TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

R. Miliauskas: svarbiausia, kad gamykla dirbtų

2015 04 29 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pardavimo pajamas ir eksporto apimtį praėjusiais metais didinusi, bet nuostolių patyrusi AB „Achema“, kurios padėtį sunkina reikalavimas padengti didžiąją dalį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo eksploatacijos išlaidų, norėtų, kad valstybė, priimdama sprendimus, atsižvelgtų ir į pramonės situaciją.

Pernai, lyginant su 2013-aisiais, didžiausios azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojos šalyje bei didžiausios tokio pobūdžio gamyklos Baltijos šalyse AB „Achema“ pardavimo pajamos augo 4 proc. ir sudarė 531 mln. eurų. Bendrovei savo pozicijas pagrindinėse rinkose - Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalyse - pavyko padidinti daugiau kaip 10 proc.: parduota 2,37 mln. tonų produkcijos.

Nepaisant to, trąšų kainų mažėjimas pasaulinėse rinkose, aukšta dujų kaina ir kitų sąnaudų padidėjimas praėjusiais metais lėmė bendrovės 25 mln. eurų grynąjį nuostolį, kai 2013 metais skaičiuotas 1,5 mln. eurų grynasis pelnas.

"Tai, ar šiais metais mums pavyks išlipti iš nuostolio ir uždirbti pelno, priklausys ne tik nuo dujų kainų, bet ir nuo valstybės sprendimų. 2015 metais mums priskirta 60 proc. SGD terminalo išlaikymo kaštų - tai „Achemai“ gali kainuoti 30 mln. eurų. Siekiame dialogo su atsakingomis institucijomis ir tikimės, kad bus išgirstas mūsų prašymas koreguoti teisės aktus, susijusius su terminalo finansavimo mechanizmais", - interviu „Lietuvos žinioms“ teigė bendrovės "Achema" vadovas Ramūnas Miliauskas.

Sunkios derybos su „Gazprom“

- Remiantis įmonės skelbiamais duomenimis, 2014-ieji buvo bendrovės „Achema“ augimo metai. Ar laikote juos sėkmingais?

- Pagal tai, kiek buvo pagaminta ir parduota produkcijos, rezultatai praėjusiais metais iš tiesų yra geresni nei 2013-aisiais. Tačiau įvertinant tai, kad 2014 metais trąšų kainos rinkose vidutiniškai krito 12-14 proc., mūsų rezultatai yra prastesni – 2013 metus baigėme su 1,5 mln. eurų grynojo pelno, o pernai patyrėme 25 mln. eurų nuostolio.

Tam įtakos turėjo ir tai, kad vis dar neturime galutinio sutarimo dėl taikytinos gamtinių dujų kainos formulės su pagrindiniu mūsų tiekėju Rusijos koncernu „Gazprom“, taigi dujos mums kainuoja brangiau nei pagrindiniams konkurentams Europoje: „Achemos“ mokama dujų kaina yra 100-150 USD/1000 m3 didesnė, nei ji yra Vakarų Europos gamintojams, o tai didina mūsų savikainą ir veikla tampa nuostolinga – pirkėjai pasirengę mokėti rinkos kaina, kuri šiuo metu yra mažesnė už mūsų savikainą.

- Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta teiginių, esą „Achema“ turi lengvatines veiklos sąlygas dėl susitarimų su „Gazprom“. Kodėl bendrovei nepavyksta suderėti dujų kainos?

- „Išskirtinės“ mūsų sąlygos reiškia tik tai, kad su „Gazprom“ turime tiesioginį kontraktą. Tačiau su šiuo koncernu nesame sutarę galutinės gamtinių dujų kainos skaičiavimo formulės, kuri, pagal galiojantį kontraktą, turėtų būti aptariama kiekvienų metų pabaigoje ir galiotų ateinantiems metams. Kodėl nepavysta suderėti, sunku pasakyti: mes siūlome savo variantus, „Gazprom“ – savo, bet kas konkrečiai stabdo procesą, negaliu įvardyti.

- „Achemos“ kontraktas su „Gazprom“ baigiasi šiais metais – ar jau esate nusprendę, kaip toliau elgsitės?

- Šiuo metu pradedame derėtis tiek su „Gazprom“ dėl 2016 metų tolesnio ilgalaikio kontrakto, tiek kalbamės ir su tiesioginiais suskystintų gamtinių dujų tiekėjais dėl galimų kiekių, kainodaros ir sąlygų. Galutinių susitarimų, kiek, kokių gamtinių dujų ir iš kokio tiekėjo pirksime, kol kas nėra.

Didžiausia našta

- Prieš kurį laiką premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog norėtų, kad „Achema“ dujas pirktų per suskystintų gamtinių dujų terminalą. Ar svarstote šį variantą?

- Variantas svarstomas – kaip minėjau, jau susitinkame su potencialiais tiesioginiais suskystintų gamtinių dujų tiekėjais, kurie jas atplukdytų į mūsų terminalą ir per jį patiektų. Tačiau esame verslo įmonė, kuriai gamtinės dujos – pagrindinė žaliava, todėl pirksime ją iš geriausias sąlygas pasiūliusio tiekėjo.

- Būtent dėl SGD terminalo, teisingiau, dėl jo įstatyme nustatytos gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios, skirtos terminalo veiklai užtikrinti, „Achemai“ gresia didžiulės papildomos išlaidos: vien šiais metais bendrovei priskirta 60 proc. terminalo išlaikymo kaštų?

