesų tai yra komercinis įmonių klausimas ir pagrindinis kriterijus yra ekonominis: kaina ir kitos sąlygos.

- Ar ministerija tikrai nėra siuntusi jokių laiškų „Gazprom“ pastaruoju metu?

- Ne, nėra siuntusi.

- Jūs pats esate minėjęs, kad jeigu Lietuva nesusiderės dėl naujos sutarties šiemet, tai nebus bėdos, nes dar yra neišnaudotų dujų ir galėtume 2016 metais jas išnaudoti, ar ta galimybė lieka?

- Taip, tokia galimybė lieka ir dėl to mes esame pakankamai saugūs. Aišku, dar turim terminalą, tai visai esame saugūs.

- Norėčiau paklausti dėl naujo holdingo steigimo, į kurį įeitų „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“, „Epso-G“ ir „Litgrid“. Ką galėtumėte apie tai papasakoti, ar tiesa, kad svarstoma tokia idėja ir kam toks sprendimas būtų naudingas?

- Iš tiesų kai tapau ministru, radau tokią situaciją, kad vienoje energetikos daly veikia aiškus stiprus holdingas, kuris valdo vieną dalį energetikos sektoriaus, o kitoje dalyje tas holdingo valdymas mažiau išreikštas. Tai natūraliai kyla klausimas, kuris modelis būtų teisingiausias ir dabar vyksta diskusijos, pakankamai ilgai tas nagrinėjama viduje, kalbamės su kitomis valstybės institucijomis, kurios prižiūri valstybinių įmonių valdymą, girdim komentarus iš institucijų. Jos jau ir anksčiau teikdavo įvairius pasiūlymus, tai mes irgi galvojame, gal į „Epso-G“ valdymą reikėtų įtraukti ir kitas įmones, tie variantai svarstomi, bet jie irgi yra tik rudimentinėje fazėje, kai kas nors bus nuspręsta, tai mes sakysime. Bet klausimas yra svarstomas.

- Tai nebūtų artimiausių mėnesių sprendimai?

- Tai nėra artimiausių mėnesių sprendimai, o kada jie bus priimti, sunku pasakyti, bet tikrai diskusijos ministerijos viduje vyksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"