TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

R.Skyrienė: darbo santykiams reikia daugiau laisvės

2014 05 15 15:15
R.Skyrienė: „ Jeigu žmogus nori užsidirbti, kodėl reikėtų tai drausti?“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Didžiausius užsienio investuotojus vienijančio Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad pasenęs darbo santykių Lietuvoje reguliavimas jau neatitinka pasikeitusių verslo sąlygų, mat visuomenė iš industrinės perėjo į informacinę, o reguliavimas liko pritaikytas industrinei visuomenei.

Per pastaruosius dvidešimt metų darbo aplinka labai pasikeitė – suaktyvėjo globalizacijos procesai, padidėjo konkurencija, pereita nuo gamybos prie paslaugų, smarkiai kito technologijos. Darbdavių nuomone, įvykus šiems pokyčiams būtina keisti teisės aktus ir nustatyti lankstesnį darbo santykių reguliavimą. Apie pokyčiua kalba ir profesinės sąjungos, jos siekia sustiprinti darbuotojų teisių kolektyvinę apsaugą.

„Pakeitimai būtų naudingi tiek darbuotojams, tiek darbuotojų atstovams, tiek ir darbdaviams, todėl turėtume siekti įteisinti lankstesnius darbo santykius“, – sakė R.Skyrienė.

Per griežtas reglamentavimas

„2010 metais atliktos apklausos apie darbo santykių reguliavimo poveikį verslui rezultatai parodė, kad ši sritis įmonėms sukelia nemažai problemų. Tarp pagrindinių trikdžių įmonės minėjo darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimą, darbo saugos reikalavimus, biurokratinius reikalavimus įdarbinant, painias ir neaiškias atleidimo sistemas, atostogų suteikimo tvarką bei sudėtingas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras“, – dėstė R.Skyrienė.

Pasak jos, kai kurie teisės aktai prieštarauja vieni kietiems. Dėl jų Investuotojų asociacija jau pateikė pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vyriausybei, Seimui ir Prezidentei.

Verslui labiausiai kliūva darbo dienos ribojimai, įtvirtinti Darbo kodekse, kuris reglamentuoja ir darbo savaitės, ir darbo dienos trukmę, nors Europos Bendrijos teisė tokius griežtus reikalavimus kelia tik nepilnamečių bei naktiniam darbui.

Pasak R.Skyrienės, dienos trukmę vertėtų riboti tik atskiroms darbuotojų kategorijoms, išlaikant ES nustatytus bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.

Norėtų daugiau laisvės

Verslininkai taip pat siūlo įvesti vidutinę savaitės darbo laiko normą per tam tikrą apskaitinį laikotarpį. „Tikrai nekalbame apie ilgesnę nei 40 valandų normalią darbo savaitę, kaip kartais pateikiama žiniasklaidoje“, – tvirtino R.Skyrienė.

Ji stebisi, kad dažnai nesuvokiama, jog darbo laiko apribojimai yra nepatogūs ir darbuotojams. „Tarkime, jūs norėtumėte padirbėti keturias darbo dienas ilgiau, kad galėtumėte turėti laisvą penktadienį. Darbo reguliavimo besilaikantis darbdavys negali to leisti, nes bus viršyta numatyta darbo dienos trukmė“, – pastebėjo R.Skyrienė.

Taip pat griežtai ir nenuosekliai, pasak jos, Lietuvoje reglamentuojami viršvalandžiai. Verslininkų atstovai siūlo leisti juos dirbti darbuotojui raštiškai sutikus. Esą nėra protinga š anksto apibrėžti atvejus, kai viršvalandžius dirbti galima - daug paprasčiau būtų leisti dėl to susitarti socialiniams partneriams.

Verslas tai pat siūlo nereglamentuoti, kiek darbuotojui leidžiama dirbti nakties metu. „Už tokį darbą mokamas pusantro karto didesnis atlygis. Jeigu žmogus nori užsidirbti, kodėl reikėtų tai drausti?“ – retoriškai klausė R.Skyrienė.

Perdėtas biurokratizmas

Verslui trukdo ir biurokratiški darbo apskaitos reikalavimai. „Daugelis problemų gali būti lengvai išsprendžiamos, o tai labai padėtų gerinti verslo aplinką. Mūsų atlikta apklausa rodo, kad didžiausi administraciniai trikdžiai darbuotojų įdarbinimo reikalavimams yra privalomas darbuotojo pažymėjimas, darbo sutarčių registravimo žurnalas, privalomas atsiskaitymo lapelių darbuotojams davimas išmokant atlyginimą ir kiti“, – dėstė R.Skyrienė.

Apklausoje dalyvavusiose tarptautinėse bendrovėse, įdarbinančiose iki kelių tūkstančių darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekia – 4041 litą, o minimalus atlygis –1585 litus. Jis mokamas tik 13 procentų šių įmonių darbuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"