- Pagal dabartinį SGD terminalo finansavimo modelį jau šiais metais daugiau kaip 50 proc. terminalo išlaikymo kaštų tenka vienai bendrovei – „Achemai“. Kaip žinoma, pagal galiojantį terminalo finansavimo modelį jo išlaikymo išlaidos, kaip saugumo dedamoji, padalytos visiems dujų vartotojams. Lietuva šiuo metu sunaudoja apie 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų, iš jų 1,3 mlrd. kubinių metrų – „Achemos“ dalis, skiriama gamybai. Taigi pagal sunaudojamą dujų kiekį mums, kaip infrastruktūros naudotojams, skaičiuojamas mokestis, nors šiuo metu „Achema“ suskystintų gamtinių dujų iš terminalo nenaudoja. Vien šiais metais mokestis siekia 30 mln. eurų.

„Achema“ šiuo metu teisiasi dėl 2013 metais priskaičiuoto suskystintų gamtinių dujų terminalo mokesčio - 15,896 mln. eurų. Dėl šiems metams priskaičiuotos dalies diskutuojame su Energetikos ministerija, bandydami įrodyti, kad saugumo dedamosios skaičiavimas ir „Klaipėdos naftos“ kaštų padengimo metodika nėra teisinga: žvelgiant į ateitį, gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje nuosekliai mažėja, todėl „Achemai“, išlaikančiai stabilią gamybos apimtį, tenkanti mokesčių dalis tik didės. Jau 2019 metais mes turėtume padengti 79 proc. visų SGD terminalo išlaikymo kaštų.

Su Energetikos ministerija apsikeitėme nuomonėmis, kiekviena pusė gavo, pavadinkime, „namų darbų“, juos atlikę tikimės toliau tęsti pokalbius. Iš tiesų šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į platesnį kontekstą. Tai ne vienos „Achemos“ problema: padėtis reikalauja platesnio žvilgsnio, nes kalbama ir apie Nacionalinio saugumo, ir energetikos plėtros bei kitus aspektus.

Tikisi bendradarbiavimo

- Konstitucinis Teismas balandžio pradžioje konstatavo, kad Suskystintų gamtinių dujų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Ką darysite, jei teismai galutinai nustatys, kad „Achema“ privalo mokėti priskaičiuotas sumas?

- Kaip sąžiningi Lietuvos verslo subjektai vykdysime teismo sprendimus. Tačiau supraskite: jei 2013 metus baigėme turėdami 1,5 mln. eurų pelno, 2014 metų rezultatas – 25 mln. eurų nuostolio, tad papildomi mokesčiai, siekiantys apie 30 mln. eurų per metus, bendrovės padėtį dar pablogina. Bet kokiu atveju sieksime, kad bendrovė dirbtų maksimaliai pelningai. Kaip minėjau, skaičiuojame įvairius variantus, svarstome galimybę atsisakyti amoniako gamybos, dirbti su atsivežtine produkcija – tokiu atveju nebereikėtų naudoti dujų, gerokai mažėtų mokesčiai. Taip pat ieškome naujų rinkų, kuriose galėtume pagaminamas trąšas parduoti geresnėmis kainomis.

Daug priklauso ir nuo valstybės pozicijos: kiekvienas naujas sprendimas, kiekvienas naujas mokestis turi reikšmės savikainai, o tai silpnina mūsų konkurencines pozicijas.

- Anksčiau esate minėjęs, kad tuo atveju, jei situacija nesispręs teigiama linkme, „Achemos“ gamybą iš Lietuvos gali tekti iškelti?

- Šiuo metu nėra svarstomos perspektyvos dėl bendrovės veiklos iškėlimo, bet tas klausimas visada išlieka aktualus. Jei bendrovė kiekvienais metais dirbs nuostolingai, nė vienas akcininkas nesutiks dotuoti jos iš savo kišenės. Jei mokesčiai bus tokie dideli, kad bendrovė nesugebės uždirbti tiek pelno, kuris juos dengtų ir dar leistų investuoti į gamybą, jos buvimas nebepasiteisins.

Vis dėlto supraskime: Jonavoje kas trečia šeima yra susijusi su „Achema“. Jei gamybos šiame mieste nebeliktų, didelė dalis žmonių nebetektų darbo. Miestas, kuriame vidutinis darbo užmokestis šiuo metu trečias pagal dydį – jį lenkia tik Vilnius ir Klaipėda - vėl nusiristų į minimalaus darbo užmokesčio zoną, tai reikštų nestabilią socialinę situaciją. Miestas, kaip ir valstybė, prarastų didelį mokesčių mokėtoją. Kaip žinoma, „Achema“ praktiškai visas pagamintas trąšas eksportuoja, 85 proc. pagamintos produkcijos eksportuoja į kitas Europos Sąjungos bei Skandinavijos šalis. Vien „Lietuvos geležinkeliais“ kasmet vežame daugiau nei 2 mln. tonų, papildomų pajamų iš „Achemos“ gauna Klaipėdos uostas, remonto organizacijos, daugybė kitų prekes ir paslaugas teikiančių įmonių. Iškėlus gamybą, viso to nebeliktų.

- „Achema” – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja Baltijos šalyse, kasmet į valstybės ir savivaldybių biudžetus ji sumoka nemažai mokesčių. Ar galite sakyti sulaukiantys valstybės palaikymo?

- Pojūčio, kad valstybė rūpintųsi tuo, jog šitas verslas toliau išliktų ir plėtotųsi, žmonės turėtų darbo, galėtų užsidirbti pragyvenimui, šiuo metu tikrai nejaučiame. Daugiausia, ko tikimės iš valstybės – kad, priimant vienokius ar kitokius sprendimus, būtų atsižvelgiama ir į pramonės situaciją. Norėtųsi, kad gautume realų pagrindą konkuruoti su gamintojais kitose šalyse, kad pramonei – nebūtinai chemijos, kalbu apskritai – būtų padedama konkurencinėje kovoje: nebūtinai mažinant mokesčius, tačiau bent nedidinant.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"